Žyma:Aleksandravėlė

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aleksandravėlė


Aleksandravėlė – bažnytkaimis. Šis kraštas įdomus ne tik kalvota apsuptimi, ežerų gausa, žaliuojančiais slėniais, bet ir praeitimi, architektūriniais paminklais, įžymiais žmonėmis.

Amžiams slenkant, daug visko mačiusi ir pergyvenusi, Aleksandravėlė keletą kartų keitė savo vietovardį, būtent:

PILENĖ

PILIENAVA – Tylinava

ALEKSANDRAVA

ALEKSANDRAVĖLĖ.

Taigi, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Pilenės vardas paminėtas dar 1547 metais. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras apie XV a. vid. Biržų žemes padovanojo savo sekretoriui Grigaliui Petkevičiui. Tada giminystės teisėmis žemės atiteko Jurgiui Radvilai. Pagal imperatoriaus Karolio V privilegiją Biržų Radvilos gavo kunigaikščio titulą. Kunigaikščiams Radviloms, be pačių Biržų dar priklausė 7 miestai ir 34 dvarai ir polivarkai. Tarp jų buvo ir Pilenės dvaras. Apie 1700 m. Pilenės dvarą nusipirko grafas Benediktas Marikonis iš Italijos. Jis pastatė plytinius dvaro rūmus, tvartus, svirną, vėjinį malūną, karčiamą ir kita. Ir šį padidėjusį objektą pavadino Pilienava. Dar yra pasakojimų, kad buvo vadinama ir Tylinava. Manoma, kad tai iš žmonių įpročio, lengviau buvo vietiniams ištarti. Apie 1705 m. ponas sugalvojo pastatyti koplyčią. Pono turtus prižiūrėjo jam ištikimas ūkvedys Aleksandras. Visus darbus prižiūrėjo ūkvedys. Vieną dieną, statybai einant į pabaigą, užlipo Aleksandras viršun, tačiau jo koja paslydo ir jis nukrito. Nukrito ir užsimušė. Nors ir labai ponas gailėjo savo tarno, tačiau buvo bejėgis jį atgaivinti. Savo numylėtinio atminimui ponas savo valdas pavadino Aleksandrava. Apie 1775 m. dvarą ir žemes paveldi giminaitis grafas Ignacas Marikonis. Jis dar pastatė medinį namą - oficiną, klėtį, klojimą, daržinę, spirito varyklą – bravorą. O kadangi tuo metu buvo steigiama Aleksandravos parapija, tai 1793 – 1796 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Apie 1830 m. visas valdas paveldi Benediktas Petkevičius. Aleksandravėlė – tai tas pats asmenvardis vietovardis tik sumažybintas. Pasirodė, kad yra dar vienas Lietuvos kampelis, turintis Aleksandravos vardą. Todėl apie 1840 m. ši vietovė imta vadinti Aleksandravėle. Apie 1863 m. dvare apsistoja sukilėliai. Dvaras sudega. Tuoj po sukilimo 1864 m. Aleksandravėlėje mirė kunigas – poetas Pranas Savickas. Po sukilimo dvare dar lankydavosi Žozefina Petkevičiūtė. Ji ištekėjo už pono Krusicko, gyvenusio Petrapily. Tačiau dvarą ji pralošė ir užstatė Petrapilio banke. Nuo 1888 m. iki 1913 m. žemes nuomavo Petras Tičko. Nuo 1913m. iki 1914 m. – Vincas Tupalskis. Povilas Daugėla žemes nuomavo 1915 – 1925 m.. Pagal Broniaus Kvilio knygą ,,Mūsų Lietuva“ Aleksandravėlėje, 1923 m. buvo 26 sodybos – 165 gyventojai. Dokumentuose Aleksandravėlės dvaro porceliacijos planas sustatytas 1924 m. Po žemės dalinimo dvarui priklausančią 40 ha žemės ir pastatus 1925 m. nusipirko broliai Bakšiai. 1928 m. Aleksandravėlėje įkuriama mokykla, o jau 1941m. skulptoriaus Leono Žuklio iniciatyva atidaryta ,,Pirkia – skaitykla“.


Susiję enciklopedijos straipsniai
Žymos pagal vietovę

Vardų sritys
Variantai
Veiksmai