Žyma:Didingasis Medvėgalis

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Didingasis Medvėgalis


Medvėgalis - aukščiausias kalnas Žemaitijoje, garsus istorinis piliakalnis, žymiausia tvirtovė ginant Medininkus nuo kryžiuočių antpuolių. Medvėgaliu vadinamas piliakalnis ir greta esanti aukščiausia Žemaitijos kalva (234,6 m). Medvėgalis stūkso Šilalės rajone, apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, Karūžiškės dvaro laukuose. Kryžiuočių kronikose pirmą kartą Medvėgalio pilis (Castrum Medewagiln) minima 1316 m. Ordino magistrai buvo patyrę, kad dėl klampių pelkių, vasaros laike Medvėgalis sunkiai pasiekiamas. Kad užkariavus Žemaitiją ir apkrikštijus ten gyvenančius pagonis, kryžiuočių ordino magistras Werneris 1328 m. žiemą talkon pasikvietė Čekijos karalių Joną Liuksemburgietį, kurs gruodžio mėn. 6 d. su daugybe kareivių išvyko iš Prahos, prie Ragainės persikėlė per Nemuną ir 1329 m. pasiekė Medvėgalį. Tvirtovėje ir apylinkėse gyveno apie 6000 žemaičių, bet jungtinės vokiečių ir čekų jėgos buvo daug skaitlingesnės ir po atkaklių kovų pilies gynėjai buvo nugalėti, vadai išžudyti, o išlikę gyvi prievarta apkrikštyti. Bet kryžiuočių ordinas pilyje ilgai neišsilaikė, gyventojai atgavo laisvę ir tuoj krikščionių tikybos išsižadėjo. Antpuoliai kartojosi, per kovas kalno šlaitai yra krauju nušlakstyti, o žuvusių gynėjų kaulai ten ilsisi. Medvėgalis savo pečiais tas kovas yra padėjęs laimėti.

Gražiausias - pilies kalnas, kurs išlaikė pirmykštes formas, jo šlaitai šiaurinėje pusėje staigūs, nuo slėnio turi 60 m aukščio. Nusitęsusios į Rytus dvi aukštumos vadinamos Piliorių ir Jokų kalnais. Nuo piliakalnio atsiveria platūs vaizdai. Sakoma, jog nuo viršūnės matyti 14 bažnyčių bokštai, begalė kalvų, net už 30 km esanti Šatrija. Anksčiau Medvėgalis buvo tankiais krūmais apžėlęs kaip tūlo žemaičio barzda, taigi prašalaičiui būdavo keista, kad, atrodo, niekuo neišsiskiriantys kalneliai pelnytai tituluojami aukščiausiais Žemaitijoje. Šiandien užkopus ant kalno, prieš akis atsiveria antroji Lietuvos Kernavė. Įdomu tik - kur anksčiau įsikūrė gyventojai. Piliakalnio papėdėje rasta net I tūkstantmečio po Kr. gyvenvietės liekanų. Gal ir čia koks žynys bus prie šventosios ugnies aukuro vaidilutes prižiūrėjęs. Žmonės pasakoja, kad kalne esą užmūrytas žemaičių kunigaikščio draugo Danilo pagalbininkas Medvedis su savo sėbrais. Jie patekę ant piliakalnio, kurio viršuje dievams ugnį kurstė vaidilutės ir ten buvę uždrausta pasirodyti vyrams, jėga bandė išsivesti dainingiausią vaidilutę - Dainorą. Už tai buvę įvilioti į spąstus ir nubausti. Į Pietus, kitoje kelio pusėje randasi Alkos kalnas, čia kriviai ir vaidilutės šventąją ugnį kūreno.

Mena Medvėgalis ne tik žemaičių narsą, bet ir jų užsispyrimą bei apsukrumą. Ant kalno stovėjusią pilį kryžiuočiai sudegino 1329 m., tačiau iki to Medvėgalio gynėjus ne kartą grasindami vertė krikštytis. Jie, aišku, davę tvirtus įžadus laikytis katalikų tikėjimo, bet kryžiuočiams pasitraukus vėl imdavo savo dievus garbinti. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra pelkė su kūlgrinda, per kurią žemaičiai traukdavęsi nuo kryžiuočių. Įrengdavę ją žiemą - pelkėms, ežerams užšalus, sukraudavo ant ledo akmenis, o ledui ištirpus, akmenys nugrimzdavo į dugną. Medvėgalio vardas esą atsiradęs po to, kai viršūnėje stovinti pilis buvo apgulta priešų, kurių net narsiausi pilies gynėjai negalėję įveikti: reikėjo šauktis pagalbos iš Medininkų. Gynėjus išgelbėjo dvi mergelės, žinojusios kelią per kūlgrindą. Jos pilies valdovui pasakė: "Mudvi galiva" ir prasmuko pro priešus - jų dėka pilis buvo išvaduota. Taip pilį imta vadinti Medvėgaliu. Kiti sako, kad pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių: medus ir galas. Rėvomis tekėjusi srauni skaidri upelė Medva (Meduva), kurios srovė priminė iš liepų žiedų suneštą medų. Visas šių aukštumų ansamblis ir toliuose matomi Žemaitijos vaizdai žavi lankytojų akis. L. Kšivickis, Maironis, A. Vienuolis aprašymais, dainomis, padavimais ir legendomis išgarsino Medvėgalį ir jo garbingą istorinę praeitį. Nuo Medvėgalio į Šiaurę esančioje pelkėje randasi akmenimis išgrįstas kelias - kūlgrinda, tai pradžia slapto tako, vedančio per Reistrų pelkes į Paršpilį.


Kai vidurdieny pažvelgsi Nuo Medvėgalio aukštai, Keturiolika bažnyčių aiškiai išmatai. Baltininkai ir Girgždūtė, net pats Dyvitis puikus Pagarboj jam lenkia galvą per girias, miškus.



Vardų sritys
Variantai
Veiksmai