Žyma:Inkakliai

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Inkakliai


Inkaklių kaimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1644 metais Švėkšnos dvaro inventoriuje. Ties Inkakliais, Parubežio mišku ilgą laiką, nuo 1422 m. ėjo valstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Prūsijos vėliau tarp Rusijos ir Klaipėdos krašto. 18-19 a. veikė Inkaklių karčema. 1709-1711 m. siautusi maro epidemija paliko ir čia savo pėdsaką – maro kapinaites, kurios vėliau tapo kaimo kapinėmis. 1914 m. Inkakliuose pastatyta Šv. Mergelės Marijos Lurdo grota, o 1923 koplyčia. Iki Antrojo pasaulinio karo Inkakliai priklausė Švėkšnos dvarui. 1941 m. prie pat Inkaklių kaimo vokiečiai sušaudė apie 300 žydų ir čia juos palaidojo. Pokario laikais čia „stribai“ laidojo ir partizanus. Trėmimo laiku ištremta 18 žmonių. 1950-1974 m. Inkakliai buvo apylinkės centras. Tarybinių ūkių laikais veikė vaikų darželis, pradinė mokykla, valgykla, mechaninės dirbtuvės, grūdų džiovykla-sandėlis, parduotuvė, kultūros namai su 300 vietų žiūrovų sale, biblioteka, felčerinis-akušerinis punktas. Plačiai Inkaklius garsino etnografinis ansamblis „Dainoriai“, vadovaujamas Leono Bartkaus. Šiandien Inkakliuose gyvena virš 400 gyventojų, veikia trys parduotuvės, pradinė mokykla, biblioteka, medicinos punktas, girininkija, bendruomenės centras.


Nuorodos
Žymos pagal vietovę

Vardų sritys
Variantai
Veiksmai