Žyma:Jonas Grinius

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jonas Grinius


JONAS GRINIUS- lietuvių rašytojas, menotyrininkas, literatūros kritikas ir istorikas, estetikos tyrinėtojas gimė 1902 m. kovo 5 d. Giminėnuose, Joniškio valsčius . 1926 m. baigė Lietuvos universiteto Filologijos-filosofijos fakultetą. 1926–1929 m. Grenoblio ir Sorbonos universitetuose studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, estetiką, meno istoriją. 1929 m. Apgynė disertaciją apie Oskaro Milašiaus kūrybą. 1929–1940 m. Kauno universitete dėstė prancūzų kalbą ir literatūrą, meno istoriją, estetiką. 1943 m. nacių kalintas Kauno kalėjime. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Išeivijoje organizavo lietuvišką spaudą, kūrė lietuviškas draugijas, dalyvavo politinėje ir kultūrinėje veikloje, daug rašė literatūros ir meno klausimais. Dėstė Laisvosios Europos kolegijoje Strasbūre, vadovavo lietuvių Vasario 16-osios gimnazijai Hiutenfelde, vėliau tapo šios gimnazijos mokytojas. Daugelį metų buvo įvairių leidinių: žurnalo „Ateitis“, žurnalų „Pavasaris“, „Židinys“, dienraščio „XX amžius“ redaktorius arba redakcijos narys. Bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“, parašė straipsnius apie lietuvių literatūrą prancūzų ir vokiečių enciklopediniams leidiniams. Analizavo Vinco Krėvės istorines dramas, Juozo Tumo-Vaižganto, Šatrijos Raganos, Jono Aisčio, V. Ramono, Antano Vaičiulaičio, Kristijono Donelaičio, Juozo Grušo ir kt. rašytojų kūrybą. Sukūrė istorinių dramų „Stella Maris“, „Žiurkių kamera“, „Gulbės giesmė“. Mirė 1980 m. lapkričio 10 d. Miunchene, Vokietija. 1998 m. urna su pelenais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Tai buvo sudėtingų polėkių žmogus — mokslininkas, rašytojas, profesorius, mokytojas ir visuomenininkas, nuolat gyvenęs krikščioniškos pasaulėžvalgos ir savo tautos kultūrinėmis bei politinėmis problemomis. Dr. Jonui Griniui ypač rūpėjo moralinės - dorovinės vertybės, ir jis buvo tartum jų sargas mūsų literatūroje.


Nuorodos

Vardų sritys
Variantai
Veiksmai