Žyma:Karkliniai

Iš „Graži tu mano“.

Karkliniai

Sukūrė: Adas93	Vietovė: Vilkaviškio rajono sav., Keturvalakių sen., Karkliniai
2011 m. liepos 29 d.	Koordinatės: 54o 31' 47'' N, 23o 9' 55'' E

Didesnis žymos žemėlapis » Visų žymų žemėlapis »

Karkliniai Nuotraukų galerija »

Karklinių istorija Vaizdo įrašų kolekcija »

Karkliniai minimi...

1623 metais, Lankeliškių parapijos 17 amžiaus jungtuvių metrikų registracijos knygoje paminėti Karkliniai 1633 metais Karkliniai dar kartą minimi toje pačioje jungtuvių registracijos knygoje, kuomet Paulius Belgaitis iš Parausių kaimo vedė karkliniškę Liuciją Adomaičiūnaitę.

Karklinių dvaras

1866 metais liepos 17 dieną Karklinių dvarą, kartu 1219 margų (680 ha) Rusijos caras padovanojo iš neturtingų Livonijos vokiečių dvarininkų kilusiam grafui, rusų – turkų karo dalyviui, generolui feldmaršalui Fiodorui Rembertui fon Bergui. XX a. pradž. Karklinių majoratas su visu dvarui priklausančiu ūkiniu bei administraciniu kompleksu užėmė daugiau nei 7 kv. km 1905 m. vasarą per Lietuvą nuvilnijo dvarų darbininkų streikų banga prieš caro vykdomą valdžią. Tuomet streikas neaplenkė ir Karklinių dvaro. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro savininku buvo žydas Motkė. 1923 metais rugsėjo 30 d. 14 val. degė Karklinių dvaras, kurio savininkas buvo pavyzdingas danų ūkininkas Kreips'as. Sudegė 2 klojimai su javais, 1 kumetbutis, 3 javų kūgiai ir kelios ūkio mašinos. Sudeginimo priežastis buvo kaimynų kerštas.

Karklinių žemesnioji megaičių žemės ūkio mokykla

,,Netoli Keturvalakių bažnytkaimio, Karklinių dvare, kur kadaise gyveno garsūs Daumarai, nuo 1927 m. „Žiburio" draugija įsteigė Žemės Ūkio Mergaičių mokyklą", - 1935 metais rašė respublikinis laikraštis,,Rytas". Šioje mokykloje nuo 1934 metų pradėjo dirbti ir vadovauti N. Pr. Švč. Mergelės Marijos Seserų Kongregacija (Vargdienių seserys), kurios žinioje buvo ir netoliese stovėjęs bendrabutis. Vargdienių seserų dėka buvo kapitaliai suremontuota ir sutvarkyta mokykla, nes po karo Karklinių dvaro rūmai, kur vėliau veikė mokykla, buvo labai nualinti įvairių nuomininkų. Į šią mokyklą būdavo priimamos mergaitės ne jaunesnės kaip 15 metų ir baigusios pradžios mokyklą. Jeigu mergaitės norėdavo mokintis nebaigusios pradžios mokyklos, tai iš pradžių galėjo būti laisvomis klausytojomis, kol pasivydavo kitas mokines, tačiau vėliau to buvo atsisakyta. Todėl vėliau mergaitėms nebaigusioms pradžios mokyklos, tekdavo laikyti stojamuosius egzaminus. Mokslo metų pradžia prasidėdavo spalio 1 dieną. Mokslo kaina Karklinių žemės ūkio mokykloje mėnesiui buvo apie 5 tuometiniai litai, o išlaikymas bendrabutyje moksleivių tėvams atsieidavo nuo 20 iki 40 tuometinių litų, tačiau už mokslą buvo galima atsilyginti produktais arba atidirbti. Karklinių žemesniojoje žemės ūkio mokykloje mokėsi mergaitės net tik iš Karklinių ir aplinkinių kaimų, o dar iš toliau. Mokinės, kurios gyvendavo toliau, su autobusu plentu atvažiuodavo iki Gižų, o iš ten jos nemokamai į vietą buvo atvežamos su mokyklos arkliais. Mokyklos svečius tuo metu stebindavo tarp mokinių ir mokytojų palaikomi gražūs santykiai. Čia, mokinės padedamos mokytojų vedė kooperatyvėlį pavadinimu „Aušra". Kad patogiau būtų atlikinėti religines apeigas (artimiausia bažnyčia buvo tik už 3 km., Keturvalakiuose) tuometiniam Vilkaviškio vyskupui pritariant, prie mokyklos įsteigta pusiau vieša koplyčia. Karklinių mokyklos kapelionas, Keturvalakių klebonas Kun. J. Krištolaitis, keletą kartų savaitėje atlaikydavo Šventas Mišias. Šventomis dienomis be mokinių, mokomojo personalo bei tarnautojų, čia susirinkdavo apylinkės žmonės, kurie turėdavo progos pasiklausyti mokinių choro. 1935 metais mokyklą aplankė J.E. arkivyskupas, vienuolis marijonas, lietuvybės platintojas Pranciškus Karevičius, lydimas kunigo dr. Kazimiero Matulaičio. Arkivyskupas Karklinių koplyčioje įvedė kryžiaus kelius (procesija).

1945 metais SSRS NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvai generolas Tkačenka įsakė suimti visus, kas nenorės pasirašyti padėkos laiško Stalinui. Taip atsitiko ir Karklinių žemės ūkio mokyklos mokytojai, vargdienių seserei Stasei Burkutei, kuri kartu su Karklinių žemės ūkio mokyklos mokinėmis nepasirašė padėkos J. Stalinui. Sesuo1946 m. be teismo buvo ištremta į Velsko lagerį.

Karkliniai kolūkio metais

1949 metais Karkliniai priklausė ,,Spindulio" kolūkiui. Vėliau įėjo į stambaus ,,Pirmyn" kolūkio sudėtį. 1959 m. Karklinių kaimas atsiskyrė nuo ,,Pirmyn" kolūkio. Ir tais pačiais metais buvo sudarytas naujas kolūkis ,,Karkliniai" , į kurio sudėtį įėjo Beržinių, Juodupių ir Gulbinų kaimai. 1959 m. dabartinėje Karklinių gyvenvietėje iškilo 2 pirmieji gyvenamieji namai. Tai buvo gyvenvietės statybos pradžia. Pirmieji naujosios gyvenvietės gyventojai buvo mechanizatorių Arvydo Buragos ir Juozo Cikanos šeimos. Apie tai 1968 metais rašė rajoninis laikraštis ,,Pergalė": ,,Karklinių kolūkio gyvenvietėje stovi mechanizatoriaus Juozo Cikanos namas. Ne per didelis. Mat, kai statėsi, vienas pirmųjų naujakurių buvo. Ir pinigų tada ne per daug turėjo, ir šiaip atrodė išsiteks. O dabar, sako, erdvesnis praverstų". 1966 m. čia buvo pastatyti pora 2 -iejų aukštų aštuombučiai. 1967 m. Masiškai pradėta keltis į naująją Karklinių gyvenvietę. 1969 rugsėjo 12 dieną kolūkis ,,Karkliniai" buvo prijungtas prie ,,Rausvės kolūkio", tada buvo išrinktas naujasis kolūkio primininkas Vitas Papartis. 1974 m. lapkričio 22 d. ,,Rausvės" kolūkio centrinėje gyvenvietėje - kolektyvinės įkurtuvės. Dauguma vienkiemių išnaikinta (siekiant ūkininkų sodybas atskirti nuo žemės naudmenų). Į gyvenvietę perkelti beveik visi žmonės iš vienkiemių.

,, Žvilgtelėkime į kolūkio centrinę gyvenvietę – Karklinius – praėjus aštuoneriems metams po kolektyvinių įkurtuvių. ...Asfalto juosta kerta gyvenvietę. Abipus gražios, jaukios žemdirbių sodybos. Namai, kaip ir solidžiam kolūkio centrui, numeruoti. Pagal gatves: Jaunimo, Juodupių, Sporto... Ir dar daug žalumos. Dar nėr ūksmingų medžių, kaip gretimuose Keturvalakiuose, o tiesiog baltos dobilėtos pievos. Pačiame centre, tame gatvių apjuostame viduryje, - parkas. Geriau gal sakyti – būsimas, nes sodinukai dar tik ėmė vešėti. Jie supa ir ,,Spygliuką“ – vaikų darželį, ir pradinę mokyklą, ir pakraštyje ruošiamą sporto aikštyną. ...Iš senųjų žemdirbių Stasio ir Anelės Vėlyvių kiemo – visa gyvenvietė kaip ant delno. Ir viskas jų akyse išaugo: ūksmingos kaimynų sodybos, dviaukščiai daugiabučiai, vaikų darželis, mokykla ir asfalto gatvė su miestietiškai elektros šviestuvais. Vėlyviai vieni pirmųjų pasistatė čia dabarties akimis žiūrint gana kuklų medinį namuką. Vieni pirmųjų, nes naujieji Karkliniai kūrėsi visai plynoje vietoje. Jau minėta, jog Karkliniuose pirmosios įkurtuvės atšvęstos 1959 metais. Tuomet pastatyti du gyvenamieji namai ir žymi gyvenvietės pradžią... O šiandien? Išradingai sutvarkytos Laskevičių, Tekorių, Balsevičių sodybos. Kolūkio hidromelioratorė, Vyriausioji Vėlyvių duktė Genutė, pasakoja, kad greitai ir savas marias turėsią – gražią poilsiavietę prie užtvenkto Rausvės upelio bus galima įrengti",- 1982 metais Karklinių gyvenvietę apžvelgė rajoninis laikraštis ,,Pergalė".

1983 m. ,,Rausvės" kolūkiui suteiktas aukštos žemdirbystės kultūros ūkio vardas. ,,O dabar pažiūrėkime į kolūkį 1984 metų vasarą. Praėjo dešimtmetis nuo kolektyvinių įkurtuvių, nuo pirmojo visų statybos darbų apvainikavimo. Karkliniuose, jau galima sakyti, beveik viskas, ko reikia, pastatyta: ir vaikų darželis, ir pradinė mokykla, ir valgykla (greta įrengtas buities aptarnavimo punktas), ir netoliese prie Rausvės vingio labai moderniška pirtis... Ne, dar toli gražu ne viskas, - tarsi nutraukia mintis kolūkio pirmininkas Vytautas Markevičius. Jam pritaria ūkio statybininkų vadas, vyriausias darbų vykdytojas Romanas Skėrys. Ir abu su pirmininku rodo: štai ten, tame centrinio skvero krašte iškils gražūs kultūros namai su ūkio administraciniu pastatu. Už jo vėliau atsiras prekybos centras. Šias statybas rausviečiai patikės statybos organizacijoms. Savi statybininkai ir taip jau daug pastatė. Vienas pastarųjų metų ,,delikatniausiais“ statinys – labai ištaikingai įrengta pirtis. Šios pirties kokybę valstybinė komisija įvertino ,,labai gerai“. Tai pirmasis paskutiniaisiais metais šitaip įvertintas ūkio būdu statybos objektas (rajono žemės ūkio valdybos vyriausiojo inžinieriaus statybininko Stasio Zvanoriaus žodžiai). Nėra pirtyje vienodai įrengto netgi kokio nedidelio sandėliuko ar užkaborėlio, nors galbūt kritiška kieno nors akis tą įvairovę ir ne visai gerai įvertins. Patys ūkio meistrai dėjo raudonmedžio parketą, ir ąžuolo turėklus, sienas mušė iš Tauragės gauta nauja apdailos medžiaga Lzoplenu, taip pat iš Dvarčionių atvežtomis apdailos plytelėmis. Panaudotos Pilviškių dekoratyvinės plokštės terazitinis tinklas. Vienur – tapetai, kitur – pačių atlikta marmuro imitacija. Čia stovi ir speciali duonkepė krosnis, ir židiniai, yra suomiška bei rusiška pirtys ir dar neįprastas dalykas baseine – kaskados... Lauke jau gražiai sudygo žalia veja, bet statybininkai dar nemano pasitenkinti dailiais balkonais į Rausvės upelio vingius: čia bus ir pakabinamas lieptas, ir suolelių, ir mašinų stovėjimo aikštelę išasfaltuos, ir medelių dar labai reikia pasodinti. Še tau, ir paprastas mūsų kaimas," - 1984 m. rašė ,,Pergalė". 1989 metais gyvenvietės centre buvo baigti statyti kultūros namai.

Informacijos šaltiniai: • Lietuvos istorijos metraštis (104 psl.), Lietuvos TSR Mokslų akademija, Istorijos institutas., 1986 • Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII amžiaus bažnytinėje knygoje (15,16 psl.), Vitalija Maciejauskienė Lietuvių kalbos institutas, Vilnius • ,,Rausvės" kolūkio apybraiža (223-229 psl., 11-13 psl., 101-105 psl.,151-154 psl.), Povilas Jankys, 1986 • Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986 • www.gevask.dtiltas.lt • www.vezimas.lt • Gaškaitė N. Pasipriešinimo istorija. 1944-1953 metai. V., 1997 • ,,Lietuvos žinios", Nr. 244, trečiadienis, 1923 m. Spalio 31 d., (4psl.) • ,,Karys", Nr. 40,1923 m. spalio 11 d., Kaunas (10psl.) • ,,Rytas“, Nr. 129, 1935 m., birželio 7d., Kaunas, (8 psl.) • ,,Lietuvos Aidas“, Nr. 216, Kaunas 1931 metai, rugsėjo 25 d., (6 psl.) • ,,Žemaičių prieteliaus“, Nr. 34, Telšiai, 1939.8.24.. (4 psl.) • Gyvenamųjų namų nuotraukos iš knygos ,,Šiuolaikinis Suvalkijos kaimas. Lietuvos socialistinio kaimo kultūra ir buitis", I. Butkevičius, V. Kulikauskienė, M. Miliuvienė, A. Vyšniauskaitė, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas, Vilnius, 1981 m.

                                              Karkliniai dabar                                                                                    

Iki 2007 m. veikė Karklinių pradinė mokykla, dabar tame pačiame pastate yra įsikūrusi Karklinių kaimo bendruomenė, biblioteka bei medicinos punktas, veikia Rausvės ugniagesių komanda. Iki 2010 m. birželio mėn. veikė vaikų darželis.

Informacijos šaltiniai:

Lietuvos istorijos metraštis (104 psl.), Lietuvos TSR Mokslų akademija, Istorijos institutas., 1986

   Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII amžiaus bažnytinėje knygoje (15,16 psl.), Vitalija Maciejauskienė Lietuvių kalbos institutas, Vilnius

,,Rausvės" kolūkio apybraiža (223-229 psl., 11-13 psl., 101-105 psl.,151-154 psl.), Povilas Jankys, 1986

   Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986
   gevask.dtiltas.lt/RegLauk/ (Reginos Laukaitytės puslapis)
   www.vezimas.lt
    www.stat.gov.lt (Lietuvos statistikos departamentas)
   Gaškaitė N. Pasipriešinimo istorija. 1944-1953 metai. V., 1997 (Informacija apie SSRS NKVD-NKGB įgaliotinio Lietuvai generolo Tkačenkos įsaką)

,,Lietuvos žinios", Nr. 244, trečiadienis, 1923 m. Spalio 31 d., (4psl.) ,,Karys", Nr. 40,1923 m. spalio 11 d., Kaunas (10psl.) ,,Rytas“, Nr. 129, 1935 m., birželio 7d., Kaunas, (8 psl.)

   ,,Lietuvos Aidas“, Nr. 216, Kaunas 1931 metai, rugsėjo 25 d., (6 psl.)

,,Žemaičių prietelius“, Nr. 34, Telšiai, 1939.8.24.. (4 psl.)

   Gyvenamųjų namų nuotraukos iš knygos ,,Šiuolaikinis Suvalkijos kaimas. Lietuvos socialistinio kaimo kultūra ir buitis", I. Butkevičius, V. Kulikauskienė, M. Miliuvienė, A. Vyšniauskaitė, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas, Vilnius, 1981 m.

Taip pat pateikiamas trumpas filmukas, pasakojantis ape Vilkaviškio rajone esantį Karklinių kaimą. Filmuke pateikiama trumpa kaimo istorijos apžvalga nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo iki Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo. Autoriai Adas Viliušis, Martyna Tekoriūtė, Rytis Bendaravičius.

Informaciją rinko Adas Viliušis

Nuorodos Karklinių tinklaraštis

Komentuoti (0)