Žyma:Kazimieras Banys (Rusnė, Šilutės r.)

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kazimieras Banys (Rusnė, Šilutės r.)


Kazimieras Banys (g. 1927 10 02 Pagausantyje, dab. Jurbarko r.) – agrarinių mokslų daktaras. 1949 m. baigė Veliuonos gimnaziją, pradėjo dirbti Kymantų (Raseinių r.) pradinės mokyklos mokytoju. 1952 m. rudenį jį ir dar penkiolika kitų pogrindinės studentų organizacijos „Vieningoji darbo sąjunga“ narių suėmė, o gruodžio pabaigoje teismas visus jaunuolius nuteisė 25 metams. 1953 m. K. Banys atsidūrė Intos (Komija) lageryje. 1958 m. grįžo į tėviškę, vėliau nuvyko į Rusnę (Šilutės r.). Įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos neakivaizdinį skyrių, 1964 m. ją baigęs įgijo agronomo specialybę. Visą laisvalaikį skyrė moksliniam tiriamajam darbui. 1968 m. K. Banys įstojo į neakivaizdinę aspirantūrą ir 1973 m. parašė kandidatinę disertaciją Nemuno užliejamų pievų panaudojimo tema, kurią 1974 m. apgynė Tartu mieste. 1976 m. K. Baniui suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis, o po nostrifikacijos 1993 m. – agrarinių mokslų daktaro vardas. 1990 m. jis inicijavo žvejo etnografinės sodybos-muziejaus įkūrimą Rusnėje. Sodyba buvo rekonstruojama 1989–1997 m. Čia tebėra, kaip prieš šimtą, o gal ir du šimtus metų, visi trys pastatai: gyvenamasis namas, tvartas su daržine ir malkine. Pirminė pastatų išvaizda juos restauruojant nepakeista. Įdomus svetainės, prieškambario ir miegamojo interjeras, liudijantis apie sodybos kūrėjų dėmesį grožiui ir liaudies architektūros tradicijoms. K. Banio įkurtos žvejo sodybos paskirtis – dabartinės ir būsimų kartų atstovus, besidominčius Rusnės salos praeitimi, bent trumpam nukelti į XIX a. ir XX a. pr. vietos gyventojų, daugiausia lietuvininkų, buitį, kasdienybę, parodyti jų jautrumą gamtai, sugebėjimą puošti statomus pastatus. Antroji sodybos paskirtis – platinti gamtosaugines idėjas. Reikia paminėti, kad etnografinėje žvejo sodyboje muziejus buvo įkurtas pagerbiant paskutiniosios sodybos savininkės Martos Druskutės atminimą. K. Banys mielai sutinka visus, užsukančius į sodybą, pasakoja apie kažkada čia gyvenusių žmonių kasdienybę, rodo eksponatus. Už etnokultūrą įprasminančią visuomeninę veiklą pripažintas 1999 m. Šilutės rajono savivaldybės premijos „Sidabrinė nendrė“ laureatu.



Vardų sritys
Variantai
Veiksmai