Žyma:Kraštotyrininkas Vladas Statkevičius

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kraštotyrininkas Vladas Statkevičius


„Tai – žmogus asmenybė, kraštotyrininkas, archeologas, etnografas, metodininkas, fotografas, istorikas, publicistas. Net sunku išvardinti visas jo „profesijas“, nors iš esmės tai buvo pedagogas, švietėjas ir dvasios šviesuolis. Jo ramus būdas nuteikdavo darbui, jo pasakojimai įkvėpdavo bei nuramindavo, o patarimai padėdavo susiorientuoti gyvenime, buityje ir kūryboje.“ „Šis žmogus visus brandino savo žiniomis, apsiskaitymu, tvarkingumu, stropumu.“ Aleksandras Šidlauskas.


Vladas Statkevičius gimė 1911 metais gegužės 11 dieną Eržvilko valsčiuje, Naujininkuose. Baigęs Tauragės aukštesniąją komercijos mokyklą, studijavo Kauno universitete, bet dėl lėšų trūkumo turėjo jį palikti. Įstojo į Karo mokyklą. Lietuvos kariuomenėje karininku tarnavo iki Antrojo pasaulinio karo. Grįžęs į tėviškę ėmėsi pedagoginės veiklos – buvo Eržvilko, Tauragės mokyklų mokytoju, direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi. 1947 – 1949 m. dirbo Tauragės apskrities pedagoginio kabineto vedėju. Nuo 1949 m. dirbo Šilalėje pedagoginį darbą: buvo Šilalės vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėju, švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėju. Į kraštotyros veiklą aktyviai įsijungė nuo 1957m. Šio darbo pomėgis formavosi pedagoginėje praktikoje, kelionėse po respubliką ir bendraujant su mokslo veikėjais. Įsikūrus Draugijai, 10 metų vadovavo Šilalės rajono skyriaus tarybai, ugdė kraštotyros entuziastus, telkė juos konkrečiam darbui. Platus kraštotyrininko interesų ratas: lietuvių liaudies menas, papročiai, tautosaka, kalbos faktai, valstiečių buities reliktai, tačiau labiausiai domėjosi archeologija. Dalyvaudamas mokslo įstaigų, muziejų organizuojamuose kasinėjimuose, gerai suvokė šį sudėtingą paminklotyros darbą ir kvalifikuotai ugdė jaunuosius padėjėjus. Atliko Žvilių, Paragaudžio, Šarkų, Kaštaunalių senkapių tyrimo darbus. Apie 750 jo surinktų archeologinių radinių, datuotinų III – XIII a. Išaiškino 20 nežinomų senkapių, kurie paskelbti archeologijos paminklais. Organizavo paminklotyros ekspedicijas Kaltinėnų, Kvėdarnos, Pajūrio apylinkėse. Savo tyrinėjimų rezultatus skelbė Lietuvos istorijos instituto archeologų etnografų konferencijų leidiniuose, Kraštotyros draugijos leidinyje „Kraštotyra“, rajono ir kituose laikraščiuose. Spaudoje paskelbė daugiau nei 100 publikacijų kraštotyros ir paminklosaugos temomis. Ši medžiaga atsispindi Draugijos išleistoje bibliografijoje „Vladas Statkevičius“. Išleido knygą „Šilališkiai. Darbai ir papročiai“. Labai įvairi jo darbų tematika: vietovardžiai, kanapių auginimas, linų sėjos papročiai, liaudies veterinarija, rankinės girnos, bitininkystė, piestos ir piestelės, audiniai, pakinktai, langų puošimas, durpių paruošimas kurui, javų kūlimas, stogų dengimas, kalvystė, gyvulių šėrimas, žemaičių vestuvių papročiai ir t.t. Apdovanotas ministerijų, žinybų, mokslo įstaigų garbės raštais. Garbės nariu Vladą Statkevičių išrinko Draugijos V suvažiavimas 1977 metais.

„Vladas Statkevičius buvo vienas iš tų, kuris suvokė eksponatų, tautosakos, etnografijos ir archeologijos vertę ir svarbą mokslui bei istorijai – kaip saugoti, gaivinti ir skleisti visa, kas iš senų seniausių tautos dvasios gelmių buvo nuolatinis jo rūpestis. Išsaugoti ir pažinti tautos praeitį – tokią užduotį gavo visi su juo dirbę ir bendravę žmonės. Jo gyvenimas buvo skubėjimas kuo greičiau užpildyti tautos kultūros pažinimo spragas, todėl ir kitus šaukė į šventą, nesavanaudišką darbą.“ Aldona Gedvilienė.

Mirė Vladas Statkevičius 1999m. liepos 27dieną. Palaidotas Šilalės kapinėse.

Laikas visuomet palieka ryškius darbų pėdsakus, o praeities kartų triūsas vislab vertinamas, populiarinamas bei publikuojamas. Šilalės rajone liko įspausti ryškūs ir gilūs Vlado Statkevičiaus pėdsakai.


Šilalės Viešoji biblioteka Bibliografijos kraštotyros skyrius.



Vardų sritys
Variantai
Veiksmai