Žyma:Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia


KUPIŠKIO KRISTAUS ŽENGIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA AMŽIŲ BĖGYJE Istorikai mano, kad toje vietoje kur dabar stovi Kupiškio bažnyčia buvo senovės lietuvių kulto vieta arba laidojimo vieta. Kasant duobes bažnyčios pamatams buvo rasta keturkampė ąžuolinė dėžė su žmogaus kaulais, surūdijusiu kardu ir senoviniais pinigais. Bažnyčia įsteigta gana vėlai. Jos statyba rūpinosi Kupiškio seniūnas Aleksandras Korvinas Gosievskis (bažnyčia pastatyta apie 1616 m.). 1721 m. bažnyčios inventoriuje rašoma, kad jai priklauso Pyragių arba Juodžių kaimas su 10 valakų žemės. Bažnyčia sena, ruošiasi nugriūti, ant jos durų esanti 1616 m. data. Iš kiekvieno Kupiškio parapijos valako klebonui turėtų priklausyti po pusaštunto grašio, tačiau tų pinigų negaunama, nes klebonas pateko į Kupiškio seniūno nemalonę. Miestelyje jau atsiradusi sinagoga. 1726 m. bažnyčią suremontavo klebonas Mykolas Pogirskis. 1740 m. Augustas III patvirtino Zigmanto Vazos fundacinį raštą Kupiškio bažnyčiai. Po šešerių metų, 1746 m. klebono Goiževskio rūpesčiu ir Ukmergės seniūno B. Tyzenhauzo lėšomis pastatyta didelė, medinė su 3 altoriais kryžiaus formos bažnyčia. Pamokslus joje sakė lietuviškai. Po 35 metų, 1781-aisiais senoji bažnyčia sudegė. 1791 m. Kupiškio ir Pienionių seniūnienės, kunigaikštienės Čartoriskos ir parapijiečių lėšomis pastatyta nauja bažnyčia. Ji stovėjusi ant gerų mūrinių pamatų, iš priekio su kolonomis, virš jos didelis kupolas su kryžiumi, dengtas skarda. Joje buvo 3 altoriai, išgelbėti degant senajai bažnyčiai. Šalia stovėjo stulpų varpinė, kurioje kabojo du iš Rygos pargabenti varpai, trečiasis po gaisro buvo pasiskolintas iš Šimonių bažnyčios. 1809 m. birželio 19 d. įsteigtas Kupiškio dekanatas. Jam priskirta 13 Ukmergės dekanato parapijų. Apie 1811 m. klebono Antano Sebastijanskio rūpesčiu pastatyta špitolė. Joje gyveno 10 elgetų ir 3 invalidai, išlaikomi ponios Angelės Rodzevičienės fundacijos lėšomis. Gyventojai tuo metu klebonui mokėjo po 8 lenkiškus auksinus, taip pat dirbo sezoninius darbus klebono daržuose. Po to, kai 1841 m. bažnyčios valdas nusavino valstybė, Kupiškio dvaro liustracijos metu bažnyčiai buvo paskirtos 33 dešimtinės žemės. 1897 m. gautas leidimas statyti naują mūrinę bažnyčią. Jau 1900 m. liepos 23 d. Kupiškio klebonas S. Janulevičius pašventino dabartinės bažnyčios kertinį akmenį. Tais pačiais metais ji buvo sumūryta iki pusės langų. Senoji bažnyčia nugriauta 1903 m. Šventovė buvo statoma pagal profesoriaus Konstantino Rončevskio projektą. Statyba vyko 1900 -1914 m. 1921 m. rugsėjo 7 d. vyskupas Pranciškus Karevičius bažnyčią konsekravo. 1935 m. nugriauta senoji varpinė.

BAŽNYČIA PIRMOJO PASAULINIO KARO METAIS Bažnyčia smarkiai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu. 1915 m. vykusių mūšių metu rusų artilerija į ją paleido apie 30 įvairaus kalibro sviedinių. Keliose vietose buvo pramušta siena, išdaužyti visi langai, sugadinti stogas, skliautai grindys, net perskeltas didžiulis pamato akmuo. Šio karo metu bažnyčia trumpam buvo paversta karo lauko ligonine. Kariai buvo vežami iš sužeistaisiais perpildyto buvusio Palėvenės dominikonų vienuolyno rūmų ir bažnyčios, net nuo Subačiaus miestelio. To meto liudininkai pasakoja, kad kareiviai plėšė bažnytinius rūbus ir jais tvarstė žaizdas. Vėliau bažnyčioje veikė belaisvių stovykla. Ant bažnyčios grindų jie susikurdavo laužus. Kylantys dūmai sunaikino daugelį bažnyčios sienas puošusių ornamentų. Karo metu į Rusiją išvežti trys bažnyčios varpai. 1931 m. įsigyti 3 nauji plieniniai varpai ir įkelti į bažnyčios bokštą. BAŽNYČIOS IŠORĖ Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčia - tikras milžinas. Iš kurios pusės bevažiuotumėte į mūsų miestą pirmiausiai išvysite raudonų plytų jos bokštus. Bažnyčia neogotikinė, ilgis 60 metrų, plotis 43 m (ties vadinamąja kryžavone). Dvibokštė, su smailiais stogeliais, dengta skarda, stogą puošia 21 kryžius. Laužti langų skliautai, kontraforsai, užsibaigiantys bokšteliais, liudija apie jos neogotikinį stilių. Tačiau jis nėra pilnai išlaikytas, bokštai nebuvo baigti statyti iki numatyto aukščio, pastato architektūroje yra lenktų linijų.

BAŽNYČIOS VIDUS Bažnyčios viduje 3 navos su 14 langų, įrengti 3 neogotikinio stiliaus altoriai. Juos pagamino meistras iš Šiaulių A. Zaborskis. Altoriai pagaminti iš ąžuolo, tam, kad išsaugoti natūralią medžio spalvą nudažyti tik pokostu. Didžiojo altoriaus centre – A. Przeslanskio paveikslas „Kristaus žengimas į dangų“. Šalia paveikslo šventųjų Petro ir Povilo skulptūros. Altoriaus viršuje nišoje – Švč. Jėzaus širdies skulptūra. Altorių puošia ir kitos mažesnės skulptūros, kolonos su korintiniais kapiteliais. Bažnyčios skliautai gelžbetoniniai. Aukštis nuo grindų iki skliautų – 20 m. Bažnyčioje - dvi zakristijos.



Vardų sritys
Variantai
Veiksmai