Žyma:Silvestras Algirdas Žulpa

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Silvestras Algirdas Žulpa


Silvestras Algirdas Žulpa (gimė 1932m)


Klaipėdos senamiestyje dažnai galima sutikti greitai žingsniuojantį šiek tiek gunktelėjusį vyriškį. Oriai, pasiramsčiuodamas lazdele (kurią pats su šypsena vadina parkeriu) jis beveik kiekvieną dieną eina į Klaipėdos miesto savivaldybės viešąją biblioteką, perskaito tos dienos laikraščius, pasilabina su bibliotekininkėmis. Bibliotekoje jis užtrunka ilgai, nes turi pasisveikinti ir su kitais tą dieną užsukusiais skaitytojais – jį pažįsta ir gerbia daugelis klaipėdiečių. Jis - jau pusę amžiaus Klaipėdoje gyvenantis išdidus žemaitis, istorikas, kolekcionierius, aukščiausią kategoriją turintis gidas, kelionių vadovas Silvestras Algirdas Žulpa.

Kalbėti apie save S. Žulpa nėra linkęs, o jei ir kalba, tai vis iš savęs lengvai pasišaipydamas, o klausančius pagerbdamas. Tačiau, kaip sakė Janina Bačiliūnaitė – Ostermaier, „Klausau S.Žulpos ir manau, jei susėstų padiskutuoti profesorius Alfredas Bumblauskas ir klaipėdietis mokytojas S.Žulpa, dar klausimas, kuris kurį žiniomis pranoktų.“ Buvęs mokytojas, nuo 1964-ųjų veda ekskursijas po Mažąją Lietuvą, propaguoja vietos kultūros paveldą, tradicijas, kolekcionuoja Lietuvos ir Klaipėdos krašto pašto ženklus. Visa tai jis daro nesiekdamas kam nors įpiršti ar įbrukti meilę savo kraštui, o tiesiog nuoširdžiai dalinasi sukauptomis žiniomis ir su meile dirba savo darbą. Kartais, besiruošiant „eilinei“ ekskursijai ir jam bevartant mėgstamiausių knygų – enciklopedijų puslapius, paklausiam, negi ten tikisi dar atrasti kažką naujo? Jis tik nusišypso ir atsidūsta, kiek yra įdomių dalykų ir kaip nelengva viską sudėti į lūpas, kad ir kitiems įdomu būtų.

Su tokia pat meile ir atsidavimu Žulpa kolekcionuoja ir pašto ženklus. Juos rinkti pradėjo dar prezidento Smetonos laikais, o filatelija susidomėjo vos septynerių. Pirmuosius kelis užsienietiškus pašto ženklus jam padovanojo žymus geografas Feliksas Šinkūnas (1891 -1970), kuris ir sužadino domėjimąsi mažosiomis miniatiūromis. Taigi, filatelisto S. Žulpos stažas jau gerokai virš 70 metų. XXa. I-oje pusėje buvo stengiamasi surinkti kuo daugiau įvairių valstybių pašto ženklų. S. Žulpos kolekcijoje sukaupti ženklai leisti visame pasaulyje: Brazilijoje, Lichtenšteine, San Marine, Ekvadore bei Kenijoje, net Ramiojo vandenyno Palau salose. Pastarojoje vietovėje išleistais ženklais kolekcininkas ypač didžiuojasi ir yra įsitikinęs, kad tokios kolekcijos Klaipėdoje niekas neturi. Daug ženklų Žulpa įsigijo mainais. Pats siųsdavo sovietinius ženklus, o gaudavo užsienietiškų. Sovietmečiu tai daryti buvo itin sunku. Stalino režimo laikais filatelistai buvo laikomi nepatikimais, prie tokių priskirtas ir Žulpa. Todėl jo korespondencija su ženklais buvo tikrinama, neretai ir konfiskuojama. „Turiu surinkęs per 70000 įvairių šalių pašto ženklų. Šiuo metu didesnį dėmesį skiriu Lietuvos Klaipėdos krašto, Vokietijos, Latvijos, Vakarų Berlyno, Islandijos ir dar kelių šalių pašto ženklams. Tačiau surinkti visus tapo neįmanoma. Reikėjo apsispręsti, ar rinkti tik atskiras tematikas, ar tik vienos ar keliolikos valstybių pašto ženklus, ar sudaryti kolekcijas pagal motyvus ar pomėgius (pvz. kosmosas, oro paštas, asmenybės ir t.t.) Kol sveikata leido, aktyviai dalyvavau filatelistų veikloje, plačiai susirašinėjau. Palaikyti tiesioginį ryšį su kolegomis padėjo ir mano tiesioginis gido darbas“ – atvirauja kolekcionierius. O kur dar ir aistra medaliams ir visokiems kitokiems suvenyrams, pašto antspaudams...

Paskatintas savo kolekciją parodyti visuomenei, Žulpa bibliotekoje surengė kelias pašto ženklų parodas: „Baltijos jūra – taikos jūra“, „Nepriklausomybės atkūrimo 80-metis“, „Krikščionybei 2000 metų“, „Japonija pašto ženkluose“, „Pro memoriam – popiežiui Jonui Pauliui II“.

Tačiau visa tai, dėl kuklumo taip ir liktų niekam nežinoma. Net ir priminus jam, kiek daug visko gyvenime jis yra nuveikęs ir, kad reikėtų kuo plačiau savo išmintį paskleisti, Žulpos akyse tik šmėkšteli šelmiška šypsena ir pasigirsta tylus prieštaravimas, kad yra garbingesnių... Nepaliaujamas tikėjimas jaunimo gabumais, noras suteikti kitam žmogui gerų emocijų, padrąsinimo, rūpestis ne dėl savęs, o dėl kito, tarsi ir nupiešia šio tylaus, bet veiklaus žmogaus portretą.


Straipsnio autorės: Jolita Baltrimienė ir Mingailė Adomaitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka



Vardų sritys
Variantai
Veiksmai