Žyma:Ukrinai

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ukrinai


Ukrinai, kaimas Židikų seniūnijoje, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Per kaimą teka Kvistė, rytiniu pakraščiu - Varduva, šiaurės rytuose yra Ukrinų miškas. Pietuose ribojasis su Pocaičių k. Yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, veikia kaimo bendruomenė, pagrindinė mokykla, kultūros namai, medicinos punktas, biblioteka, paštas, UAB „Stepono baldai", UAB „Rapsoila", UAB „Žemaitijos deguonis", UAB „Expogalvijai“, UAB „Kristoma“, UAB “Meksimela”.

Ukrinuose yra šios gatvės: Liepų (ilgis 0,165 km, asfaltuota/žvyruota), Pakvisčio (0,700 km, asfaltuota), Pocaičių (0,485 km, asfaltuota), Repšių (0,250 km, asfaltuota), Saulės (0,340 km, asfaltuota), Sporto (0,500 km, asfaltuota), Sūdintų (0,250 km, asfaltuota), Taikos (0,900 km, asfaltuota), Vakarų (0,300 km, asfaltuota), Varduvos (0,500 km, ). Bendras gatvių ilgis - 4,390 km.

Pirmieji rašytiniai duomenys apie Ukrinus yra XVI a. 1585 m. birželio 17 d. buvo įvykdytas Grigorijaus Ukrino prašymas ir apžiūrėti seni žemės riboženkliai (kapčiai) palei Varduvos ir Kvistės upes. Iš kito, 1593 m. dokumento, galima įsitikinti, kad prie Kvistės buvęs Ukrino dvarelis vadinosi Pavarduvys. XVI a. pabaigoje minimos pavardės Ukrinas, Ukrinaitis, Ukrinovičius. XVII a. Pavarduvio dvarelis nuo savininkų pradėtas vadinti Ukrinais. Ukrinai paminėti 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte. 1667 m. dūmų surašyme Ukrinuose nurodyti keturi bajorų ir vienas baudžiauninkų dūmas. Iš Pavarduvio dvarelio atsirado Ukrinų bajorkaimis. Kitame 1690 m. dūmų surašyme Ukrinuose nurodyti tik du, neturintys pavaldinių bajorai – Jurgis Lukavičius ir Jurgis Laškovskis. 1717 m. dūmų tarifuose Ukrinai neminimi. Gal po 1708-1711 m. maro Ukrinuose nebeliko gyventojų. Vėliau Ukrinai atsigavo, 1765 m. juose veikė karčema. 1775 m. dūmų tarifuose Ukrinų bajorkaimyje nurodytos šios šlėktų, neturinčių pavaldinių pavardės: Giniotis Antanas, Girdvainis Juozapas, Lukavičius Petras, Staškovskis Andrius ir Zubavičius Juozapas. Tiktai bajoras Pranciškus Dobševičius Ukrinuose turėjo vieną baudžiauninko dūmą. Netrukus Ukrinams buvo lemta išsiskirti iš kitų bajorkaimių. 1776 m. dvarininkas Laurynas Pilsudskis Ukrinų bažnytėlei padovanojo 4 valakus žemės. Ukrinų ir Bukančių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. 1852 m. liepos 21 d. Ukrinai nukentėjo nuo gaisro. Sudegė bažnyčia su varpine, pavargėlių prieglauda (špitolė), karčema ir du gyvenamieji namai. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, 1913 m. padidinta. XIX a. pabaigoje Ukrinų dalis prie bažnyčios pradėta vadinti miesteliu. 1902 m. Ukrinų bajorkaimyje buvo 59, o miestelyje ir malūne 43 gyventojai. 1908 m. vasarą Ukrinuose įsteigta vartotojų bendrovė ir atidaryta parduotuvė. Dėl mažos prekių apyvartos ši bendrovė neilgai tegyvavo. 1914 m. Ukrinuose buvo 10 gyvenamųjų kiemų, veikė dvi parduotuvės. Apie 1915 m. gegužės mėn. Ukrinai atsidūrė vokiečių užimtoje teritorijoje. 1915 m. Ukrinų bajorai retai bevartojo lenkų kalbą, jiems tapo mielesnė lietuviška šnekta. 1919 m. Ukrinuose atidaryta pradinė mokykla, kuri 1923 m. perkelta į Bukančius. Nuo 1927 m. Ukrinuose vėl veikė pradinė mokykla. 1930 m. joje mokėsi 55, o 1933 m. – 118 mokinių. 1927 m. pradžioje atidaryta pašto agentūra. Lietuvos Respublikos metais buvo Židikų valsčiaus Ukrinų seniūnija. Pokario metais iki 1974 m. Ukrinai buvo apylinkės centras, o naikinant vienkiemius buvo plečiami, kaip kolūkio centrinė gyvenvietė. 1979 m. surašyti 414 gyv. 1980 m. pastatyti modernūs paslaugų namai (projekto autorius architektas P. Jansonas). Buvo „Tarybinės Žemaitijos" kolūkio centrinė gyvenvietė. Ukrinų k., Kvistės kair. krante, palei kelią į Naudvarę, išlikę Ramanauskų, Ganusevičių, Plechavičių dvarelių liekanos.


Susiję enciklopedijos straipsniai
Susijusios žymos
Nuorodos
Žymos pagal vietovę

Vardų sritys
Variantai
Veiksmai