Žyma:Vytautas Švirinas

Iš „Graži tu mano“.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vytautas Švirinas


Vytautas Švirinas gimė 1922 m., lapkričio 10 dieną Alytaus apskrityje Metelių valsčiuje Buckūnų kaime. Jo tėtis 1919-20 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje savanoriu ir 1925 m. gavo Krokialaukio valsčiuje 8 ha žemės, kur pasistatė namus ir pradėjo ūkininkauti. Čia prabėgo Vytauto vaikystė, čia baigė pradžios mokyklos 6 skyrius. Buvo nutarta, kaip vyriausią sūnų (šeimoje buvo 9 vaikai) truputį pamokyti ir palikti ūkyje šeimininkauti.

Todėl 1940 metais Vytautas Švirinas atvažiavo mokytis į Kauno A.Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokyklą, kurią baigė 1942 m. Kaip geras moksleivis buvo paliktas dirbti mokykloje, tačiau 1943 m. gavo šaukimą į vokiečių kariuomenę, ir iš Kauno teko grįžti į tėviškę, o ir jo tikslas buvo savas ūkis.

Grįžęs į Krokialaukį užsodino nemažą sodą, įveisė medelyną ir tikėjosi verstis sodininkyste. 1948 m. sukūrė šeimą. Tačiau po karo sovietinė santvarka pradėjo kolektyvizaciją, ir Vytauto planai sužlugo. 1949 m. persikėlė į Kauno rajoną ir ten dirbo sodininku. Šį darbą dirbo iki pensijos.

Per savo gyvenimą įveisė apie 800 ha naujų sodų.

Plečiant sodų plotus ir jų buvo iškeliamos ūkininkų sodybos. Vytautui gimė idėja jas įamžinti fotografijose, o sodybose rasti vertingų senoviniai daiktai, knygos, laikraščiai buvo surinkti ir įkurtas krašto muziejus. Vytautas kolekcionavo, rinko daug ką, muziejus vis plėtėsi, patalpos buvo nedidelės, todėl, pastačius naujus žemės ūkio technikumo rūmus, šio technikumo istorijos eksponatai buvo perkelti ir įkurtas muziejus. Kalendorių kolekcija (600 kalendorių) buvo atiduota Skriaudžių kalendorių muziejui, o likusieji eksponatai buvo perkelti į namų pastogėje įrengtas patalpas. Su knygomis, spauda Vytautas bendrauja iki šiol, renka straipsnius, juos kolekcionuoja pagal temas. Jo nuomone, vakar – jau yra istorija, ir ją reikia išsaugoti.

Su mirusiais medžiais pradėjo bendrauti ir juos prikelti naujam gyvenimui 1990 m., kai kilo mintis prie savo namo pastatyti koplytstulpį. Kai pokario laikais slapstėsi nuo tarnybos sovietinėje armijoje, prisiekė pastatyti kryžių, jei į ją nepateks. Pažadas liko neištesėtas, todėl, išėjus į pensiją, jis buvo prisimintas. Vietoj kryžiaus gimė koplytstulpis, į jį, atrodo, buvo sudėta visa meilė Dievo sukurtam pasauliui. Šis pavykęs darbas davė impulsą naujiems darbams.

Atsirasdavo vis daugiau žmonių, kurie norėjo įamžinti savo artimųjų atminimą, pastatyti kryžių gyvenančiam ar jau išnykusiam kaimui. Taip V.Švirino darbai pasklido po Lietuvos kaimus ir miestelius, parimo prie tėviškės kryžkelių, įamžindami Dievo meilę žmonijai ir kančią dėl jos.

2004 m. Metelių parapijos klebonas Prajara sukvietė liaudies skulptorius į plenerą prie naujai pastatytos koplyčios Kryžiuose sukurti skulptūrų Kryžiaus kelią. Vytautas Švirinas čia sukūrė įspūdingą staciją „Kristaus mirtis ant kryžiaus“, kur Kristus buvo išdrožtas iš vieno medžio kamieno monolito su kryžiaus vertikale, ir buvo net 2 metrų dydžio. Pats kryžius 5 metrų aukščio. Darbas buvo įvertintas ir menininkų, ir bažnyčios hierarchų.

Sudėtingi savo ornamentika kryžiai buvo pastatyti ant kunigų J.Bučinsko (Lekėčiuose) ir A.Gustaičio (Pažėruose) kapų. Penki kryžiai yra Kryžių kalne, tarp kurių yra kryžius nuo norvegų, švedų ir lietuvių psoriaze sergančių draugijų.

2006 m. sparčius darbus nutraukė insultas, po kurio kairė ranka liko beveik neveiksni, tačiau liga, kaip ir garbus amžius, skulptoriaus nuo darbų neatbaidė, vis dar gimsta nauji darbai, ne tokie sudėtingi ir dideli, bet tuo dar mielesni. Jau po ligos buvo nudrožtas kryžius Pažėrų naujai atremontuotai bažnyčiai, išdrožti šventi paveikslai namuose.

Per savo neilgą skulptoriaus darbo laikotarpį (22 metus) yra išdrožti 29 kryžiai, 2 koplytstulpiai, dvi Marijos skulptūros, koplytėlės prie namų, kampinukės ir įvairūs smulkesni darbai, kryželiai.

V.Švirino kryžiai ir koplytstulpiai turi savo ryškų braižą, primenantį sunkų ir sudėtingą barokinį stilių. Nėra nė vieno tokio paties kryžiaus. Į kiekvieno kryžiaus ornamentą įpinta vis kita mintis, atspindinti žmogaus, kuriam jis pastatytas ar kaimo likimą.



Vardų sritys
Variantai
Veiksmai