Tarptautinė konferencija Panevėžyje

Iš „Graži tu mano“.

(Skirtumai tarp versijų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Infobox}}[[Image:Tarptautinės konferencijos dalyviai Panevėžyje 949.jpg|thumb]]<br>  
{{Infobox}}[[Image:Tarptautinės konferencijos dalyviai Panevėžyje 949.jpg|thumb]]<br>  
-
Tarptautinės konferencijos dalyviai, 2019 m. Nuotr. Arnualdo Dalindos<br>  
+
'''Tarptautinės konferencijos dalyviai, 2019 m. Nuotr. Arnualdo Dalindos'''<br>  
<br>  
<br>  
Eilutė 41: Eilutė 41:
<br>  
<br>  
-
'''''&nbsp;Judita Skačkauskienė<br>&nbsp;Nuotraukos autorius Arnualdas Dalinda'''''<br><br>[[Category:Kiti Aukštaitijos straipsniai]]
+
'''''&nbsp;Judita Skačkauskienė<br>'''''<br><br>[[Category:Kiti Aukštaitijos straipsniai]]

08:15, 2019 gegužės 24 versija

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (18 balsai)

Tarptautinės konferencijos dalyviai, 2019 m. Nuotr. Arnualdo Dalindos


Gegužės 14 dieną Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Pasaulio lietuvių metams „Baltijos šalių diasporos kultūrinė raiška 1944–2018 metais: dokumentinis paveldas“.


Bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, sveikindama konferencijos dalyvius, džiaugėsi, kad atvyko visi 24 kviesti pranešėjai, o jų moksliniai laipsniai liudija konferencijos svarbą ir solidumą.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, dr. Arvydas Pacevičius sakė, kad jau dvidešimtą kartą rengiama konferencija leidžia iš naujo atrasti vertybes, sugrąžinti jas į Tėvynę, atskleisti ryšius, praeities istorijomis kurti dabarties tapatybę. To paties fakulteto profesorius, dr. Remigijus Misiūnas pabrėžė, kad šiame nelengvame darbe, kiek bekalbėtumėm apie išeivijos palikimo svarbą ir reikšmę, svarbiausia yra asmeninė iniciatyva. Tai savo pranešime paliudijo Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius, docentas, dr. Juozapas Blažiūnas, surengęs jau kelias ekspedicijas į tolimąją Australiją ir, iš ten atvežtais dokumentais papildęs archyvo fondus. „Mes gelbėjam istoriją, nes visa tai gali būti tiesiog išmesta, nes po dešimt metų ši dokumentinė medžiaga jau bus niekam nereikalinga“, – sakė pranešėjas.


VU komunikacijos fakulteto docentė, dr. Jolanta Mažylė konferencijos dalyvius supažindino, kaip savo ekspedicijos į Klivlendą (JAV) metu paveldėjo „Dirvos“ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo asmeninį archyvą. Pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos ir Estijos bibliotekų, supažindindami su latvių išeivijos dailininko Janio Cirulio kūrybiniu palikimu bei estų fotografijos paveldu.


Tarptautinėje konferencijoje diasporos kultūrinio paveldo tyrinėjimo patirtimi dalinosi ir Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė. Ji pristatė išeivio profesoriaus, dr. Juozo Meškausko asmeninę biblioteką. Pranešėja pabrėžė, kad tautietis kaupė knygas, atitinkančias jo, kaip gydytojo, aktyvaus ateitininko, krikščionio ir Lietuvos patrioto interesus. Jis nebuvo bibliofilas, tačiau knygos, kaip darbo priemonė ir žinių šaltinis, jam buvo labai svarbios ir turėjo didžiulę reikšmę. Parankinė profesoriaus knyga buvo Naujasis mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus testamentas, (1922), kurią jis laikė knygų knyga ir turėjo su savimi 1944 m. išvykdamas į Vokietiją. Prof. J. Meškausko asmeninė biblioteka yra reikšmingas lietuviško rašytinio paveldo, sukaupto išeivijoje, palikimas, todėl yra svarbu jį išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Anykštėnai jau antrus metus džiaugiasi į Viešąją biblioteką iš Amerikos atkeliavusiomis profesoriaus ilgai kauptomis knygomis ir asmeniniu archyvu, o daugeliui konferencijos dalyvių tai buvo nauja pažintis su iškilia asmenybe ir unikaliu fondu. Konferencijoje dalyvavo ir šio straipsnio autorė Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė Judita Skačkauskienė, kartu su A. Berezauskiene tyrinėjanti J. Meškausko rankraščius.

Lietuvos literatūros ir meno archyvo darbuotoja Vaida Janušytė pasakojo apie atradimus Urugvajaus lietuvių bendruomenėje, iš kurios į Lietuvą parvežė 120 kilogramų dokumentų, smulkiau supažindino su audėjo Juozo Dorelio drobių tautiniams kostiumams margumu.


Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvių išeivijos instituto mokslų daktarė Asta Petraitytė-Briedienė kalbėjo apie išeivijos „deimančiukų“ paieškas JAV nacionaliniame archyve. Pranešime „Grįžtantis Jonas Mekas“ praktinio darbo patirtimi dalinosi bibliotekininkė Indra Drevinskaitė-Žilinskienė iš Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos. Ji supažindino su išėjusio Anapilin J. Meko laiškais Mamai, gausia korespondencija ir rašytiniu bei filmuotu palikimu Biržų viešajai bibliotekai, kurį perdavė jo sūnus Sebastijanas.


Klaipėdos universiteto ispanų kalbos dėstytojas Aleksas Eugenijus Kulvietis, gimęs Kolumbijoje ir sėkmingai radęs savo veiklai nišą Lietuvoje, perskaitė pranešimą „Kaip Lietuvos diasporos dokumentinis paveldas grįžta į Tėvynę“. Lektorius, kalbėdamas lietuviškai su ispanišku akcentu, papasakojo apie savo grįžimą į Lietuvą ir dokumentų apie savo senelį paiešką. Jis diasporą prilygino pienei, kuri išaugo Lietuvoje, įleido gilias šaknis, o vėliau jos pūkeliai nuskrido toli, ir vėl sugrįžo...


Apibendrindamas konferenciją, Vilniaus universiteto akademikas, profesorius Domas Kaunas visiems pranešėjams dėkodamas sakė: „Kaip džiugu, kad randame tiek dokumentų, kurie byloja ne tik asmenybės, bet ir Lietuvos istoriją. Turim lobių, kuriuos ne tik tyrinėkim, bet ir skelbkim, šlifuokim žodį, kad konferencija turėtų tęstinį gyvenimą“.


Bibliotekos direktorė J. Bugailiškienė nuoširdžiai visiems padėkojo už dieną, kuri buvo kaip viena didžiulė pamoka.


 Judita Skačkauskienė