Įžymūs Žemaitkiemio žmonės

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Žemaitkiemio krašto žmonės (Ukmergės rajonas)

Žemaitkiemis-seniūnijos centras. Jis garsėja ne tik savo gražia gamta, ežerais ir piliakalniais, turtinga istorija, bet yra išauginęs ir didelį būrį garbių žmonių, kunigų, gydytojų, visuomenės veikėjų, poetų ir kt.

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (37 balsai)

Jonas Aviža gimė 1913-11-08 pačiame Žemaitkiemio miestelyje. 1938 metais baigė Kauno kunigų seminariją, o 1951 m. Popiežiškąjį krikščioniškosios archeologijos institutą Romoje. Nuo 1938 m. Kauno archivyskupijos kurijos archyvaro padėjėjas, vėliau dirbo notaru. 1983 m.dirbo Miunchene kunigu, buvo aktyvus Vokietijos išeivijos veikėjas. 1967 m.-prelatas. 1951m- krikščioniškosios archeologijos daktaras.

Turinys

Stasys Yla

Kunigas Stasys Yla gimė 1908 01 05 Luciūnų kaime Kurklių valsčiuje, Žemaitkiemio parapijoje. Pirmoji mokykla - Dejūnų dvaro mokykla. Tikrų mokyklų tada dar nebuvo, mokė kaimo gyventojas Jurgis Keblas. 1925- mokėsi Ukmergės gimnazijoje, vėliau Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete. Kunigu įšventintas 1932 05 21. Dirbo XX amžiaus redakcijoje. 1933-1934 m. redagavo savaitraštį "Mūsų laikraštis", paskui dirbo "XX amžiaus redakcijoje. 1934 m. gilino studijas Grenoblio universitete Prancūzijoje. Už darbą "Lietuvių apologetinė literatūra 1910-1914m" St.Ylai suteiktas teologijos licenciato laipsnis. 1943 m. okupacinės valdžios buvo areštuotas ir pateko į Štuthofo koncentracijos stovyklą, vėliau pateko į vakarų Vokietiją, ten dirbo lietuvių pastoracijoje. 1950 m. persikėlė į JAV, dirbo Putnamo Šv.Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo lietuvaičių seserų vienuolyno kapelionu. Yra parašęs nemažai darbų. Stambesni - „Laisvės problema“(1956), „Dievas sutemose“(1964), „Moderni mergaitė“(1964) ir kt. Mirė St.Yla 1983 m.Čikagoje.

Stasys Ūsoris

Kanauninkas dr. Stasys Ūsoris gimė 1896 m. Kunigiškių kaime Žemaitkiemio valsčiuje. Mokėsi Žemaitkiemio pradžios mokykloje, po to Ukmergės keturklasėje mokykloje, vėliau žemaičių kunigų seminarijoj Kaune. Kunigu įšventintas buvo 1919m. Filosofijos doktoratą gavo Freiburg im Breisgau universitete, Vokietijoje. Nuo 1924 metų buvo Žemaičių kunigų seminarijos profesoriumi Kaune, dėstė filosofiją ir vokiečių kalbą,vėliau iki 1926 metų - seminarijos prefektas. Toliau likęs dėstytoju, skiriamas Kauno archivyskupo sekretoriumi ir šias pareigas ėjo iki 1941 metų. 1938 metais buvo pakeltas Kauno kapitulos kanauninku.

St.Ūsoris buvo didelių gabumų žmogus, tačiau mažai rašė. Išleido tik dėstomojo filosofijos kurso užrašus. Daug dėmesio skyrė visuomeninei veiklai, rūpinosi studentais ir moksleiviais, juos globojo ir šelpė. Buvo gero būdo, turėjo gerą humoro jausmą, labai tolerantiškas, todėl buvo daugelio mėgiamas ir visur kviečiamas. Mirė Stasys Ūsoris 1955 metais Joniškyje. Žemaitkiemio bažnyčios šventoriuje stovi paminklas.

Vytautas Kapočius

Kunigiškių kaimas yra išsidėstęs tarp Ukmergės ir Anykščių rajonų, kuriame 1943 12 24 ir gimė kunigas dekanas Vytautas Kapočius. Kaimas priklausė Žemaitkiemio parapijai. Iš šio kaimo yra kilę daug kunigų, todėl manoma, kad iš čia kilo ir kaimo pavadinimas. Žemaitkiemio krašte labai populiari Kapočių pavardė. Pačiame Kunigiškių kaime gyveno net septynios Kapočių šeimos. 1951 m. V.Kapočius lankė Kunigiškių pradinę mokyklą. Buvo vienturtis, labai anksti pradėjo vaikščioti ir kalbėti, išsiskiriantis iš savo bendraamžių. Jau nuo mažens jis buvo labai smalsus, sumanus ir labai lakios fantazijos vaikas. Lengvai bendraudavo. Jau tada jo ir vaikiški žaidimai buvo netradiciniai, kai kiti vaikai žaisdavo savo vaikiškus žaidimus, jis pasistatęs altorėlį, aukodavo mišias, klausydavo vaikų išpažinčių, sakydavo pamokslus. Mokyklą lankė noriai, buvo stropus, mokytojai gyrė. 1955 tęsė mokslus Staškūniškio septynmetėje, vėliau joje mokytojavo. Jis aktyviai dalyvavo mokyklos veikloje vėliau studijavo, dirbo Ukmergėje šaltkalviu, paskui metė studijas ir 1971 įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1976m. buvo įšventintas į kunigus. Pirmoji kunigavimo vieta Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčia.Daug gražių darbų yra nuveikęs Vytautas Kapočius per savo netrumpą gyvenimą. Ne vienas jo straipsnis buvo publikuojamas spaudoje. Po mirties Žemaitkiemio bažnyčioje yra įrengta Vyt. Kapočiaus asmeninių daiktų ir relikvijų ekspozicija, o Žemaitkiemio miestelio bibliotekoje paskirtas kampelis jo asmeninei bibliotekai.

Vladas Šlaitas

Poetas Vladas Šlaitas gimė 1920 Čeliabinske, iš kur būdamas vos dvejų metų su tėvais ir atvyko į Žemaitkiemio miestelį. Vaikystę praleido Žemaitkiemyje, mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Iš savo motinos gerai išmoko rusų kalbą, mėgo rusų literatūrą, mokėjo daug rusų poetų eilių, per mokinių vakarus skaitydavo savo kūrybos eiles, turėjo gražų balsą, kartais padainuodavo. Buvo labai stropus, geraširdis, jautrus, bet labai nepastovaus būdo, mokėsi geriau negu vidutiniškai. Vėliau per metus baigė mokytojų kursus ir metus dirbo mokytoju, tačiau darbas jam nepatiko ir jis įsidarbino Ukmergės savivaldybėj raštininku. 1944 m Vladas Šlaitas paimamas į vokiečių okupacinę kariuomenę ir karui pasibaigus atsidūrė pabėgėlių stovykloje. Vėliau klajojo po visą Vokietiją dirbdamas įvairius darbus.1947 m. emigravo į Angliją, kur iš pradžių dirbo sunkų fizinį darbą metalo gamykloje, 1969 m. įsidarbino spaustuvėje. 1980 m. buvo atleistas dėl silpno regėjimo ir labai sunkiai vertėsi.1995 m. mirė ir palaidotas Londone. Rašyti Vladas šlaitas pradėjo dar besimokydamas Ukmergės gimnazijoje. Jo eiliavimas buvo netradicinis. Visa jo kūryba lyg dienoraštis. Vl.Šlaitas yra parašęs nemažai kūrinių:“Ant saulėgrąžos vamzdžio“(1959), „Be gimto medžio“(1962), „Antroje pusėje“(1964), „Širdies paguodai“(1965) ir kt. 2005 metais gimtojoje Vl. Šlaito tėvų sodyboje įrengtas poeto atminimui skirtas kambarys.Įsimintinos vietos Žemaitkiemyje

Stanislovas Tvarijonas

Gimė 1904 10 08 Valtūnų kaime, Žemaitkiemio parapijoje. Tėvai buvo mažažemiai ūkininkai. Mokėsi Žemaitkiemio pradžios mokykloje, vėliau Ukmergės gimnazijoje. Baigė Kauno kunigų seminariją. 1931 metais buvo įšventintas į kunigus. Buvo linksmo būdo, mokėjo bendrauti su žmonėmis, ypač greitai rasdavo kalbą su vaikais, labai vaikams patiko. Dar būdamas klieriku labai gražiai dirbo su angelaičiais.

Pastoracinį darbą pradėjo Betygalos parapijoje, vikaravo įvairiose Kauno arkivyskupijos parapijose, klebonavo Garduose, Šimkaičiuose, kur pokario metais pastatė kleboniją.

Dar būdamas vikaru, važinėjo po miestelius ir kaimus rodydamas religinius filmus, ugdydamas žmonių religinę dvasią.

Mirė St. Tvarijonas 1994 metais. Palaidotas Raseinių bažnyčios šventoriuje, kur paskiausiai ir dirbo.

Pranas Ališauskas-Alšėnas

Pranas Alšėnas-Ališauskas gimė 1911-09-27 Vengravos kaime, Ukmergės apskrity 1986-09-29. Kaune baigė aukštesniąją policijos mokyklą. Pradėjo rašyti.

Nuo1929 m. bendradarbiavo leidiniuose: „Rytų Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Ūkininko patarėjas“, „Trimitas“, „Karys“, „Policija“ ir kt. Vokiečių okupacijos metais kalintas už pasipriešinimo spaudos platinimą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. Bamberge leido biuletenį „Radijo bangomis“. Nuo1947 m. gyveno Kanadoje.Toronte – Lietuvos ir Kanados žurnalistas, rašytojas. Vienas savaitraščio „“Tėviškės žiburiai“steigėjų ir darbuotojų. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose“Draugas“, „Nepriklausoma Lietuva“, „Laiškai lietuviams“ ir Kanados laikraščiuose anglų kalba

Bibliografija: Talismanas, novelių rinkinys, 1946 m. Maži žodžiai apie didelius dalykus, straipsnių rinkinys, 1960 m. Martynas Jankus, monografija, 1967 m.

Simonas Morkūnas

Iš Valtūnų kaimo kilęs , savo gerais darbais garsus kunigas Simonas Morkūnas vadinamas „Ubagų karaliumi“(g 1902-02-16).


Augo didelėje šeimoje, tėvai buvo neturtingi, sunku buvo išmaitinti didelę šeimą, todėl vyresni vaikai išvyko kitur laimės ieškoti. Pats Simonas dirbo tėvo ūkelyje. Už mokslą nebuvo pinigų mokėti. Tik 1918 m. pradėjo mokytis privačiai pas Kazimierą Šičkų. Pinigų už mokslą atsiųsdavo brolis Juozas iš Amerikos. Būdamas 21 metų buvo pašauktas į kariuomenę, atitarnavęs grįžo atgal ir nusprendė žūt būt mokytis. Įstojo į kėdainių suaugusių gimnaziją, ją sėkmingai baigęs į Kauno kunigų seminariją. Jis nuo pat jaunystės rūpinosi vargšais, ligoniais, seneliais, studijuojančiu jaunimu. Dirbdamas Kaune, dėl savo širdies gerumo jis ir buvo vadinamas „ubagų karaliumi“. Jo rūpesčiu ir surinktomis aukomis buvo pastatyta senelių prieglauda šiame mieste – erdvus 4 aukštų pastatas. Vėliau karo nublokštas į Austriją, 1945-1946 m. buvo ten lietuvių stovyklos kapelionu. 1947-1949 m.-lietuvių sielovados Vokietijoje ir Austrijoje ekonomu.1949 m. atvyko į JAV, kur ilgus dešimtmečius dirbo Ajovos valstijoje Siox City Šv.Kazimiero lietuvių parapijos klebonu ir administratoriumi. Mirė Simonas Morkūnas 1997-07-05 ir palaidotas Sū mieste.

1994-08-08 Valtūnų kaime Jono ir Anastazijos Morkūnų sodybos kieme buvo pastatytas koplytstulpis. Jį sukūrė V.Ulevičius. Koplytstulpį vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai pastatė senelių atminimui pagerbti. Jį pavadino kankinių koplytstulpiu, kad primintų skaudžią ir tragišką Morkūnų šeimos lemtį.

Juozas Kapočius

Gimė 1907 m.Antatilčių kaimeūkininkų šeimoje. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje, Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1927 m. išvyko į Urugvajų, kur Montevidėjuje baigė spaustuvės mokyklą ir įsigijo spaustuvininko specialybę. 1933 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1935 m. Šiauliuose dirbo "Vilties" spaustuvės vedėju. 1937 m. Kaune atidarė nuosavą modernią cinkografiją "Vaizdas", 1939m.- spaustuvę. 1940m. ji buvo nacionalizuota. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Detmonde jo pastangomis pradėjo eiti "Skautų aidas" ir "Saulutė". Persikėlęs į JAV jis aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, buvo jos narys ir pirmininkas. Juozas Kapočius yra išleidęs 37 tomų Lietuvių enciklopediją, "Encyclopedia Lituanica, Vinco Kudirkos raštų 6 tomus, Br. Kviklio "Mūsų Lietuva" 4 tomus, taip pat B. Brazdžionio, S. Santvaro, H. Nagio ir dar daugelį kitų kūrinių.

Feliksas Kapočius

Feliksas Kapočius gimė 1895 05 31 Antatilčių kaime ūkininko kalvio šeimoje. Išaugo dideliu patriotu, nepakančiu svetimoms įtakoms. Buvo išsilavinęs, protingas, labai tvarkingas, net pedantiškas, tik nelabai punktualus. 1920-1927 m. buvo Kauno katedros vikaru. 1927-1940 Kauno Prisikėlimo bažnyčios klebonu, nuo 1929 – Kauno dekanu. 1944 m. Feliksas Kapočius tapo Kauno arkivyskupijos kapitulos kanauninku. 1934-1940 F.Kapočius pastatė Kauno Prisikėlimo bažnyčią, kurioje ir kunigavo. Jis aktyviai dalyvavo "Pavasario" organizacijos veikloje, katalikų veikimo centre, Zitiečių draugijoje ir kt. 1920-1921 m. redagavo „Pavasario" leidinį, bendradarbiavo ir su kita katalikiška spauda. Už nuopelnus Lietuvai vyriausybės apdovanotas Gedimino ordinu.

Naudota literatūra

1.Aviža Jonas / Visuotinė lietuvių enciklopedija.t.2.- V. :2002.- p.350.

2.Yla Stasys.Dievas sutemose.Religiniai lūžiai lietuvių gyvenime/St.Yla // Tėviškės žiburiai.-1964.-p.19.

3.Yla Stasys / Visuotinė lietuvių enciklopedija. t.7.- V. : 2002.- p.761.

4.Mūsų švyturiai p.104-106.

5.Kapočių giminė. Pašauktas mylėti artimą.- 2001.-p.15.

6.Gintautas Henrikas.Apie gimnazijos draugą poetą Vladą Šlaitą/H.Gintautas // Eskizai.-1997.-Nr.9 -p.3-9.-Iliustr.

7.Katalikų kalendorius. Žinynas - 1995.- p.83-84.

8.Domas Šniukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. T.I: A-Ar., 389 psl.

9.Ambrasas K. J. Simonas iš Valtūnų/K.Ambrasas.-Iliustr. - 1997.-294[1] p.

10.Girnius Juozas.Leidėjas Juozas Kapočius/J.Girnius//Eskizai.-2007.- Nr.17.- p.110-113.- Iliustr.

11.Kapočius Juozas / Visuotinė lietuvių enciklopedija.- V.-2006. t.9. - p.364.

12.Kapočius Feliksas/Visuotinė lietuvių enciklopedija.-V.-2006. t.9.-p.363-364

13.Gyventojų pasakojimai