Šančiai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Turinys

Šančių istorija iki Pirmojo pasaulinio karo

Buvusios kareivinės - gyvenamieji butai šiandien

Nerestauruotos kareivinės A.Juozapavičiaus pr.

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,4 / 5 (33 balsai)

Vienas senesnių ir turinčių įdomią istoriją Kauno mikrorajonų yra Šančiai. Pirmasis Šančių (t.y.kaimelio priešais Jiesios žiotis) pavadinimas niekuo neprimena dabartinio. Tas kaimelis iki 18 a. turėjo pavadinimą Baibokai.Nemunu aukštyn, link Karmelitų, netoli dabartinio geležinkelio tilto, vietovė buvo vadinama Kajokiemis arba Naujakiemis.Pirmą kartą Šančių pavadinimas atsirado senuose 17 – 18 a. kariniuose žemėlapiuose.Pavadinimas kilęs nuo ten buvusių karinių įtvirtinimų, kurie tuomet buvo vadinami šancais. 1879m. Kaunas paskelbtas pirmos kategorijos tvirtove. 1882 m. aplink kauną pradėta fortų, baterijų ir įvirtinimų statyba, nutiesti kariniai plentai, kurie vėliau tapo pagrindinėmis Kauno gatvėmis. Šančiuose ligi šių dienų išlikę raudonų plytų kareivinės, kurios sovietmečiu priklausė Tarybinei armijai, o po nepriklausomybės atgavimo buvo nuniokoti ir tik visai neseniai prikelti naujam gyvenimui- atremontuoti ir pritaikyti butams. Abipus A.Juozapavičiaus prospekto stovi buvusių karininkų mediniai, papuošti ažūriniais drožiniais, gyvenamieji namai.Įdomu tai, kad Šančiai ilgą laiką priklausė Rumšiškių valsčiui. Prie Kauno Šančiai prijungti 1919 m., nors Aukštieji Šančiai, įsikūrę ant kalno, vis dar tebepriklausė Rumšiškių valsčiui, o prie Kauno miesto prijungti tik 1932 m. Priemiesčio augimą paskatino 1859 m. gegužės 9d. pradėta antrojo Rusijoje geležinkelio tunelio statyba.Tunelio ilgis – 1,28 kilometro.Jam statyti buvo atkelta 1863 m.sukilimo dalyvių – lietuvių ir rusų.Išsivysčius geležinkelio susisiekimui su Rusija pradėjo plėtotis pramonė.1869 m. netoli geležinkelio stoties vokietis verslininkas Nolis pastatė garu varomą kaulų malyklą, 1875 m. Golbergas ir Kamberis – ratų tepalo fabriką, vėliau Rekošas – lentpjūvę.1879 m. atsikėlę nuo Reino broliai Šmidtai Šančiuose įkūrė žemės ūkio reikmenų ir spynų fabriką, kuris vėliau tapo viena stambiausių metalo dirbinių gamykla - ,, Metalas“ visoje Rusijos imperijoje (1913 m. joje dirbo 1300 darbininkų).Sovietiniu laikotarpiu metalo apdirbimo tradicijas tęsė atstatyta K. Greifenbergerio vardu pavadinta santechnikos dirbinių gamykla.

Pramonės suklestėjimas tarpukariu

Žaliasis geležikelio tiltas

Kitas didelis Šančių fabrikas,pastatytas tarpukariu ir tebeveikiantis iki šiol - ,,Drobė“, įsteigta grupės Amerikos lietuvių 1920 m.,, Drobės“ produkcija buvo labai vertinama užsienyje. Antrojo pasaulinio karo metu atsitraukdami vokiečiai fabriką susprogdino, o 1945 m. buvo atstatyti 4 korpusai ir gamyba vyko toliau. Netoliese buvo pastatytas stambus fabrikas,, Ringuva“, iš sėmenų spaudęs aliejų, gaminęs pokostą, tepalą ratams.Akcinė bendrovė įsteigta 1920 m.,, Ringuvos“ fabriko gaminiai parodose buvo padovanojami aukso medaliais. 1921m. šalia ,, Metalo“ fabriko buvo įkurta ,,Tilkos“ akcinė bendrovė, gaminusi saldainius, šokoladą, degtukus ir baldus, vėliau, iki nacionalizacijos 1940 m. gamino tik šokoladą, kavą ir saldainius. 1925 m. gamybą pradėjo kojinių fabrikas,,Cotton“. Tuo metu Šančiuose įsikūrė autobusų parkas, dalinai veikiantis iki šiol. 1916 m. buvo pastatytas tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės(Aukštoji Panemunė ), pagerinęs susisiekimą su tuomet populiariu kurortu.Naujas gelžbetoninis tiltas pastatytas 1928 m., ant tų pačių atramų pastat ytas dabartinis tiltas. Buvusių carinės Rusijos kareivinių miestelyje Nepriklausomybės metais įsikūrė stambus karinis kompleksas.Čia stovėjo 2 pėstininkų pulkas, buvo sandėliai, artilerijos dirbtuvės. Susikūrus pramonės įmonėms, į Žemuosius Šančius atsikėlė tose įmonėse dirbę darbininkai. Kadangi gyventojai nebuvo turtingi, tai ir jų namai ir sklypai nebuvo dideli, tad statėsi kaimynas prie kaimyno, vystėsi siaurų gatvelių tinklas. Vietomis net prasilenkti dviems mašinoms keblu.1940 m. dar neišparceliuotoje teritorijoje buvo pastatytos dvi pigių butų kolonijos, vadintos ,,barakais“, į kurias sovietų valdžia sukėlė varguolius. Didelę reikšmę tokiame tankiai apgyvendintame rajone turėjo mokyklos.Pirmoji mokykla jau buvo cariniu laikotarpiu, ją lankė tik pravoslavų vaikai.Kita mokykla buvo Skuodo gatvėje, veikė prie brolių Šmidtų fabriko. Dar viena pradžios mokykla veikė Sandėlių g. 6 ir dabar tebestovinčiame pastate.Bet patys svarbiausi mokiniams buvo 1938 metai, kai duris atvėrė 6 –osos gimnazijos rūmai, suprojektuoti garsaus architekto Stasio Kudoko ir išauginę didžiulį būrį abiturientų, žymių žmonių. Mokykla šiuo metu vadinama kun. J.Tumo- Vaižganto vardu. Sovietiniu laikotarpiu Šančiuose įvyko mažai pasikeitimų. Tiesa, čia 1953 m.iškilo,,Taikos“ kino teatras, 1968 m. pastatyta didžiulė Šančių vidurinė mokykla, sovietiniu laikotarpiu vadinta Kauno 7 – ąja vidurine mokykla.

Kulto pastatai

Švč. Jėzaus širdies bažnyčia

Šančiuose, išaugus gyventojų skaičiui,1864 m. gražiame skverelyje buvo pastatyta medinė ,, žygio cerkvė“, papuošta ,,svogūno“ formos stogais. Nepriklausomybės laikotarpiu buvo pertvarkyta į katalikų bažnyčią. Po antrojo pasaulinio karo paversta sandėliu ir, galiausiai, 1950 m. nugriauta.Šioje vietoje pastatytas atminimo kryžius. Kita katalikų bažnyčia, veikianti iki šiol, pastatyta 1938 m., kuriai suteiktas Švč. Jėzaus širdies vardas. Šančiuose taip pat veikia jungtinė metodistų bažnyčia, pastatyta 1910-1911 m. negausių vokiečių tikinčiųjų pastangomis. Sovietiniu laikotarpiu buvo paversta sandėliu, veiklą atnaujino po Nepriklausomybės atgavimo.

Mokyklos

Didelę reikšmę tankiai apgyvendintame rajone turėjo mokyklos.Pirmoji mokykla įsteigta cariniu laikotarpiu, ją lankė tik pravoslavų vaikai.Kita mokykla buvo Skuodo gatvėje, veikė prie brolių Šmidtų fabriko. Dar viena pradžios mokykla veikė Sandėlių g. 6 ir dabar tebestovinčiame pastate.Bet patys svarbiausi mokiniams buvo 1938 metai, kai duris atvėrė 6 –osos gimnazijos rūmai, suprojektuoti garsaus architekto Stasio Kudoko ir išauginę didžiulį būrį abiturientų, žymių žmonių. Mokykla šiuo metu vadinama kun. J.Tumo- Vaižganto vardu. Sovietiniu laikotarpiu Šančiuose įvyko mažai pasikeitimų. Tiesa, čia 1953 m.iškilo,,Taikos“ kino teatras, 1968 m. pastatyta didžiulė Šančių vidurinė mokykla, sovietiniu laikotarpiu vadinta Kauno 7 – ąja vidurine mokykla, šalia Nemuno - Troleibusų parkas.

Šaltiniai

Vanagas J. Šančių praeities takais.-K,2008.P.11-19;P.89-97.