Šiaulių Sąjūdžio ištakos

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,5 / 5 (261 balsai)

Buvusi Lietuvos Sąjūdžio Šiaulių Tarybos sekretorė Irena Vasinauskaitė paruošė 670 puslapių knygą „Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988-1990 metais“ ir 1998 metų gruodžio pabaigoje išleido 2000 egzempliorių tiražu.


Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas daktaras Alfredas Bumblauskas savo atsiliepimuose apie knygą rašo: „Toks išsamus Sąjūdžio dalyvių prisiminimų bei dokumentų rinkinys Lietuvoje yra vienas iš pirmųjų. Tai labai vertingas istorinis šaltinis. Rekomenduočiau kuo daugiau tokių knygų paruošti ir išleisti, visus šiuos darbus finansuoti iš biudžeto lėšų. Būtina prisiminti ir liudyti tą istorinį momentą, kuriame dalyvavome patys ir esame išsaugoję neįkainojamos dokumentikos".


Knyga vertinga ir dėl to, kad tokie išsamūs Sąjūdžio archyvai išsaugoti ir paskelbti tik Šiauliuose. Atgimimo laikotarpio archyvus išsaugoti pasisekė nedaugeliui, Irena Vasinauskaitė juos kruopščiai kaupė ir saugojo. O kritiškiausiu laikotarpiui, prasidėjus 1991 metų rugpjūčio pučui, visus dokumentus sudėjo į pieno bidoną, užplombavo ir užkasė tik jai ir jos vyrui žinomoje vietoje. Juos atkasė ir panaudojo tik po Lietuvos Sąjūdžio konferencijos, skirtos Sąjūdžio dešimtmečiui paminėti, 1998 metų birželio 3 dieną.

(Petras Kudrickis)

Turinys

Pradžia

Sąjūdžio vėjai į Šiaulius plūstelėjo 1988 m. liepos 18 d. Grupė disidentų, "Katalikų bažnyčios kronikos" platintojų - a.a. V.Danielius, A.Špokas, Jadvyga ir Jonas Petkevičiai, K.Stulgys, M.Jurevičius, K.Alminas ir kt. - tą dieną atvyko į miesto Inžinierių namus, nes šiuos žmones buvo pasiekusi žinia neva Šiauliuose bus įkurtas komunistinis inžinierių sąjūdis. Disidentų buvo tiek daug, kad kai kurie tarybinės inteligentijos atstovai nedrįso tą dieną rinkti iniciatyvinės Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės. Buvo nutarta "nedaryti to siaurame rate", o surengti mitingą Saulės laikrodžio aikštėje.

1988 m. liepos 22 d. šis mitingas įvyko. Jame dalyvavo miesto valdžios ir komunistų partijos vadovai, garsūs inžinieriai J.Keldušis ir V.Vingras, Padagoginio instituto dėstytojai, eiliniai Lietuvos laisve tikintys miestiečiai. Šiame susibūrime kalbėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai A.Buračas, R.Ozolas, Z.Vaišvila, A.Medalinskas, atvyko svečių iš Armėnijos ir Latvijos.


Pirmasis Sąjūdžio mitingas 1988 m. liepos 22 d.


Renginio metu buvo renkamos aukos P.Višinskio paminklui statyti, pasiūlyta šio šviesuolio atminties įamžinimo komisija.

Šis pirmasis viešas ir skaitlingas Sąjūdžio mitingas Šiauliuose tęsėsi apie 4 val. ir buvo tikras laisvės ir demokratijos vėjo gūsis mieste, garsėjančiame dviračiais, ordinais ir raudonosiomis pereinamosiomis vėliavomis.

Pirmasis Sąjūdžio mitingas. Kalba A.Puklevičius

Tačiau ir šiame sambūryje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė nebuvo išrinkta. Atsirado pasiūlymų tai daryti siauresniame rate ir visi, norintys šioje procedūroje dalyvauti, buvo pakviesti į Šiaulių inžinierių namus 1988 m. liepos 26 d.

Trečias kartas nemelavo, ir per 200 Šiaulių miesto visuomenės atstovų, mažne visą naktį posėdžiavę, išrinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Į ją pasiūlyti K.Alminas, K.Oginskas, M.Stakvilevičius, V.Vingras, J.Keldušis, V.Kunickas ir S.Kaulinis. Iniciatyvinės grupės seniūnu buvo išrinktas susirinkimui pirmininkavęs architektas V.Kačinskas, miesto komunalinio ūkio projektavimo institute 1988 m. liepos 19 d. įkūręs pirmąją Sąjūdžio rėmimo grupę Šiauliuose, pavadintą "Tautos - tautai" vardu.

Antroji sąjūdžio rėmimo grupė

Antroji sąjūdžio rėmimo grupė buvo įsikūrusi keliomis dienomis vėliau sukarintoje "Nuklono" gamykloje, todėl į pirmąją iniciatyvinę Šiaulių Sąjūdžio grupę pateko šios gamyklos darbuotojai V.Stakvilevičius ir A.UIčinas bei medikų atstovė, būrusi į sąjungą tremtinius, Palmyra Sarnačinskaitė.

Šiaulių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė su miestiečiais nuolat bendravo Pedagognio instituto 225-ojoje auditorijoje, vėliau tapusioje Sąjūdžio diskusijų klubu, į kurį buvo atvykę daug garsių Lietuvos žmonių. Minėtoji iniciatyvinė grupė 1988 09 26 organizavo mitingą ekologine tema ir Kalbos šventę.

1988 m. spalio 12 d. oficialioji miesto valdžia - tuometinis Šiaulių Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis Komitetas pripažino Šiaulių miesto Sąjūdį, kaip "sudėtinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalį", ir suteikė jam visuomeninės organizacijos statusą. Sąjūdžiui buvo skirtos patalpos - būstinė Aušros al. Nr. 49.

Steigiamoji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio konferencija

1988 m. spalio 17 d. Šiaulių dramos teatre įvyko steigiamoji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio konferencija. Joje dalyvavo apie 350 delegatų iš 1000 tuo metu registruotų rėmimo grupių narių.

Šiaulių Dramos teatras

Memorialinė lenta


Steigiamojoje konferencijoje buvo priimta 16 rezoliucijų, išrinkta pirmoji miesto Sąjūdžio taryba (40 narių) ir delegatai į pirmąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą. Vėliau 9 iš jų -V.Kačinskas, P.Balčiūnas, K.Alminas, J.Keldušis, V.Vingras, A.Koskienė, G.Padegimas, M.Stakvilevičius ir R.Braziulis - tapo LPS Seimo nariais. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos nariais tapo šie asmenys: disidentas pedagogas K.Alminas, dailininkas P. Anikinas, moksleivis V.Banys, žurnalistas P.Balčiūnas, lituanistė J.Barauskaitė, moksleivis A.Bekeris, inžinierius E.Buivis, medikas, miesto žydų organizacijos vadovas V.Cinavojus, aktorė O.Dautartaitė, kunigas K.Gražulis, inžinierius A.Gečas, pedagogas V.Greičiūnas, medikas A.Griganavičius, istorikai A.Gumuliauskas ir VJokšas, architektas V.Kačinskas, ekonomistas H.Karpavičius, skulptorius K.Kasperavičius, inžinierius J.Keldušis, dėstytojas K.Kriščiūnas, pedagogė A.Koskienė, žurnalistas V.Mikalauskas, inžinierius Z.Orentas, Dramos teatro režisierius G.Padegimas, šaltkalvis P.Petrauskas, aktorius P.Piaulokas, menotyrininkas V.Rimkus, žurnalistas J.Sabaliauskas, medikė P.Sarnačinskaitė, inžinieriai A.Sėjūnas, S.Sideravičius, dėstytojas M.Stakvilevičius, elektrikas L.Staškevičius, ekonomistė H.Staškevičiūtė, dailininkas V.Trušys, šaltkalvis A.UIčinas, teisininkas P.Urbonavičius, tautodailininkas Z.Vaišvila, inžinierius V.Vingras.

17 iš 40 Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos narių buvo komunistų partijos nariai.

„Po palme“ posėdžiauja Sąjūdžio Šiaulių valdybos nariai –įvairių partijų ir organizacijų atstovai. 1989 m.

Spauda, renginiai

Šiaulių Sąjūdis 1988-1996 metais leido tris laikraščius: "Krivūlę" (redaktorius V.Mikalauskas, vėliau I.Vasinauskaitė, tiražas 10 tūkst. egz., išėjo 18 numerių), "Savaitės krivūlę" (redaktoriai - I.Vasinauskaitė, J.Sabaliauskas, tiražas 5 tūkst. egz.; leistas 1989 -1991 m.), "Aušros alėją" (redaktoriai - B.Kybartienė, A.Sėjūnas, L.Malakauskienė; tiražas 1000-5000 egz.; leistas 1991 -1996 m.; išėjo 335 numeriai). 1989 m. sausio 15 d. Šiaulių Sąjūdžio remtas kandidatas į vakansinę vietą LTSR AT Zigmas Vaišvila laimėjo rinkimus prieš miesto komunistų partijos pirmąjį sekretorių V.Volkovą.

1989 02 16 mieste pašventinta ir ant vandentiekio bokšto (aukščiausioje ir matomiausioje vietoje) Šiaulių sąjūdininkų iškelta trispalvė. 1989 m. vasarį kitas Sąjūdžio kandidatas R.Ozolas laimėjo rinkimus į laisvą vietą sovietinėje AT. Jis įveikė LKP atstovą Česlovą Juršėną. 1989 m. kovo 26 d. SSRS liaudies deputatų rinkimus laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai K.Prunskienė ir M.Stakvilevičius.

1989 m. vasarą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, vienas iš Šiaulių sąjūdininkų komunistų M.Stakvilevičius buvo išrinktas LKP miesto komiteto pirmuoju sekretoriumi. Nuo to momento Šiaulių Sąjūdžio tarybos posėdžiai, vykdavę kiekvienos savaitės ketvirtadienį, tapo "komunistų partijos komiteto išvažiuojamaisiais" posėdžiais.

1989 06 01 Šiaulių sąjūdininkai ir "Žalieji" surengė didžiulį protesto mitingą prie Zoknių aerodromo, kuriame veikė sovietų karinė oro bazė. 1989 06 14 pirmą kartą Šiauliuose paminėta Gedulo ir vilties diena, o šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje atidengtas tautodailininko Z.Vaišvilos išdrožtas paminklas "Tautos kančią". Kryžių kalne pastatytas tremtinių kryžius.

1989 07 21 mieste buvo "švenčiama" laisvanoriško įstojimo į Sovietų Sąjungą diena. Tuomentinė valdžia (VK pirmininkas P.Morkūnas, komunistų sekretorius sąjūdininkas M.Stakvilevičius) greta raudonųjų sovietų vėliavų iškėlė jau valstybine tapusią trispalvę. Sąjūdžio miesto taryba organizavo pasmerkimo akcijas miesto valdžiai. Tiesioginį Vykdomojo komiteto pirmininko P.Morkūno telefono numerį Sąjūdžio sekretoriatas davė kiekvienam pasipiktinusiam miestiečiui. Pirmą kartą per visą sovietmetį tauta galėjo tiesiogiai bendrauti su valdžia. Neišlaikęs skambučių srauto, į Sąjūdžio būstinę atvyko P.Morkūnas. Jam pranešėme, kad tuoj įvyks piketas prie Gamybinės butų ūkio valdybos (vadovas V.Nainys) - įstaigos, iškėlusios trispalvę greta okupacinės ir tuo "pagerbusios" savo pačios pavergimo datą. Dar tebevykstant šiam piketui, po miestą ėmė važinėti sunkvežimiai, o minėtosios valdybos darbuotojai karštligiškai nurinkinėjo trispalves. Miesto merija 1989 07 21 trispalvę nuėmė priešpiet, o prie sąjūdininko M.Stakvilevičiaus vadovaujamojo komunistų partijos komiteto trispalvė, nepaisant piketo, plevėsavo visą darbo dieną.

Ši akcija jau nebebuvo pirmoji Sąjūdžio nepartinių akcija prieš Sąjūdžio komunistus.

1989 08 23 mieste vyko teatralizuota akcija, skirta Molotovo -Ribentropo pakto metinėms. Šiaulių gatvėmis važinėjo persirengę Stalinas ir Hitleris, vyko akcijos prie karinio komisariato, KGB pastato ir centrinėje aikštėje prie monumento sovietiniam kareiviui. Po šio renginio autobusų kolona išvyko į Baltijos kelią. Prie dvyliktosios magistralės stovi keturi šiauliečių paminklai: du Gedimino Pyrago, vienas Juozo Šilenskio, vienas Lukošaičio (jaunesniojo).

Antroji Sąjūdžio konferencija

1989 09 25 - 10 02 įvykusioje antrojoje Sąjūdžio konferencijoje buvo pakeisti įstatai. Pagal juos naujai išrinktoje Sąjūdžio taryboje buvo visų rėmimo grupių atstovai, Seimo nariai bei valdyba. Pastaroji buvo naujas struktūrinis darinys, vadovavęs Sąjūdžio veiklai tarp tarybos posėdžių. Valdyboje dirbo seniūnija: Tarybos pirmininkas V.Kačinskas, pavaduotojai A.Urbanavičius ir V.Vestartas bei atsakingoji sekretorė I.Vasinauskaitė. Visų mieste veikusių politinių partijų atstovai, deleguoti savo organizacijų irgi tapo Sąjūdžio tarybos nariais. Taip buvo sumažintas komunistų skaičius Sąjūdžio valdyboje signatariškosios AT rinkimų išvakarėse bei išsklaidyti šios partijos "išvažiuojamieji" posėdžiai Sąjūdžio būstinėje. Tokios Šiaulių sąjūdininkų reorganizacijos nepalaikė kitų miestų Sąjūdžio tarybos, situacijos aiškintis buvo atvykę LS Seimo tarybos nariai R.Ozolas, Vyt.Radžvilas. Antrosios Šiaulių Sąjūdžio konferencijos sprendimų niekas neužprotestavo, nes teisiniu požiūriu viskas buvo teisėta (tuometiniai Sąjūdžio įstatai tam neprieštaravo).


Irena Vasinauskaitė

Literatūra

Vasinauskaitė, Irena. Šiaulių sąjūdžio ištakos // Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988-1990 metais. – Vilnius, 1998. – P.36-40

Kudrickis, Petras. Sąjūdžio archyvai paskelbti tik Šiauliuose. – Iliustr. // Šiaulių naujienos. – 1999 m. sausio 27, p. 15. sausio 27, p. 15

Alinos Žilinaitės nuotraukos