Šventupė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (21 balsai)

Šventupės kaimas

Pakalnėje vingiuoja Šventoji – nuostabaus grožio, smėlingų krantų, miškelių ir krūmynų apsupta. Žiūri nuo kalno ir negali atsidžiaugti, kad toks lobis yra Tavo. O ant to kalno – kaimas - Šventupė. Šventu vardu pavadintas. Mums, čia nuo amžių gyvenantiems – įprasta akiai aplinka.. O užsukantiems ar neseniai savo šaknis įleidusiems – tikras rojaus kampelis. Kai giria kiti, tada pamatai tikrąjį grožį, pradedi vertinti tai, ką turi – tikrą turtą – nuostabią savo gimtinę. Susipažinkite su šiuo gražiu gamtos ir žmonių sutvertu kampeliu. Jei sudomins, užsukite pasigrožėti, pasivaikščioti upės pakrantėmis, senojo dvaro parko takeliais, atgaivinti šaltinio versmės vandenėliu pavargusią nuo rūpesčių ir gyvenimo smulkmenų sielą. Pakeliaukim po praeitį, , susipažinkim su dvaro istorija, kaimo dabartimi.

Vidiškių seniūnija

Šventupės kaimas priklauso Ukmergės rajono Vidiškių seniūnijai, kurią sudaro Vidiškių miestelis ir 34 kaimai. Juose yra 3360 gyventojų. Vidiškių seniūnija – antra pagal gyventojų skaičių Ukmergės rajone. Didžiausios gyvenvietės – Šventupė, Vidiškiai, Rečionys, Šaukuva, Jasiuliškiai. Seniūnijoje veikia Vidiškių ir Rečionių pagrindinės mokyklos, Šventupėje ir Vidiškiuose – kultūros namai, Vidiškiuose, Šventupėje ir Rečionyse – bibliotekos, Šventutėje ir Rečionyse – vaikų darželiai. Seniūnijos teritorijoje įsikūrusios aštuonios įmonės. Didžiausios iš jų yra UAB ,,Ukmergės melioracija”, UAB ,, Ukmergės versmė”, UAB ,, Užmojai su garantijomis”, Jasiuliškių pensionatas, UAB ,, Zujų paukštynas”.

Šventupės (Šventupio) dvaro istorija



Važiuojant iš Ukmergės Kauno-Zarasų plentu 10-ąjame kilometre pasukti į dešinę kviečia rodyklė ,,Šventupė” ir didingų medžių alėja. Tik pasukus, prieš akis iškyla kuklaus bet jaukaus dvaro fasadas. Mintys nuklysta į praeitį… Vidiškių dvarą kartu su miesteliu, minimus 1492 – 1506 metų dokumentuose valdė bajorai Vidiškiai. Vėliau sodyba buvo perkelta ir įkurta apie 2,5km. į šiaurės rytus nuo Vidiškių miestelio, prie Kauno – Zarasų plento (anksčiau vadinto Kauno – Daugpilio arba Varšuvos – Peterburgo traktu, iki 19a. vidurio Ukmergės – Kavarsko vieškeliu), dešiniajame Šventosios upės krante. Tada greičiausiai dvaras gavo Šventupės vardą. Kaimo ir buvusio dvaro pavadinimas, matyt, kilęs nuo pro šalį tekančios Šventosios. Vidiškių ( Šventupio) dvaras buvo priskirtas prie stipraus vidutinio ūkio. Tai matyti iš 1596m. Vidiškių dvaro inventoriaus sąrašo, sudaryto mirus Stanislovui Stanislovavičiui Vidiškiui ir jo žmonai Hanai Neviedomskai. Tuo metu dvaro sodyboje buvo šviesioji troba su priemene, trys klėtys, pirtelė, kepykla, arklidė, daržinė, didelė pirtis, virtuvės pastatas, klojimas su daržine. Dvaras buvo aptvertas, su įvažiuojamaisiais vartais. Laikyti 2 arkliai, 2 jaučiai, 6 melžiamos karvės, 2 avys, 12 kiaulių, 8 žąsys, 12 vištų. Vidiškiai buvę turtingi ir įtakingi dvarininkai, nes Vidiškis buvo fundatorius pirmosios Vidiškių bažnyčios, statytos apie 1562 metus. 17 amžiaus pabaigoje Vidiškių – Šventupės dvaras (turbūt vedybų keliu) atiteko Junošos herbo Dambrauskams. Aprašuose dvaras buvo apibūdintas taip: atvažiuojant gatve iš Vidiškių buvo vartų pastatas su viršutiniu aukštu (salka), turėjusiu du nedidelius langus. Įvažiavus pro vartus kairėje pusėje stovėjo šiaudais dengtas naujas palivarko namas su priebučiu. Kairėje šių rūmų pusėje netoli kūdros stovėjo svirnelis, o kūdros kairėje – abaras – didelis kvadratinis tvartas galvijams bei kiaulėms, dar vienas didelis tvartas galvijams, avidės, teletnykas ir daržinė. Gale kūdros buvo administratoriaus arklidė, nuo kurios į kairę šalia Kavarsko kelio – klojimas su dviem jaujomis galuose. Nuo klojimo einant į miestelį buvo antras labai gerai įrengtas javų kluonas, du svirnai su priesvirniais. Nuo svirno einant į vartus stovėjo antras senas palivarko pastatas, kurio vienam gale buvo pirkia, prie jos kamara, o gale – alkierius su 6 langais. Kitame pastato gale buvo naujai pristatyta kepykla. Buvo sodyboje ir bravoras. Prie jo buvo dar du tvartai – kiaulėms ir jaučiams. Tokia pastatų gausa rodo, kad dvaras gyvavo jau seniai, šalia naujųjų pastatų kurį laiką dar buvo naudojami senieji. 1794 metais buvo sudarytas Šventupės dvaro detalusis valdų planas. Dvaro sodyba už Šventosios ribojosi su Kopūstėlių kaimo žemėmis, nuo Vidiškių pusės – su Vengravos (dabar Liūneliai) kaimu, toliau – su Jasiuliškiais ir Žemaitėlių (gal Žemaitkiemiu) kaimu. Šventupės dvaro sodybos plane nurodyti šie punktai: kiemas, rūmai, arklidės su vežimine, oficina su virtuve, palivarko ekonomo pastatas, klojimas ir daržinės, sodyba, vaisių sodas, arimai, pievos, krūmai, dirvonai, svetimų (įsiterpusių) žemių plotai, pažymėti dar du svirnai ir apačioje parke buvęs pastatas(ledainė). Pro dvaro sodybos teritoriją ėjo kelias. 1794m. dokumente nupieštas centrinis pastatas atitinka iki šiol išlikusius rūmus. Taigi, dabartinių dvaro rūmų statybą galima datuoti 18a. 19a. pradžioje Šventupės dvaras priklausė Ukmergės maršalui (bajorvedžiui) Anuprui Koskai ir jo žmonai Hortenzijai. Jie buvo naujos Vidiškių bažnyčios fundatoriai. Koskos dvarą valdė iki 19a. antros pusės. Tuo metu, šalia sodybos nutiesus Varšuvos – Peterburgo traktą, keitėsi sodybos išplanavimas. Nuo trakto buvo nutiesta alėja, vedanti tiesiai į parterį priešais dvaro rūmus. Buvo perstatyti ūkiniai pastatai. Tuo metu įveistas sodas, performuotas parkas. Antroje 19a. pusėje iki 1882m. dvaras priklausė kapitonienei Idai – Henrietei Grabovskai. 1882 metų gruodžio 18 dieną Šventupės dvarą iš varžytinių nupirko Mykolas Komaras, turtingas daugelio dvarų savininkas. Jo tėvonija buvo Raguvėlės dvaras. Dvaro pastatų vertė 1901m. buvo 2000rub., viso ūkio pastatų – 7000rub., iš viso – 9000rub. sidabru. Ūkį valdė pats savininkas Mykolas Komaras. Dvare buvo 30 melžiamų karvių, 11 jauniklių, bulius, 21 darbinis arklys. Gyvulių bendra vertė sudarė 2050rub. Buvo auginami rugiai, miežiai, avižos, žirniai, grikiai, bulvės. Daug pajamų davė šienas.. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo pastatyti kumetynai su tvartais. Po žemės reformos Mykolas Komaras ir jo žmona Liudvika Valicka dvarą užrašė sūnui Antanui. Komarų šeimai dvaras priklausė iki 1940m. Paskutinė savininkė buvo Julija Komarienė. Pokario metais dvaro teritorijoje įsikūrė Žemaitkiemio MTS centras. Tada dvaro sodyba ir parkas pradėti vadinti Žemaitkiemiu. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras vardijamas įvairiai: Šventupės (Šventupio), Vidiškių, Žemaitkiemio. Dėl to kyla nemažai nesklandumų ir nesusipratimų. Painiodamiesi žmonės tai traktuoja kaip visai atskirus dvarus. Dvaro centrinis pastatas gerai išsilaikęs. Pastatas vieno aukšto, medinis, tinkuotas, yra rūsys. Išlikusi dvaro oficina (XVIIIa.), diendaržinio tvarto fragmentai (XIX-XXa.), kumetyno sektorius prie tvenkinio (XXa.pr.), ledainė. Gyvenvietę supa dvarininko A.Komaro įkurtas parkas (XIXa). 1986 metais parkas priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. Yra išlikusios dvi kūdros. Viena - tarnavusi buvusios spirito varyklos reikmėms. Išlikę ir XIXa. suformuoti sodybos takai su alėjomis ir kelias – pagrindinis įvažiavimas į sodybą.

Šventupės kaimas šiandien

Kaime yra 848 gyventojai: 388 vyrai ir 460 moterų; 179 vaikai, 99 pensininkai ir 570 darbingo amžiaus žmonių (2008m). Šventupė priklauso Vidiškių parapijai. Veikia Šventupės kaimo bendruomenė. Po karo kaime įsikūrė Žemaitkiemio MTS, vėliau – Ukmergės melioracijos įmonė, įvairiais laikotarpiais besivadinusi Ukmergės melioracijos mašinų stotimi (MMS;1956m.), Melioracijos statybos valdyba (MSV; 1960m.), Melioracijos statybos montavimo valdyba (MSMV; 1963m.), UAB ,,Ukmergės melioracija“ (1993m.). Gyvenvietė paskutiniaisiais tarybiniais metais ir nepriklausomybės pradžioje labai išsiplėtė. Pastatytas vaikų darželis, sporto bazė, pirtis, prekybos ir buitinio gyventojų aptarnavimo paviljonas, daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas, augo privatūs gyvenamieji namai. Gyvenvietėje yra Šventupės bendruomenės sveikatos punktas, vaikų lopšelis – darželis ,,Žiogelis“, Ukmergės sporto mokyklos kompleksas, UAB ,,Ukmergės melioracija“, UAB ,,Ukmergės versmė“ su įrengta autoralio trasa, UAB ,,Viaplastas“. Naujos miesto tipo gyvenvietei būdingos statybos suardė planinę dvaro sodybos struktūrą. Sunaikintas sodas, dalis landšaftinio parko. Šiuo metu, daugiau dėmesio skiriant paveldui, stengiamasi išsaugoti nors dvaro likučius, prižiūrimas ir pagal galimybes remontuojamas pagrindinis dvaro pastatas – rūmai, kuriuose įsikūrę Šventupės kultūros namai ir biblioteka. Šventupė turi savas tradicijas švęsti Jonines, vasaros pabaigtuves, rudens derliaus šventes. Aktyvus kultūrinis gyvenimas – kultūros centro kolektyvai nuolat sėkmingai dalyvauja rajoninėse ir respublikinėse šventėse, konkursuose, koncertuose. Šventupės gyvenvietėje yra puiki sporto salė, kurioje įsikūręs Ukmergės sporto mokyklos filialas. Sporto salėje ne tik futbolo paslapčių mokosi, bet ir turiningai laisvalaikį leidžia daugiau kaip šimtas Šventupės, Vidiškių ir kitų aplinkinių kaimų berniukų ir mergaičių. Šventupės mergaičių futbolo komanda, vadovaujama trenerio V. Tutlio, yra viena stipriausių respublikoje. Jaunimas sportuoja ne tik sporto salėje, bet ir puikiame stadione. Ateityje planuojama įrengti dar vieną sporto aikštę. UAB ,, Ukmergės versmė” direktoriaus Alvydo Šidlausko pastangomis ir iniciatyva šalia Šventupės gyvenvietės įrengta automobilių kroso trasa, kurioje jau vyko respublikinės, o ateityje numatytos ir tarptautinės automobilių sporto varžybos.

Literatūra ir šaltiniai apie vietovę

1. Šventupė.- Iliustr. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.- Vilnius, 1971, t 3, p.445 . 2. Dvarai. Spindesys ir skurdas/ I. Semaškaitė.- V.: Algimantas, 2008,. 400p.: iliustr., žemėlapiai.- p. 359. 3. Tauras A. Mūsų parkai.- Vilnius.: Mokslas, 1989.- 257, [2]p.: iliustr. p. 115. 4. Šventupės dvaras. Lietuvos dvarų ir sodybų sisteminė duomenų bazė [interaktyvus] 2009 [žiūrėta 2009-01-31]. Prieiga per internetą: <http://www.heritage.lt./dvarai/> 5. Buvusios Šventupės dvaro sodybos (IP-834 At, gamt. V. – 168) Paminklosauginių sąlygų dokumentacija/ parengė Paminklų restauravimo projektavimo institutas.- Vilnius, 1993.- 117psl.: iliustr, nuotr..- 6. Uždaroji akcinė bendrovė ,,Ukmergės melioracija“/parengė Emilija Vėbrinė.- Ukmergė, 2006.-32p.: nuotr..- 7. Vidiškių seniūnija/ Lankstinukas.- Ukmergė, 2006 8. Isokas G. Lietuvos gamtos paminklai.- V.: Mintis, 1995.- 455p.: iliustr.- p. 338.- 9. Vaitkūnienė G. Vidiškių parapija.- Ukmergė, 2003.- 64p.: iliustr., nuotr..