Žemaitkiemis. Ukmergės rajonas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (13 balsai)
Žemaitkiemio seniūnija viena mažiausių Ukmergės rajone. Per 81,75 kv.km.išsidėstę 30 kaimų, kuriuose gyvena vos per 1 000 gyventojų. Didesnės gyvenvietės : Valai (259 gyv.), Martnonys(119.), Radiškis(70 gyv.)
Plotas: 6 300 ha, iš jų 94,8 % užima žemės ūkio naudmenos, 2,4 % - miškai, 1,0 % - ežerai, 1,8 % - kitos paskirties plotai.

Gyventojai: 1152 žmonės, iš jų 501 - moteris, 442 - vyrai, 209 - vaikai, 1 136 - lietuviai, 11- rusų, 5 - kitų tautybių gyventojai. Seniūnijoje yra : paštas, 2 bibliotekos, pradinė ir pagrindinė mokyklos, bažnyčia, ambulatorija, 3 kaimų bendruomenės, 4 parduotuvės. Seniūnija ribojasi su Ukmergės, Želvos, Lyduokių, Vidiškių seniūnijomis, Anykščių rajono Kurklių ir Molėtų rajono Balninkų seniūnijomis. Žemės čia gana prastos, tačiau gamta gana įspūdinga - teka Šventoji, netoli Siesarties upė, o po visą apylinkę isiraizgę mažieji Plaštakos, Kirsnės, Zizdros upeliukai, apylinkės gana vaizdingos, Yra keletas ežerų, Žemaitkiemio, Medinų, Kopūstėlių, Valų miškai, piliakalniai, Raganų kalnas ir dvi kaimo turizmo sodybos.

Iš Žemaitkiemio seniūnijos yra kilę nemažai garsių žmonių, kunigų, visuomenės veikėjų, poetų.Įžymūs Žemaitkiemio žmonės

Turinys

Miestelis. geografinė padėtis

Žemaitkiemis – seniūnijos centras Miestelis yra Ukmergės rajone, 14 km. į šiaurės rytus nuo Ukmergės miesto, Žemaitkiemio ežero pietvakariniame krante. Ežeras ilgas, į šiaurvakarius ištįsęs, kitame gale dar Kirniu vadinamas. Keliai į Ukmergę, Vidiškius, Laičius.

Aplinkinės gyvenvietės :  iš pietų pusės Valų kaimas, iš šiaurės-Žemaitkiemio kaimas, iš pietvakarių-Antatilčiai, iš šiaurės rytų - Kliepšių  kaimas
Miestelis įsikūręs ant Žemaitkiemio ežero kranto, (jo plotas 15 ha, ilgis 1100m), kuris protaka jungiasi su kitu mažesniu ežeru vadinamu Dvaro ežeru, kurio plotas-14,5 ha, ilgis-970 m. Žemaitkiemio ežerai atsirado daugiau kaip prieš 10 tūkst. metų, tirpstant ledynui, todėl yra siauri, gilūs, stačiais krantais. Ežero, prie kurio įsikūręs miestelis, krantai šiaurės rytų pusėje nuolaidesni, apaugę alksniais, gluosniais, blindžių krūmais, iš abiejų protakos pusių formuojasi pelkė. Teritorija gan miškinga, netoliese yra Žemaitkiemio miškas.

Trumpa miestelio istorija

Žemaitkiemio vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1568 m. Nuo šios datos galime rasti įvairių žinių apie čia gyvenusių žmonių gyvenimus. Istorija teigia, kad Žemaitkiemis priklausė Radvilams. 1577 metais Jurgis Radvila, kuriam priklausė miestelis, užstatė jį jėzuitams už 8500 florenų, pasilikdamas teisę išsipirkti. 1578 metais vysk. Protasevičius mini, kad miestelis buvo nupirktas iš Radvilų. 1581 metais Jurgis Radvila atsisako žemės ir užrašo ją Vilniaus akademijai. 1683 metais į Žemaitkiemį atvyksta pamokslininkas Jokūbas Lavinskis, kuris aprašo, kad radęs čia daug pagonybės elementų, su kuriais ilgai kovojo jėzuitai. 1722 metais Žemaitkiemis gavo turgaus ir prekymečio privilegiją. Istorikai teigia, kad yra net trys versijos apie miestelio vardo kilmę. Pirmoji - Žemaitkiemio vardas galėjo atsirasti nuo „Žemo kiemo“t.y. kiemo, esančio žemai, prie ežero. Antroji – įsikūrus žemaičiui šioje Aukštaitijos vietovėje, o tikriausioji

Trečioji - kad pro šį miestelį ėjo kelias iš Vilniaus į Žemaitiją, nes čia buvo įsikūręs arklių keitimo punktas. Miestelis priklauso Žemaitkiemio parapijai
Miestelyje buvęs Žemaitkiemio dvaras, minimas nuo XV a,(1482m) priklausęs Mantvydams. Kai LDK kancleris Mikalojus Radvila vedė Sofiją Mantvydaitę, 1520 m. dvaras kaip kraitis atiteko Jonui Radvilai, vėliau šio sūnui Mikalojui, kiek vėliau kartu su Paželviais(dabar Želva) atitekęs Vilniaus jėzuitų akademijai, o XVIII a. perėjęs Edukacinės komisijos žinion. Minima, kad šiose apylinkėse ilgai laikėsi pagonybės papročiai, nors bažnyčia čia nuo XVI a.
Žemaitkiemio parapija mini 1669 ir 1744 Vilniaus vyskupijos sinodai. Pastarasis išvardino šiuos parapijos kaimus: Kunigiškiai, Rundžiai, Klepšiai, Valai, Voltūnai, Antatelčiai, Perkaliai, Medžiočiai. Parapijai priklausė  smuklė, kurią 1757 klebonas perleides jėzuitams, jėzuitus uždarius, ji dingo, nes vėliau jau nebeminima.
Kasmet miestelyje vyksta dveji atlaidai. Žolinė ir Škaplierinė. Ir kas 5 metai jubiliejinės miestelio šventės.
Žemaitkiemio miestelis beskaičiuojantis jau 440 metų, turintis tokią gražią ir turtingą istoriją, turėjęs turgaus ir prekymečio privilegiją, neturėjo savo herbo. Juk herbas – tai miestelio išskirtinumo ženklas. Žemaitkiemis kadaise turėjo ir savo epą. Kas ir kada jį sukūrė, jau niekas nebepamena, dabar išlikusi tik jo dalis:

Žemaitkiemio miestelėlis stovi ant lygumo, Pro jį eina vieškelėlis kaip plento tiesumas… Žemaitkiemio bažnytėla plytų mūravota Ir visokiais paveikslėliais taipgi risavota. Taipgi yra ant šventoriaus daugybė kryželių, O ant klevo viršūnėlės busilo lizdelis. Kaip tiktai oras šilena ir sniegas nutirpsta, Tuoj atskridęs busilėlis kal-kal kalena. Netoli nuo miestelėlio tekantis upelis, Pro jį eina kaipu stalas medinis tiltelis. Taipgi yra prie tiltelio medinis kryželis, Taipgi yra prie kryželio rūtelių darželis. Tas darželis mergužėlių puikiai prižiūrėtas, Lelijėlems ir rūtelems pilniausias prisėtas. Taipgi yra ežerėlis varstelio ilgumas, Dvidešimt penki sieksneliai jo yra gilumas, Kaip jis šniokščia, tyvuliuoja ir vilnis pastato, Žemaitkiemio miestelėlis tą gražumą mato. Netoli nuo ežerėlio žaliasis miškelis, Ten žaliuojantys berželiai kaip rūtų darželis. Taipgi yra šiam miškely įvairūs paukšteliai, Lakštingėlos ir gegutės girdėtis balseliai. Žemaitkiemio mergužėlės gražiai padainuoja Žilvytėlis tūta-tūta gražiai patūtuoja. Taipgi audžia audeklėlius ant dvylikos nyčių, Gražumėlis audeklėlio kaip korelis bičių. Taipgi renka rinkimėlius ir išaudžia divanus, gražius abrūsėlius. Žemaitkiemio jaunimėlis gražiai ūliavoja, Ne taip, kaip kitas jaunimas nosis nusbalnoja. Žemaitkiemio mergužėlės visos turi vainikėlius, Jų brangesni vainikėliai ir už tūkstantėlį…

Miestelis turi ir savo kapines. pagal žmonių pasakojimus miestelio kapinės įkurtos tuo pačiu metu kaip ir bažnyčia. Apie 1902 metus. Vartų stilius ir jų įkūrimo data panašūs, bet yra ir senesnių paminklų. Kapinaitės užima 1,71 ha. Šiose kapinėse palaidota ir poeto Vlado Šlaito mama Antanina Šlaitienė, miestelio knygnešiai.

Žemaitkiemio bažnyčia

Žemaitkiemyje bažnyčia nuo XVI a. Apie 1582 metus Žemaitkiemio dvaras dovanotas Vilniaus jėzuitų kolegijai. Ji buvo pastatyta apie 1586 metus. Statyba rūpinesis Garcias Alabianus. 1716 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia. Per 1892 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. Pasklidus gandui, kad vietoj bažnyčios bus statoma cerkvė, paskubomis nupirkta Želvos bažnyčia ir pastatyta sudegusios vietoje.Žmonės nepakluso policijos reikalavimui sustabdyti bažnyčios statybą. Klebonas M.Gulbinas ištremtas 3 metams į Kalugą. 2 m. ištremti ir 3 bažnyčią statę darbininkai. 1892 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia. Parapijiečiai ilgai negavo leidimo statyti. Kunigo Antano Jucevičiaus rūpesčiu 1899 -1902 m. pastatyta dabartinė Šv.Kazimiero bažnyčia mūrinė, Ji turi neobaroko bruožų, stačiakampio plano, su masyviu fasado bokštu. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčioje yra išlikę religinio meno dalykų. Iš vertingesnių yra XIX a. paveikslas "Švenčiausiosios Mergelės Marijos žengimas į dangų", XIX a.medinės skulptūros- "Jėzus Nazarietis", "Prisikėlęs Kristus". Apie 1909 metus pastatyti galingi vargonai.

Žemaitkiemio bažnyčios dailės kūriniai 

Paminkliniai yra paveikslas ir dvi skulptūros. "Marijos ėmimas į dangų“(DV 3313)- tai molbertinės tapybos paveikslas; tapyba(medis, aliejus; 190x111cm) XIX amžiaus aptaisai(medis) XIX a. I - os pusės. Vaizduoja Mariją stovinčią ant debesų ir pusmėnulio, apsuptą angeliukų. Figūra sukomponuota tradiciškai(palenkta galva, maldai sudėtos rankos), pailginta, veidas idealizuotas, modeliuotas sąlygiškais šviesšešėliais ir linijomis. Tapyta lygiai, plonai; vyrauja ryškios, lokalios, šiltos ir šaltos geltonos, mėlynos, rausvos, rudos spalvos(paveikslas pertapytas). Profesionaliai sukurti mediniai (reti Lietuvos dailėje) aptaisai. Jie dengia Marijos drabužius, karūną, debesis. Drabužių aptaisai drožinėti klostes ir aprangos dalis žyminčiomis linijomis, stilizuotų augalinių, rokailių motyvų įv.aukščio reljefiniu ornamentu ir 4 bareljefinėmis angelų figūromis (Saulius Mikėnas).

Skulptūra „Nazarietis“(DR 1143). Apvalioji skulptūra (medis, polichromija; 105x29x27 cm). XIXa. liaudies skulptoriaus darbo. Tradicinės ikonografijos. Figūra frontali, simetriška, statiška, vientiso rikreto, pailginta. Vertikalumą paryškina klostes perteikiamčios ilgos įpjovos, kilpėta krintanti virvė. Kompozicijai stabilumo teikia horizontalios formos : ties juosmeniu sudėtos rankos su didelėmis plaštakomis, dekoratyvus, ornamentiškas erškėčių vainikas. Modeliuota grubokai, apibendrintai, įpjovos grafiškos. Savitų bruožų veidas (atsikišę skruostikauliai, siauri akių plyšeliai, lūpų, barzdos, ūsų griežtos linijos) perteikia rimtį, tvirtumą. Dekoratyvumą sustiprina spalvos (ruda, sidabrinė, gelsvai rausva, raudona). Skulptūra įtaigios plastikos, emocionali.    (Stasys Latonas).

„Prisikėlęs Kristus“ (DV 3314).Apvalioji skulptūra (medis, polichromija; 79,0x29,5x15,0 cm)XIXa. liaudies skulptoriaus darbo. Autoriui turėjo įtakos profesionalioji barokinė skulptūra. Kristus vaizduojamas pusnuogis, Vieną ranką pridėjęs prie žaizdos šone, kita laikąs kryžių. Figūros kompozicija panaši į kontrapostinę, judesys schemiškas, proporcijos netikslios. Apsiausto klostės gilios, erdviškos, briaunotos. Jų krypčių, šviesos ir šešėlių kontrastai, kompozicijos dinamika, skulptūrai teikia ekspresyvumo. Polichromija dekoratyvi (gelsvai rausva, juoda, raudona, žalia spalvos) (Stasys Latonas).

Žemaitkiemio mokykla

Jėzuitų įkurta parapinė mokykla pirmą kartą paminėta 1777 m. Joje mokėsi 14 mokinių. : 3 bajorų ir 11 kaimo vaikų. Rusijos imperijos vienadienio mokyklų surašymo, įvykusio 1911-01-18 duomenimis, Žemaitkiemio mokykloje buvo 3 skyriai, mokėsi 53 mokiniai – 9 mergaitė ir 44 berniukai. Visus dalykus lietuvių kalba dėstė jaunas mokytojas Kazimieras Georgijevičius Šičkus, o tikybą – Antonijus Osipovičius Jucevičius.1923 m. miestelio centre pastatyta nauja mokykla. 1944 m. vokiečiai mokyklą užminavo ir susprogdino, tada ji įsikūrė miestelio centre, vėliau persikraustė į kleboniją. 1949 m. įsikūrė septynmetė mokykla , nuo 1962 - reorganizuota į aštuonmetę, 1988 - jau devynmetė, nuo 1992 m. prie jos prijungta Valų pradinė mokykla, 1993 metais - tapo pagrindine.

Paštas

Pirmasis paštas Žemaitkiemyje buvo įsikūręs senosios klebonijos špitolėje. Tai buvo ilgas, dviejų galų pastatas šiaudiniu stogu (dabar šiame pastate laidojimo namai). Ten gyveno bažnyčios tarnautojai, buvo parapijos susirinkimų salė, nedideliame kambarėlyje - paštas. Jam vadovavo Mykolas Šlaitas. Spauda ir laiškai tuomet buvo gabenami arkliais. Laiškus retai kas rašydavo, nes nedaug kas mokėjo skaityti ir rašyti. Kartą per savaitę dažniausiai šeštadienį laiškus ir kitą korespondenciją atnešdavo kaimo seniūnas. Vėliau paštas persikėlė į kitas patalpas. Iš pradžių ten buvo viename gale mokykla - kitame paštas. Pašto viršininku tada buvo Feliksas Morkūnas. Laiškininkų tada dar nebuvo, laiškus ir laikraščius pasiimdavo patys gyventojai, o ir nedaug jų buvo. Paštą veždavo kasdien, jį reikėjo pasiimti iš Vidiškių. Daugelį metų paštą vežiojo J.Kisielius. Jis parveždavo ne tik laiškus, bet ir siuntinius, imdavo pakeleivius. 1957 m. pašte jau dirbo 3 darbuotojai. Apylinkę aptarnavo 3 laiškininkai. Veikė ir telefonas. 1971 m. pastačius seniūniją, paštas galutinai įsikūrė ten. 2006 m pašto patalpos suremontuotos pakeisti visi baldai. Dabar paštas jau motorizuotas dirba du laiškininkai ir viršininkė. Jie aptarnauja visą nemažą apylinkę.

Ambulatorija

Žemaitkiemio felčerių akušerinis punktas miestelyje veikia nuo 1959 m. Apylinkė buvo plati, automobilių nebuvo, felčerę vežiodavo vežėjai su arkliais. Felčere tada dirbo Alfonsa Misiūnienė, jauna, ką tik baigusi, specialistė, atvykusi į miestelį dirbti. Pina entuziazmo, degdama noru dirbti. Darbas buvo nelengvas, apylinkė labai plati. 1959 m. buvo įkurtas vaistinės punktas, kuris tebeveikia iki šiol. Punktas gyvuoja jau 25 metus. Dabar punktas jau vadinasi Ambulatorija. Jis įsikūrė už ES lėšas suremontuotame pastate, nupirktas naujas automobilis. Šeimos gydytoja jame dirba Dalia Gudaitienė , slaugytoja Virginija Šlaitienė. Gydytoja dabar aptarnauja tik ambulatorijoje registruotus Lyduokių, Žemaitkiemio, Jasiuliškio pensionato gyventojus. Čia daug naujos diagnostinės aparatūros. Gydytojas stomatologas atvyksta kartą per savaitę.

Biblioteka

BIBLIOTEKA3.bmpŽemaitkiemio biblioteka įkurta 1950 metais, ištremtųjų Šlaitų namuose. Čia iš pradžių buvo atidarytas klubas-skaitykla, kuriam vadovavo Alfonsas Žukauskas. Iš kur buvo gautos knygos duomenų nėra. 1952 m klubas atsiskyrė nuo skaityklos, kuri tapo biblioteka ir pradėjo veikti savarankiškai. Jai buvo atiduota 570 egz. knygų. Toks ir buvo pradinis knygų fondas. Biblioteka daugiau atliko knygų išdavimo punkto vaidmenį, skaitytojai buvo mokytojai. Bibliotekai vadovavo V.Žiuperkienė. Nei katalogų nei kartotekų dar nebuvo, joks bibliotekinis ir bibliografinis darbas nebuvo dirbamas. Vėlau biblioteka perikėlė į kitas patalpas, čia pradėjo dirbti jauna specialistė V.Aleknavičiūtė, tik tada buvo pradėti sudarinėti katalogai, kartotekos , dirbamas kitoks bibliotekinis darbas. Biblioteka po truputį augo, stiprėjo, augo ir jos fondai, bei skaitytojų skaičius. Lankytojai_3.bmpPer pastarąjį dešimtmetį biblioteka labai pasikeitė, ne tik suremontuotos, atnaujintos patalpos ir knygų fondai, bet ji tapo šiuolaikine, modernia biblioteka. 2005 metais čia įkurtas viešosios interneto prieigos taškas(VIPT). Įvestas internetas, pastatyti 3 kompiuteriai, daugiafuncinis aparatas. Čia galima nusikopijuoti reikiamus dokumentus, rasti reikalingos informacijos, susimokėti mokesčius internetu ir dar daug kitokių paslaugų. Bibliotekos paslaugomis naudojasi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir studentai, moksleiviai, vasarotojai. Naudota literatūra: 1.Lietuvių enciklopedija,-Bostonas, 1953 -35t.-217 p. 2.Mokyklos istorija, Žemaitkiemis/ R.Misiūnienė. 3.Žemaitkiemis – mūsų tėvų ir protėvių žemė // Valdo l-kla, 2008.- p.46 – 47 -Iliustr. 4.Žemaitkiemis // Tūkstantmečio knyga. t.2. - Kaunas, 2000.- p.326.- Iliustr; žml. 5.Žemaitkiemio miestelis. Žemaitkiemio bažnyčios dailės kūriniai / Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva.- t.2. N.- 1998.- p.137.- Iliustr. 6.Archyvų medžiaga ir gyventojų pasakojimai.