Žiežmarių Laisvės paminklas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

1932 m. tarpukario Lietuvoje didinga skulptūra, simbolizuojanti Laisvę, stovėjo garbingiausioje miestelio vietoje – istorinėje Nepriklausomybės aikštėje prieš bažnyčią. Ant keturkampės kolonos – Angelo statula. Iškeltoje dešinėje rankoje laiko spindinčią saulę, kairėje nuleistoje rankoje – sutrūkusios nelaisvės grandinės liekanos. Galva aukštai iškelta, žvilgsnis nukreiptas į saulėtą dangų. Paminklas pastatytas pagal skulptoriaus A.Jakševičiaus projektą. Prie šios skulptūros vykdavo tautinių švenčių iškilmingi minėjimai. Žiežmariečiai prie jos dėdavo vainikus, gėles, dainuodavo dainas, giedodavo giesmes, prisimindavo žuvusius už Respublikos nepriklausomybę. Sovietai ryžosi statulą nugriauti. Žiežmariečiai prisimena, kad buldozeris ją nugriovė ir čia pat užkasė į žemę. Paminklo postamentas dar ilgai stovėjo, maždaug iki 1956 m., kol jį suskaldė ir išgabeno prie Strėvos. Žiežmarių gyvenvietės ir apylinkės viršaitijos, mokykla ir gyventojai pradėjo rūpintis Laisvės statulos atstatymu Žiežmariuose. Mokiniai surado išsaugotą prieškarinę Laisvės statulos nuotrauką, kuri buvo padauginta ir išplatinta kaip brangi relikvija. Pagal šią nuotrauką savivaldybė užsakė pagaminti Laisvės statulą, suprojektuoti aikštę jos pastatymui. Pasiruošimo, projektavimo ir atlikimo darbai pareikalavo nemažai darbo ir laiko. Todėl paminint 1989 m. vasario 16-ąją buvo atidengtas paminklinis akmuo, skelbiantis, kad šioje vietoje, aikštėje prieš bažnyčią, bus atstatyta Laisvės statula.

1991 m. gruodžio mėn. 26 d. Žiežmariuose įvyko iškilmės, buvo atidengtas Laisvės paminklas. Kai prieškario nepriklausomoje Lietuvoje buvo atidengiamas Laisvės paminklas Žiežmariuose, į iškilmes buvo atvykęs ir Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, o į atstatyto paminklo atidengimo šventę atvyko Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Paminklą pašventino vyskupas Juozapas Matulaitis. Žiežmarius papuošė Laisvės statula. Jos autorė – R. Venskūnienė, o aikštės sutvarkymo autorius – architektas A. Sprindys.

Informaciniai šaltiniai Juozas Briliauskas, Gediminas Tamošiūnas .ŽIEŽMARIAI. Antrasis pataisytas leidimas. Leidykla „Kaišiadorių kultūros centras“ 1998 m. Spaustuvė „Morkūnas ir Ko“.

Internetinis puslapis http://lt.wikipedia.org