100 žingsnių iki Kovo 11-osios

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 2,9 / 5 (294 balsai)

Atgimimo metraštis Biržuose 1988–1990

Turinys

Audringas 1988 metų ruduo

Tiek žmogaus, tiek visuomenės, tiek valstybės gyvenime būna tokie ypatingi metai, kai iš esmės pasikeičia gyvenimas, perkainojamos vertybės, uždrausta tampa legalu ir įprasta, sena – nauja ir panašiai. Toks žmonių sąmonės pasikeitimas, istorinių įvykių vertinimas įvyko 1988 m., ir ypač įsimintinas tų metų ruduo. Iki tol tarybinė santvarka 1986, 1987 metais dar bandė šiek tiek laikytis, dar skambėjo komunistų partijos nurodymai, agitacija. Tarybų Sąjungoje paskelbus pertvarką, Lietuvoje, be socialinių reikalų, iškilo nacionaliniai, istoriniai, tautiniai, valstybiniai klausimai. Didžiausia visuomenine jėga tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, sutrumpintai dažniausiai vadintas Sąjūdžiu, įsikūręs 1988 06 03.



1.Lietuvos Sąjūdžio ženkliukas



2.Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Informacinis pranešimas Nr1


Lietuvos pertvarkos, istorinės tiesos, socialinio teisingumo, tautinės, gamtosaugos idėjos ėmė plėsti po visą Lietuvą. Neaplenkė jos ir mūsų, Biržų, krašto. Tad dabar, praėjus jau 22 metams nuo tų audringų 1988-ųjų, galima ramiai apžvelgti įvykius, faktus, dabar gal mums visai įprastus, kasdienius, nereikšmingus, o tada žadinusius tautiškumą, istorijos suvokimą, pasididžiavimą savo tauta, jos praeitimi, žmonėmis. 1988 07 28 Biržuose įvyko „Roko maršo per Lietuvą“ pirmas koncertas, dalyvavo grupės „Antis“, „Už tėvynę“, „Bix“. Dabar tai nieko nestebintų, daug tų grupių ir grupelių, gal tik tikro roko liko ne tiek daug, nes didesnę dalį Lietuvos muzikos rinkos užkariavo popsas ir įvairūs bumčikai. Bet didesnei daliai žmonių ta muzika, sceninis įvaizdis atrodė tarsi iš kitos galaktikos. Muzika, neįprasti tekstai atrodė kaip didžiulė naujiena. Juk oficialiai roko tiek Tarybų Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje nebuvo, tai – „buržuazinės“ kultūros dalis, svetima tarybiniam piliečiui. Galima su šypsena prisiminti, kad per tada populiarų televizijos tiltą tarp TSRS ir JAV atstovų viena pilietė pareiškė, kad Tarybų Sąjungoje nėra ir sekso, tai irgi buržuazinis išsigalvojimas. Aišku, rokas egzistavo, man pačiam besimokant, teko dalyvauti ne viename siaurai publikai skirtame koncerte, bet tik dabar ši muzika išėjo į platų pasaulį, į didesnes auditorijas. Ir, pasirodo, lietuviai visai neblogai moka groti roką, iki šiol per radijas dar galima išgirsti A.Kaušpėdo, S.Urbanavičiaus, N.Pečiūros tų laikų dainas. O to koncerto Biržuose liudininkai, matyt, iki dabar prisimena pabaigoje kilusią didžiulę liūtį ir kiaurai permirkusius drabužius. Svarbus įvykis buvo ir antrasis garsaus lietuvių skulptoriaus R.Antinio paminklo, skirto žuvusiems už Nepriklausomybę, „išėjimas“ į žmones. Šis paminklas buvo pastatytas 1931 09 13, sugriautas pokario metais ir užkastas stovėjimo vietoje, aplink įrengtos Raudonosios Armijos karių, žuvusių mūsų rajone, kapinės. 1988 09 29 paminklas buvo atkastas ir iškeltas. Atkasinėjo L.Medelinskas su sūnūmis Vidmantu, Laimiu ir Sigitu, P.Bubala, E.Genys, J.Gudliauskas ir kiti.



3. Atkasamas paminklas Žuvusiems už Nepriklausomybę



4. Atkasamas paminklas Žuvusiems už Nepriklausomybę



5. Paminklas Žuvusiems už Nepriklausomybę ruošiamas iškelti



6. Paminklas Žuvusiems už Nepriklausomybę iškeliamas


1990 10 12 paminklo kopija galutinai baigta pastatyti šalia tarybinių karių kapinių, įrengta šiokia tokia aikštė. Iškastas iš po žemių originalas iki šiol guli „Biržų komunalinio ūkio“ kieme. Didžiulį žmonių susidomėjimą sukėlė 1988 m. spalio mėnesį kardinolo Vincento Sladkevičiaus apsilankymas Pabiržės, Biržų ir Nemunėlio Radviliškio bažnyčiose. Tikintiesiems tai irgi buvo panašu į stebuklą. Dar neseniai V.Sladkevičius buvo, valdžios akimis žiūrint, paprastas kunigas, nors bažnyčia jau seniai buvo jį konsekravusi į vyskupus, tik valdžia nepripažino, ištremtas į mūsų kraštą, ilgus metus praleidęs Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje. Staiga sugrąžinamas į Kauną, pripažįstamas vyskupu. Netrukus popiežiaus pakeltas į kardinolus, tampa pirmu lietuviu kardinolu po Jurgio Radvilos. Su kardinolu V.Sladkevičiumi tarsi iš pogrindžio išėjo ir Katalikų Bažnyčia, tapusi lygiateise visuomenės nare, tikinčiųjų atrama.





7 - 8- 9. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus apsilankymas Pabiržėje, Nemunėlio Radviliškyje ir Biržuose


1988 m. rudenį aktyviai į Sąjūdžio veiklą įsijungė pedagogai, mokyklos. Buvo renkami parašai įvairiais aktualiais klausimais. 1988 10 16 prie „Širvėnos“ kino teatro Biržų mokyklų Sąjūdžio rėmimo grupės pradėjo rinkti parašus dėl Ignalinos atominės elektrinės III — ojo bloko statybos uždraudimo. Biržiečiai taip pat protestavo prieš Skaistkalnės gipso karjero atidarymą, galėjo pareikšti savo nuomonę, kur jie norėtų matyti R.Antinio paminklą. Per dieną pasirašė apie 600 žmonių.





10 – 11- 12. Mokytojai renka parašus


1988 10 29 „Aušros“ mokyklos kraštotyrininkų klubo „Gabija“ iniciatyva prie Kilučių ežero pasodinta 400 ąžuolų ir taip pažymėtas artėjantis miesto jubiliejus. Sąjūdžio rėmimo grupės steigėsi įstaigose, kolūkiuose, įmonėse. 1988 10 13 Biržų tvirtovės rūmų salėje įvyko Sąjūdžio rėmimo grupių narių ir visuomenės atstovų susirinkimas. Buvo išrinkta Biržų Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, delegatai į 1988 10 22–23 Vilniuje vykusį Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą.



13. Biržų Sąjūdžio rėmimo grupių narių ir visuomenės atstovų susirinkimas



14. Lietuvos Sąjūdžio Biržų rajono Tarybos antspaudas


Iš Biržų vyko mokytojai Vadas Butkus ir Algis Bukys, gydytojas Gytis Januševičius, agronomas Kęstutis Armonas, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato direktoriaus pavaduotojas Arūnas Vaitaitis. Suvažiavime dar dalyvavo ir žurnalistas Feliksas Grunskis. 1988 10 20 prie „Širvėnos“ kino teatro įvyko palydos į Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą.



15. Stovi iš kairės K.Armonas, A.Bukys, V.Butkus, G.Januševičius. Kalba kunigas R. Mooras



16. Iš kairės – F.Grunskis, K.Armonas, G.Januševičius, A.Vaitaitis, A.Bukys, V.Butkus



17. Biržiečiai palydi delegatus


Jie ir dalyvavo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime Vilniuje. G.Januševičius buvo išrinktas į 220 narių Sąjūdžio seimą.



18. Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas Vilniuje. 1988 10 22-23



19. Biržiečiai Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime. 1988 10 22- 23



20. Biržiečiai Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime. 1988 10 22- 23


1988 11 15 Žaliųjų judėjimo atstovai, jau iki tol pasireiškę aktyviomis akcijomis dėl gamtos saugojimo, įkūrė Žaliųjų klubą ir išsirinko tarybą, jai vadovavo Nijolė Januškevičienė



21. Žaliųjų klubo susirinkimas


Toks buvo audringas 1988 m. ruduo, preliudija į vėliau sekusius lemtingus visai Lietuvai, mūsų, Biržų kraštui, įvykius. 1988 metai – tai tarsi takoskyra žmonėms, dar gyvenusiems tarybinėje santvarkoje ir žmonėms, patikėjusiems, kad jie irgi turi savo istoriją, savo šaknis, savo tautines ir kultūrines tradicijas, žmonėms, įvykdžiusiems istorinę misiją – atkūrusiems savo valstybę.

Vėliavos šventė Biržuose

Vienas gražiausių Atgimimo įvykių Biržuose buvo vėliavos šventė, tautinės ir Biržų vėliavos iškėlimas Biržų tvirtovės rūmų bokštuose. Kas yra vėliava, kokia jos reikšmė, prasmė, istorija? Tai įvairių formų ir spalvų audeklas, pritvirtintas prie koto ar virvės, ir naudojamas kaip simbolis, ženklas. Vėliavos atsirado kaip įvairūs karinių būrių simboliai senovės Egipte, Asirijoje, Graikijoje, Romoje. Krikščioniškose šalyse paplito kaip įvairių religinių organizacijų simboliai. Stambūs žemvaldžiai, didikai vėliavas naudojo ir kaip savo giminės ženklą. Mes, biržiečiai, turime gražų pavyzdį – kunigaikščius Radvilas. Jų giminės vėliava buvo juodas erelis baltame fone. Šie simboliai yra ir dabartinėje Biržų vėliavoje, apskritai visa Biržų miesto heraldika yra glaudžiai sisijusi su Radvilų gimine, nes tai buvo privatus Radvilų miestas. Radvilos XV a. pab. – XVI a. priklausė vadinamiesiems vėliaviniams ponams – didikų viršūnei. Su savo būriais, vadinamais vėliavomis, dvarais, jie atliko karinę prievolę. Radvilos galėdavo turėti kelis tūkstančius raitelių ir pėstininkų, artileriją. XIV–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje garbingą vietą užėmė karo pareigūnas – vėliavininkas, chorunžas, karūža. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės vėliava buvusi raudona su baltu Vyčiu. 1905 m. Vilniaus Seimas ir 1917 m. Vilniaus lietuvių veikėjai, pritardami J.Basanavičiaus idėjai, buvo nusprendę iš pradžių palikti šią istorinę Lietuvos vėliavą. Mažoji Lietuva jau XVII a. turėjo trispalvę vėliavą: raudoną, baltą ir žalią. Šias spalvas, kaip tautinę vėliavą, naudojo ir JAV lietuviai emigrantai. 1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos salė dailininko A.Žmuidzinavičiaus pasiūlymu buvo papuošta dvispalvėmis (raudonai – žalia) vėliavomis. Išrinkta Valstybės Taryba pavedė 3 asmenų komisijai – J.Basanavičiui, A.Žmuidzinavičiui ir archeologui T.Daugirdui – nustatyti tautines spalvas. Komisija, išanalizavusi lietuvių audinius, 1918 04 19 priėmė tautinės Lietuvos vėliavos spalvas: geltona viršuje, žalia viduryje, raudona apačioje. Valstybės Taryba šį projektą patvirtino ir 1918 11 11, tokia vėliava jau plėvesavo virš Tarybos namų, kai buvo sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė, vadovaujama prof. A.Voldemaro. J.Basanavičius trispalvės simboliką aiškino taip: geltona – gyvenimo vaisių simbolis, žalia – gyvybės (gamtos) simbolis ir raudona – už tėvynę pralieto kraujo simbolis. Tokia vėliava ir buvo valstybinė Lietuvos vėliava iki 1940 m. rusų okupacijos. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. Lietuvoje egzistavo tokia vėliava: raudonas stačiakampis, kampe kūjis ir pjautuvas, užrašas „Lietuvos TSR“. Nuo 1953 iki 1988 m. valstybinė vėliava buvo iš trijų horizontalių nelygių juostų: raudonos, baltos, žalios ir neišvengiamo tarybinio atributo – kūjo ir pjautuvo. Atėjo 1988 metai. Įvairiuose mitinguose Vilniuje, Vingio parke, Katedros aikštėje jau nedrąsiai ėmė rodytis tautinės vėliavos, nors tuometinė valdžia dar labai nenorėjo tokių „buržuazinių“ simbolių kaip trispalvė, V.Kudirkos giesmė ar Vyčio herbas. Per tą nenorą Biržai netgi nelabai gražiai išgarsėjo. Vykstant Sąjūdžio steigiamajam suvažiavimui 1988 10 22–23, visai Lietuvai buvo pagarsinta, kad Biržų akademiko P.Brazdžiūno vidurinėje mokykloje (ar prisimenat tokį dabartinės „Aušros“ pavadinimą?) buvo liepta nukabinti tautinę vėliavą, iškeltą Sąjūdžio garbei. Vėliau viską išsiaiškino, tačiau kartėlis liko. Bet jau buvo aišku, kad senieji laikai keičiasi, kad senieji simboliai ilgai negyvuos. Biržų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nutarė spalio 28 d. iškelti virš Biržų pilies tautinę vėliavą. Tačiau vėliau, pasikonsultavus su restauravimo projekto autoriumi E.Purliu, šventė nukelta, nes rūmų bokštuose buvo būtina atlikti papildomus darbus. Tautinei vėliavai pavyko tapti valstybine, nes 1988 11 18 Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Lietuvos TSR Konstitucijos 168 ir 169 straipsnių, kuriais tautinė vėliava įteisinama valstybine, o Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ – Lietuvos valstybiniu himnu. 1988 m. lapkričio 20 dieną, gražų snieguotą sekmadienį, ir įvyko Biržuose puiki šventė – buvo iškeltos tautinė-valstybinė ir, pagerbiant kunigaikščius Radvilas, jų fundacijas, nuopelnus Biržų miestui, pačią miesto istoriją, Biržų miesto vėliava. Tiesa, ji nebuvo tokia, kokia buvo pirmojoje 1589 m. magdeburgo teisių privilegijoje, ar kaip dabartinė, atkurta dailininko Egils Skujos. Tą vėliavą sukūrė dailininkas Kęstutis Kiškis. Radvilų ereliui ant krūtinės buvo pavaizduota trispalvė ir užrašyti metai 1589–1988. Vėliavų pakėlime dalyvavo gausybė žmonių, svečių, mūsų kraštiečių, šventę vedė E.Mikalajūnas, kalbėjo muziejaus direktorius A.Baublys, partijos sekretorius J.Jucius, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas prof. Č.Kudaba, literatūros kritikas K.Nastopka, achitektas V.Brėdikis, spaustuvininkas R.Bogdanas, žurnalistas F.Grunskis. Kunigai R.Mooras ir V.Marozas pašventino vėliavas ir jos, skambant „Tautiškai giesmei“, suplazėjo virš rūmų bokštų. Techninį darbą atliko restauratoriai A.Reinartas, A.Stonkus, V.Samas, S.Čebatoriūnas, A.Frankas. Reikėtų pridurti, kad šie vyrai sugalvojo ir padarė visą įrangą vėliavoms pakelti. Tai nebuvo taip paprasta, nes vėliavos pakilo į 40 metrų aukštį. Šios ceremonijos liudininkai, tikiuosi, pritars man, kad tai buvo tikrai įspūdinga, graži šventė. Tą liudija ir žmonių gausa, likę prisiminimai.



22. Žmonės plaukia į vėliavų pakėlimo ceremoniją



23. Tvirtovės kieme susirinko gausybė žmonių



24. Kalba Kultūros fondo pirmininkas prof. Česlovas Kudaba



25. Kalba muziejaus direktorius Algimantas Baublys



26. Įnešama Lietuvos vėliava



27. Įnešama Biržų vėliava


Dabar nuo tų dienų jau praėjo daugiau kaip 20 metų, užaugo nauja karta. Kas buvo uždrausta, tapo įprasta, kas buvo nauja, tapo kasdieniška, kas šokiravo, tapo norma. Nebe taip žiūrime ir į savo valstybės simbolius, mes tarsi pripratome prie jų. Tačiau, mano nuomone, kai reikia, mes mokame juos gerbti, mylėti, didžiuotis. Puikiausias pavyzdys – 2003 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame nuostabiai pasirodė Lietuvos rinktinė, tapdama čempione. Gražu buvo žiūrėti į Lietuvos sirgalius tiek Švedijos miestuose, tiek Vilniuje, tiek kitose vietose, nešinus Lietuvos trispalvėmis vėliavomis, išsidažiusius tautinėmis spalvomis, turinčius tautinius simbolius. Kiek teko pasiskaityti kaimyninių šalių spaudoje, pasižvalgyti internete, tai net keldavo jų pavydą, nes lietuvius jau būdavo galima atpažinti iš tolo, suvienytus bendros idėjos, bendro džiaugsmo, bendrų simbolių, kurių vaidmenį atlikdavo ir trispalvė vėliava. Mano kartos žmonės džiaugėsi, matydami, turėdami lietuvišką trispalvę, atėjusią iš istorijos, iš praeities, naujos kartos su lietuviška trispalve lauks nauji išbandymai, nauji įsitvirtinimai. Kiek sugebėsime gerbti savo istoriją, savo simbolius, savo praeitį, tiek būsime ir įdomūs, ir reikalingi kitiems.

1988 12 27 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vabalninko grupė išleido leidinį „Tautiečiams apie Vabalninką“, skirtą V.Kudirkos 130-ųjų gimimo metinių progai.


28. LPS Vabalninko grupės leidinys „Tautiečiams apie Vabalninką“


1989 01 10 „Biržiečių žodžio“ laikraštyje pradėtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Biržų rėmimo grupės skyrelis „Naujas Rytas“.



29. Sąjūdžio skiltis laikraštyje „Biržiečių žodis“. 1989 02 17 Nr19

Pirmoji Biržų Sąjūdžio konferencija

Didžiausia visuomenine jėga, atvedusia Lietuvą 1990 03 11 į Nepriklausomybę, tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, sutrumpintai dažniausiai vadintas Sąjūdžiu. Jis suvienijo labai įvairių interesų, įsitikinimų, pakraipų žmones. Pagrindiniai įvairių susirinkimų ir diskusijų klausimai: įtvirtinti lietuvių kalbą kaip valstybinę, atkurti Lietuvos tautinę heraldiką, saugoti tradicijas, papročius, siekti istorinės tiesos ir ją skelbti. Pagaliau 1988 06 03 įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Lietuvos pertvarkos, istorinės tiesos, socialinio teisingumo, tautinės, gamtosaugos idėjos ėmė plisti po visą Lietuvą. Aktyviai į Sąjūdžio veiklą įsijungė ir biržiečiai. Sąjūdžio rėmimo grupės kūrėsi mokyklose, kolūkiuose, įmonėse, įstaigose. 1988 10 13 Biržų tvirtovės rūmų salėje įvyko Sąjūdžio rėmimo grupių narių ir visuomenės atstovų susirinkimas. Buvo išrinkta Biržų Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, delegatai į 1988 10 22–23 Vilniuje vyksiantį Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. Biržams atstovavo mokytojai V.Butkus ir A.Bukys, gydytojas G.Januševičius (1939–1989), agronomas K.Armonas, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato dir. pav. A.Vaitaitis. Sąjūdžio suvažiavimas išrinko 220 narių seimą, tarp jų ir biržietį G.Januševičių. Gyvenimas ėjo toliau. 1988 11 20 virš Biržų tvirtovės rūmų, dalyvaujant gausybei žmonių, buvo iškeltos Lietuvos tautinė ir Biržų miesto vėliavos. Vakare „Širvėnos“ kino teatre įvyko tautinis vakaras „Lietuva, Tėvyne mūsų“. 1988 11 15. Žaliųjų judėjimo atstovai, jau iki tol pasireiškę aktyviomis akcijomis dėl gamtos saugojimo, įkūrė Žaliųjų klubą ir išsirinko tarybą, jai vadovavo Nijolė Januškevičienė. 1988 11 24 akademiko P.Brazdžiūno (dabar „Aušra“) susirinkęs gausus būrys buvusių tremtinių įkūrė savo klubą, pirmininku išrinko šios mokyklos mokytoją, tremtinį Vytautą Linkevičių. Klubas numato kaupti tremtinių atsiminimus ir kūrybą, rūpintis jų gyvenimu bei tarpininkauti, grąžinant prarastą turtą, kompensuoti kitus materialinius nuostolius. Pradėdamas savo veiklą, klubas 12 04 vėl toje pačioje mokyklos aktų salėje pakvietė visus rajone gyvenančius tremtinius atvykti pasidalinti atsiminimais, išrinkti klubo vadovybę ir numatyti darbo gaires ateičiai. 1988 12 04 įvyko Biržų tremtinių klubo susirinkimas. Dalyvavo apie 300. Į Tarybą išrinkti F.Karpalova, J.Jakubonis, P.Kazėnas, M.Dagienė, V.Gasiūnas, P.Emužis, B.Mikėnienė, I.Čeponienė, V.Linkevičius, B.Mulevičius, A.Valentėlis. Pirmininku išrinktas V.Linkevičius. Iškilo reikalas bendrai apgalvoti veiklą, ją koordinuoti, planuoti. 1989 01 22 dabartinėje „Aušros“ mokykloje ir įvyko Sąjūdžio Biržų rajono grupių konferencija. Dalyvavo 79 delegatai iš 30 rėmimo grupių, žaliųjų, nuo tremtinių klubo, buvo daug svečių. Buvo numatytos veiklos kryptys ir programa, išrinkta Sąjūdžio taryba: K.Armonas, V.Linkevičius, R.Moras, G.Januševičius, V.Butkus, F.Grunskis, A.Vaitaitis, V.Kareckas, P.Gasiulis, A.Kazitėnas, V.Dagys, A.Skrodenienė, A.Baublys, G.Vėlyvis, A.Bukys. Pirmuoju pirmininku taryba išsirinko Povilą Gasiulį, pavaduotoju Vladą Butkų, iždininke - Angelę Skrodenienę. Taupomojo banko skyriuje Nr 6768 atidaryta Sąjūdžio Biržų rajono tarybos sąskaita Nr 54217 - 8 Angelės Skrodenienės vardu Prasidėjo praktinis darbas, siekiant įgyvendinti Sąjūdžio iškeltus uždavinius.



30. I Biržų Sąjūdžio konferencijos emblema



31. I Biržų Sąjūdžio konferencijos dalyvio mandatas



32. Konferencijos dalyviai gieda Lietuvos himną



33. Kalba Egidijus Jarašiūnas



34. Valentinas Dagys rūpinosi konferencijos transliacija per vietinį radiją



35. Kalba Kazimieras Uoka



36. Kalba LKP Biržų rajono I sekretorius Juozas Jucius



37. Kalba Latvijos liaudies fronto atstovas J.Kalninš



38. Kalba Vytautas Linkevičius



39. Kalba Modestas Naudžius



40. Biržų rajono Sąjūdžio I Taryba


1989 Vasario 16 dienos paminėjimo renginiai Biržuose :- Šv. Mišios ir pamaldos katalikų ir reformatų bažnyčiose; vainikų padėjimas ant karininko Jono Nastopkos kapo; tautinis labdaros vakaras „Širvėnos“ kino teatre; Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtas mitingas. Kalbėjo P.Gasiulis, G.Dambrauskaitė, V.Linkevičius, klebonas M.Stonys.



41. Kvietimas į tautinį vakarą



42. Tautinio vakaro dalyviai

1989 m. rinkimai į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą

Vis labiau tolsta nuo mūsų paskutinieji „tarybiniai“ metai, Gorbačiovo pertvarka. Mes jau septyniolika metų gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje, dalyvavome daugybėje rinkimų. Vyresnės, vidurinės kartos žmonės dar gerai prisimena tarybinių laikų rinkimus, kurie būdavo labai paprasti valdžiai. Ar kas dalyvaudavo, ar nedalyvaudavo, vis tiek būdavo 99 procentai, ir visi laimingi bei patenkinti gyvena, vadovaujami šlovingos komunistų partijos. Kiek kitokie buvo 1989 03 26 dienos rinkimai į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą, ypač Lietuvoje, kur jau plačiai veikė Sąjūdis, kur gimė tikrosios, o ne deklaruotos demokratijos daigai, kur, skirtingai nuo „didžiosios tėvynės“, žmonės ėmė mąstyti ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, politikoje, įvairių organizacijų veikloje. Tai kas buvo tas liaudies deputatų suvažiavimas, kaip jis atsirado? Prisiminkime septyniolikos metų istoriją. Vykstant TSRS pokyčiams, skambiai pavadintiems perestroika, buvo nutarta, bent jau teoriškai, visą valdžią sutelkti Tarybose. Tam reikalui buvo 1988 12 01 redaguota TSRS Konstitucija. Aukščiausiu TSRS valstybės valdžios organu paskelbtas liaudies deputatų suvažiavimas, susidėsiantis iš 2250 narių: 750 deputatų iš teritorinių rinkiminių apygardų, 750 – iš nacionalinių teritorinių apygardų ir 750 iš sąjunginių visuomeninių organizacijų. Suvažiavimas rengs savo posėdžius kartą per metus, jis išrinks TSRS Aukščiausiąją Tarybą, susidedančią iš Sąjungos Tarybos ir Tautybių Tarybos. Suvažiavimo ir AT darbą organizuos Prezidiumas. Bus išrinktas aukščiausias Tarybų valstybės pareigūnas – TSRS AT pirmininkas. Rinkimai buvo paskelbti 1989 03 26. Biržų rajono žmonės pateko į dvi rinkimines apygardas. 691–oje Panevėžio teritorinėje rinkiminėje apygardoje buvo iškelti trys kandidatai: A.Būdvytis – Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto direktorius, I.Kačinskienė – vienos Panevėžio mokyklos direktorė, V.Tomkus – žurnalistas, išgarsėjęs knyga „Taranas“. Rokiškio 248–oje nacionalinėje rinkimų apygardoje varžėsi irgi trys kandidatai: V.Kazanavičius – Lietuvos ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, M.Martinaitis – poetas ir mūsų kraštietis, „Laisvosios žemės“ kolūkio pirmininkas P.Poškus. Prasidėjo rinkiminė agitacija, kandidatų ir jų patikėtinių straipsniai, važinėjimai po rajonus, susitikimai su rinkėjais. Didelę politinę galią ir aktyvumą įgijęs Sąjūdis rėmė M.Martinaitį ir V.Tomkų. Nemažai šalininkų turėjo ir kiti kandidatai. Vienas gausiausių ir įsimintiniausių agitacinių mitingų įvyko Biržuose visai prieš pat rinkimus, kovo 19 dieną, kai visuomenei Biržų estradoje Sąjūdžio remiamus kandidatus pristatė pats Sąjūdžio Tarybos pirmininkas V.Landsbergis. Dabar tai būtų sunku patikėti, žinant tolesnius V.Landsbergio ir V.Tomkaus santykius, bet faktas akivaizdus, nuotraukos nemeluoja.



43. 1989 03 19. Kalba Sąjūdžio Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Lansbergis



44. V.Lansbergis, kunigas R.Mooras, G.Januševičius



45. M.Martinaičio rinkiminis bukletas



46. V.Tomkaus rinkiminis bukletas



47. M.Martinaitis, V.Tomkus, V.Lansbergis


Taigi, kovo 26 d. įvyko rinkimai. Juose mūsų rinkiminėse apygardose ir laimėjo Sąjūdžio remiami M.Martinaitis bei V.Tomkus. Kaip, beje, daugiausia ir visoje Lietuvoje. Iš viso į liaudies deputatų suvažiavimą per kelis rinkimų turus ir iš visuomeninių organizacijų Lietuvoje išrinkta buvo išrinkta 57 delegatai, iš jų didesnę dalį sudarė sąjūdiečiai. Vėliau jie tikrai nemažai pagadino kraujo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo rengėjams. Šis suvažiavimas vyko 1989 05 25–06 09. Ne paslaptis, kad didesnę suvažiavimo delegatų dalį sudarė nomenklatūros, komunistų partijos numatyti žmonės. Tačiau greta jų jau buvo demokratiškai rinkti žmonės iš Estijos ir Latvijos liaudies frontų, Lietuvos Sąjūdžio, Maskvos ir Leningrado atstovai, greta jų buvo Andriejus Sacharovas. Šių žmonių dėka buvo sužinota apie kruvinus įvykius ir žmonių demonstracijas Baku ir Tbilisyje, šių žmonių dėka buvo pradėta šnekėti apie Molotovo–Ribentropo paktą 1939 m., šių žmonių dėka buvo atidėtas TSRS konstitucinio priežiūros komiteto įsteigimas, turėjęs saugoti TSRS sudėtį. Didesnė Lietuvos delegacijos dalis paprasčiausiai atsisakė dalyvauti balsavime, tuo sukeldami tikrą sumaištį. Deputatų suvažiavimui išrinkus Aukščiausiąją Tarybą, iš 15 Aukščiausiosios Tarybos Lietuvos deputatų 13 priklausė Sąjūdžiui. Visa tuometinė Tarybų Sąjunga susipažino tada su E.Bičkausku, B.Genzeliu, E.Vilku, N.Medvedevu, R.Gudaičiu, K.Uoka, kitais būsimais ir esamais politikais, mokslo žmonėmis, visuomenės veikėjais. Mūsų, rinkėjų, atmintyje šie 1989 03 26 dienos rinkimai išliko kaip labai emocingi, įdomūs, naujoviški, kaip diena nuo nakties besiskiriantys nuo tarybinių, nomenklatūrinių rinkimų. Kiti rinkimai, jau Lietuvoje, tik dar labiau sustiprino tą įspūdį. 1990 02 24 įvyko rinkimai į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Po jų mūsų rinkti deputatai kovo 11-ą paskelbė atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę. Per penkiolika Nepriklausomybės metų įvyko tikrai daug įvairių lygių rinkimų. Mes jau įpratome, kartais ir atpratome naudotis savo konstitucine teise pareikšti vienokią ar kitokią nuomonę. Kas dalyvaus, kas nedalyvaus, kiekvieno teisė rinktis. Kitas už tave nepareikš nuomonės. Šie demokratiniai principai ir buvo padėti tada, dabar jau gan tolimais 1989 metais.

1989 04 15 įvyko LPS Biržų rajono mokytojų konferencija, išrinkta Sąjūdžio rajono pedagogų taryba, delegatai į mokytojų suvažiavimą. Biržus atstovaus P.Gasiulis, R.Grubinskienė, V.Linkevičius, V.Butkus, S.Navikonytė, S.Kubiliūnas, G.Gegevičienė, V.Baranauskienė, R.Penelienė, P.Nauburienė.



48. Sąjūdžio Biržų rajono mokytojų konferencijos dalyvio mandatas


1989 05 07 Žaliųjų klubas „Agaras“ pakvietė į ekologinį protesto žygį po Biržų rajoną. Maršrutas - Biržų miesto estrada, K.Požėlos kolūkio kailių apdirbimo cechas, Medeikiai, „Aušros“ gyvulininkystės kompleksas, Skaistkalnės gipso karjeras, Karvės Ola, Karajimiškis, Biržų miesto kanalizacijos valymo įrenginiai.





49 – 50 – 51 . 1989 05 07. Ekologinio protesto žygis


1989 05 12 prie Lietuvos - Latvijos sienos į Taliną, į Pabaltijo tautų asamblėją buvo palydėti neseniai išrinkti TSRS AT deputatai bei Lietuvos Sąjūdžio Seimo nariai.



52. Kalba Rasa Rastauskienė (dabar Rasa Juknevičienė)



53. Romualdą Ozolą kalbina žurnalistai



54. Aktorius Laimonas Noreika



55. Mečys Laurinkus, Romualdas Ozolas, profesorius Bronius Genzelis



56. Sveikinami Virmantas Velikonis ir Romualdas Ozolas



57. Profesorius Vytautas Landsbergis ir akademikas Vytautas Statulevičius


52 – 53 – 54 – 55 – 56 – 57. Palydos į Baltijos asamblėją

„Per pasaulį keliauja žmogus“…ir grįžta į Lietuvą

„Tegu žydi krūtinėj daina ir draugystė,

Kai alyvų kerai ten prie Biržų pilies–

Daug greičiau, daug greičiau šitoj žemėj ims vysti

Mūsų dienos nei žiedas gegužio gėlės“

B.Brazdžionis „Alyvos prie Biržų pilies“


Lietuvoje jau daug metų gyvuoja graži tradicija: nuo 1965 m. gegužės mėnesį vyksta poezijos šventė „Poezijos pavasaris“. Šventė prasideda Vilniuje, Kaune, vėliau persikelia į kitus Lietuvos miestus, kaimus, gyvenvietes. Poetai ir poezijos skaitovai deklamuoja eilėraščius, rengiamos poezijos knygų mugės. 1988–1989 m. irgi įnešė naujų potėpių į jau tradiciniais tapusius renginius. 25–asis 1989 m. „Poezijos pavasaris“ buvo ypatingas ir naujas, nes jame dalyvavo atvykęs iš JAV vienas garsiausių dar Nepriklausomos Lietuvos ir vėliau išeivijos poetų Bernardas Brazdžionis. Jis, savaime aišku, iki tol buvo nepageidaujamas Lietuvoje. B.Brazdžionis aplankė Lietuvą po 45–erių metų. Mums dar maloniau buvo jį girdėti ir matyti, nes jis mūsų kraštietis, buvęs Biržų gimnazijos mokinys. Gimęs 1907 02 02 Biržų apskrities Pumpėnų valsčiaus Stebeikėlių kaime (dabar Pasvalio r.), B.Brazdžionis mokėsi pradžios mokykloje, Biržų gimnazijoje, studijavo lituanistikos mokslus Kauno universitete. Išvykęs iš Biržų, vėliau ne kartą juos aplankydavo. Besimokydamas Biržų gimnazijoje, 1926 m. su Kaziu Aukštikalniu išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Baltosios dienos“. Ypač išgarsėjo 1931 m., išėjus rinkiniui „Amžinas žydas“. Vėliau sekė naujos knygos, 1936 m. laimėjo „Sakalo“ leidyklos pirmą premiją už eilėraščių rinkinį „Ženklai ir stebuklai“ ir Raudonojo Kryžiaus vaikų literatūros premiją už Vytės Nemunėlio slapyvardžiu pasirašytą knygą „Kiškio kopūstai“. Labai palankiai skaitytojai sutiko ir rinkinį „Per pasaulį keliauja žmogus“, kur buvo įdėti geriausi eilėraščiai iš visų iki tol išėjusių rinkinių. Po visų okupacijų ir karų B.Brazdžionis 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau į JAV. Gyveno ir dirbo Bostone, Niujorke, Čikagoje. Išėjęs į pensiją, apsigyveno Kalifornijoje. Emigracijoje irgi daug kūrė, išleido eilėraščių rinkinius „Svetimi kalnai“, „Šiaurės pašvaistė“, „Didžioji kryžkelė“, buvo vienas žymiausių išeivijos kūrėjų. Ir štai 1989 m., po ilgo laiko tarpo, aplanko B.Brazdžionis Lietuvą. Po ją jau plačiai skamba viena garsiausių pirmųjų Sąjūdžio metų Vytauto Kernagio atliekama daina poeto žodžiais „Šaukiu aš tautą“. B.Brazdžionis dalyvauja „Poezijos pavasario“ renginiuose, aplanko gimtąsias vietas, Biržus, kuriuose jis mokėsi ir kuriuos ne kartą minėjo savo eilėse. Į Biržus garbingas svečias atvyksta gegužės 27 dieną. Biržiečiai, poezijos mėgėjai, oficialios valdžios atstovai sutiko svečius prie Pasvalio–Biržų rajono ribos su gėlėmis ir muzika. Džiaugsmo nesumažino ir prapliupęs lietus. Daug žmonių susirinko ir prie Biržų tvirtovės rūmų. Audringai sutinkami B.Brazdžionis, M.Karčiauskas, V.Jasukaitytė, J.Strielkūnas, E.Matuzevičius, L.Noreika. Iškilmingai atidaroma „Poezijos pavasario – 89“ šventė Biržuose. Pirmasis eiles mūsų Biržuose skaito B.Brazdžionis. Malonią staigmeną jam pateikia jo buvusios bendraklasės Biržų gimnazijoje, jį pasveikinusios, atvykus į poeto jaunystės miestą.



58. Sutinkamas Bernardas Brazdžionis



59. Sveikinimai garbingam svečiui



60. Prie Biržų tvirtovės rūmų B.Brazdžionis skaito eiles


Tą patį vakarą rūmų salėje įvyko didelis poezijos vakaras, kur skambėjo eilės, prisiminimai, kur pleveno poezijos mūza. Toks buvo po ilgo nesimatymo vieno garsiausių lietuvių poetų apsilankymas Biržuose, sugrįžimas į tėviškę, į jaunystę, į mokslo metus, toks buvo 1989 metų „Poezijos pavasaris“ Biržuose.


"Amžinų idealų daina ir draugystė

Daug dailiau nei drabužis gegužio gėlės,

Daug ilgiau nei alyvos, kaip gyvos, ims vysti

Atminimuos pražydę prie Biržų pilies…“


1989 06 13 Užušiliuose mokytojo Alfredo Šliko gimtinėje pastatytas A.Butkevičiaus sukurtas paminklas mokytojams tremtiniams. Ant stogastulpio mokytojos D.Sprindytės užrašytas ir V.Venslovo išskaptuotas užrašas, kalvio P.Morkvėno nukalta saulutė. Stogastulpį statė R.Valentėlis, J.Dagilis, E.Rauduvė, A.Kiseliūnas, S.Čiuplinskas, miškų ūkio ir gelžbetonio gamyklos Sąjūdžio rėmimo grupės, kolūkiečiai. Kalbėjo V.Linkevičius, kunigai R.Moras ir V.Kareckas, A.Černiauskienė, J.Grotuzas, P.Patkauskas. Vakare Biržų miesto estradoje įvyko gedulingas mitingas, kalbėjo E.Aukštuolienė, E.Trečiokas, R.Moras, P.Stakionis, K.Dagys, po to eisena į geležinkelio stotį.



61. Kalba Vytautas Linkevičius



62. Kunigas Vidmantas Kareckas šventina stogastulpį



63. Prie stogastulpio susirinko mokytojo Alfredo Šliko giminaičiai



64. Biržų muziejuje esančio Alfredo Šliko knygos, albumai, laiškai


Atgimimo metais viena populiariausių vietų mitingams, susirinkimams, koncertams, susitikimams buvo miesto estrada.



65. Mitingas Biržų miesto estradoje

Baltijos kelias

1989 m. Lietuvoje įvyko nepaprastai originali akcija, gavusi Baltijos kelio pavadinimą. Rugpjūčio 23-iąją trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – žmonės simboliškai susijungė į gyvą grandinę, tuo primindami visam pasauliui TSRS ir Vokietijos 1939 08 23 nepuolimo sutartį ir jos slaptuosius protokolus. Slaptaisiais protokolais Baltijos šalys ir Lenkija buvo pasidalytos tarp TSRS ir Vokietijos įtakos sferų. Suomija, Estija, Latvija atiteko TSRS, Lietuva – Vokietijai. Vokietija 1939 09 01 užpuolė Lenkiją, prasidėjo II pasaulinis karas. Rugsėjo 17-ą į rytines Lenkijos sritis pradėjo veržtis ir TSRS. 1939 09 28 abi agresorės pasirašė naują sutartį, kurią irgi lydėjo slaptieji protokolai. Lietuva perėjo į TSRS įtakos sferą mainais į Liublino vaivadiją ir dalį Varšuvos vaivadijos. Vokietijai liko dalis pietvakarių Lietuvos. Vėliau ir tą dalį TSRS, remdamasi 1941 01 10 sutartimi, nusipirko iš Vokietijos. Visi slaptieji protokolai buvo galutinai realizuoti, Tarybų Sąjungai 1940 06 15 okupavus Lietuvą. Tarybų Sąjungos vadai visą laiką neigė, kad egzistuoja slaptieji Molotovo–Ribentropo protokolai. Tik Lietuvoje 1988 m. įsikūrus Sąjūdžiui, kilus visų lietuvių nacionaliniam judėjimui ir atgimimui, jie buvo paviešinti ir pasmerkti. Priminti pasauliui apie okupaciją, parodyti Baltijos šalių gyventojų ryžtą ir siekį vėl gyventi laisvose šalyse ir buvo skirtas Baltijos kelias. Jame dalyvavo daugybė žmonių, taip pat daug biržiečių. Gyva grandinė tęsėsi nuo Gedimino kalno Vilniuje per Lietuvą iki Latvijos sienos, apjuosė Laisvės statulą Rygoje ir baigėsi Taline. Biržų rajonui buvo skirta kelio atkarpa, prasidedanti nuo 286–ojo kilometro stulpelio ir besibaigianti ties Latvijos siena. Rugpjūčio 23 dieną susirinko gausybė biržiečių, jų svečių ir pažįstamų. Prie sienos pašventintas šiai datai atminti kryžius, biržiečių Algirdo ir Vaidoto Butkevičių sukurta Rūpintojėlio skulptūra. Visa Lietuva paskelbė ryžtą pasauliui gyventi laisviems. Ir kur bebuvo žmonės, kuriose vietovėse bedalyvavo Baltijos kelyje, kiekvienas parodė, pirmiausia ir sau, kad istorinė tiesa visada triumfuoja.



66. Baltijos kelias. Biržų ruožas



67. Baltijos kelias. Lietuvos – Latvijos pasienis



68. Baltijos kelia. Plėvesuoja Biržų vėliava



69. Baltijos kelias. Laisvę Baltijos šalims!



70. Baltijos kelias. Mašinų ir žmonių eilė



71. Baltijos kelias. Lietuvos – Latvijos pasienis



72. Baltijos kelias. Algirdo ir Vaidoto Butkevičių Rūpintojėlis žvelgia į minią



73. Baltijos kelias. Biržų muziejininkai



74. Baltijos kelias. R.Ozolas ir G.Januševičius

Pokario metais žuvusių rezistentų palaikai perlaidoti prieš daugiau kaip 20 metų

1989 m. Sąjūdžio rėmimo Vabalninko grupė perlaidojo pokario metais nužudytų žmonių palaikus, kurie buvo brutaliai išmesti į sąvartyną. Tik susikūrusi Sąjūdžio rėmimo Vabalninko grupė ėmė rūpintis iš Vabalninko savartyno teritorijos į kapines perkelti apie 200 ten užkastų rezistentų. Buvo kreiptasi į Vabalninko ir Biržų valdžios instancijas, sudaryta perlaidojimo komisija, kuri kalbėjosi su rezistentų artimaisiais, rinko lėšas, aptarė perlaidojimo darbus. Panevėžyje buvo padaryta 10 karstų, jie iškloti polietilenine plėvele ir dezinfekuoti. Sanitarijos, higienos reikalais rūpinosi gydytoja Nijolė Matulienė. Darbai pradėti 1989 metų rugsėjo viduryje. Tris dienas plušėjo po 20-30 žmonių. Iš viso buvo surinkti 95 žmonių palaikai. Juos sudėjo į 9 karstus ir laikė bažnyčioje. Dešimtąjį karstą skyrė Jonui Muraliui, kurio palaikus giminės išsivežė ir palaidojo Salamiesčio kapinėse. Pokario metais nužudytų žmonių palaikai Vabalninke buvo perlaidoti 1989 metų spalio 14. Sąvartyno vietoje pasodinta apie 350 ąžuolų giraitė, pašventintas paminklinis akmuo. Ant jo iškalti žodžiai: „Žmogau, sustok ir susimąstyk. Čia žuvo žmonės, kurie Tėvynę mylėjo labiau už gyvenimą“. Prie paminklo įvyko mitingas, jame kalbėjo žuvusiųjų giminės, Sąjūdžio Vabalninko grupės atstovai. Vabalninko bažnyčioje buvo laikomos Šventos Mišios už mirusius. Po jų procesija pasuko link kapinių, kur ir buvo palaidoti 9 karstai. Prie kapo kalbėjo Sąjūdžio rajono tarybos atsakingas sekretorius Vytautas Linkevičius, vabalninkiečiai, žuvusiųjų giminės. Tada buvo paskelbta, kad jau žinomos 77 žuvusiųjų pavardės, tarp jų 50 – iki 30 metų, 15 – virš 30, kitų – nežinomas. 1945 m. žuvo net 36 žmonės, besislapstę namuose nuo šaukimo į Raudonąją Armiją. 1990 02 16 prie rezistentų kapo iškilo paminklinis kryžius su užrašu: „Neliūdėkite, mes žuvome už Tėvynę Nenusilenkdami jos priešui amžinam. Kūnu pavirtome žeme, dvasia gyva Nenugalėta. Mes prisikelsime. Broliai ir seserys, pasimelskite. 1945 – 1952. Žuvę partizanai 95“.



75. Devyniuose karstuose surinkta 95 partizanų palaikai



76. Vabalninko klebonas Povilas Miškinis šventina paminklinį akmenį

Gytis Januševičius - 1939 12 24 - 1989 12 16

Gyvenimas kaip fakelas

Nesulaikomai bėga laikas, atnešdamas naujus įvykius, naujas asmenybes, į atmintį ar kartais ir į užmarštį nugramzdindamas prieš tai buvusius tiek faktus, tiek atsitikimus, tiek žmones. Kartais koks jubiliejus ar žingeidus žmogus ir vėl paskatina jau pasirausti mūsų Lietuvos naujausios istorijos faktuose, prisiminti mus palikusias asmenybes. 2009 paminėjome Biržų Sąjūdžio I -osios konferencijos 20 -ąsias metines, tokį pat jubiliejų atšventė ir Baltijos kelias. Visų šitų įvykių sūkuryje Biržuose buvo vienas žmogus, kurio 70 -ąsias gimimo metines galėjome prisiminti. Aš kalbu apie šviesios atminties gydytoją Gytį Januševičių. Tikrai daug žmonių pažinojo šį nuoširdų, energingą daktarą. Gimė G.Januševičius 1939 12 24 Biržų rajono Žvirblių kaime. Tik pradėjus lankyti Kučgalio pradžios mokyklą, teko ne savo noru pamatyti Sibiro platybes. Irkutsko srityje baigė vidurinę mokyklą, pačiame Irkutske medicinos institutą, dirbo gydytoju. 1966 m. grįžęs į Lietuvą, Biržuose dirbo rajono centrinės ligoninės gydytojo pavaduotoju, chirurgu, nuo 1985 metų - chirurginio skyriaus vedėju. Prasidėjus Lietuvoje Atgimimui, aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, kartu su dar keturiais bendražygiais buvo išrinktas dalyvauti Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime. Čia tapo Sąjūdžio Seimo nariu, vėliau - Biržų Sąjūdžio tarybos nariu, buvo išrinktas ir dalyvavo Baltijos Asamblėjos darbe Taline. 1989 metai buvo labai atsakingi ir audringi. Vyko įvairios rajono konferencijos, rinkimai į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą, garsusis Baltijos kelias, paminint Molotovo - Ribentropo pakto ir jų slaptųjų protokolų pasirašymo 50 -ąsias metines. Visuose susirinkimuose, agitacijose, pasiruošimuose aktyviai dalyvavo ir G.Januševičius. Ir tik, tur būt, nedaugelis žinojo, kad gydytoją kankina liga, kad ji jau vaikšto visai netoliese. Dabar sunku pasakyti, kaip būtų susiklostęs tolesnis Gyčio gyvenimas. Gal būtų tapęs politiku, ką padarė nemažai jo kolegų, gal būtų toliau tęsęs savo humanišką darbą. Tačiau įveikė liga ir kaip tik gruodžio mėnesio viduryje - taip jau susiklostė simboliškai jo gyvenimas - sukanka jau 20 metų, kai su šeima, draugais, bičiuliais nebėra gero žmogaus ir gydytojo. Tokie simboliški skaičiai 1939 - 1989. Man jo gyvenimas primena fakelą: įsižiebia, ryškiai dega ir gana greitai sudega. Kaip dažnai apie tokius žmones sakoma - „o juk dar tiek galėjo gyventi“. Deja…



77. Gytis Januševičius kalba I Biržų Sąjūdžio konferencijoje 1989 01 22

Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas

1990 01 06 Biržų 2–oje vidurinėje mokykloje įvyko Sąjūdžio rajono konferencija. Atsiskaitė tarybos pirmininkas Povilas Gasiulis.



78. 1990 01 10 Sąjūdžio konferencijos dalyviai


Sąjūdžio rajono konferencija kandidate į deputatus rinkimuose į Lietuvos AT (dabar Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas) iškėlė „Agaro“ žaliųjų klubo narę Birutę Valionytę.



79. Biržų medelyno viršininkė Birutė Valionytė


Buvo išrinkta 15 narių Sąjūdžio Taryba: A.Skrodenienė, A.Korsakienė, A.Skujienė, B.Valionytė, P.Nauburienė, A.Kazitėnas, P.Gasiulis, F.Grunskis, V.Linkevičius, A.Bukys, A.Vaitaitis, T.Arminas, A.Valašimas, G.Vėlyvis, V.Dagys. Tarybos pirmininku išrinktas F.Grunskis, pavaduotojais A.Vaitaitis ir G.Vėlyvis, iždininke A.Skrodenienė. Tarybos posėdyje Sąjūdžio atsakingasis sekretorius V.Linkevičius pasiūlė iškelti Biržų miškų pramonės ūkio medelyno viršininkę Birutę Valionytę kandidate į Lietuvos AT Biržų rinkiminėje apygardoje Nr 97. Pabiržės rinkiminėje apygardoje Nr 96 Biržų Sąjūdis iškėlė poetą Mykolą Karčiauską. Iš viso Biržų rinkiminėje apygardoje Nr 97 įregistruoti V. Rinkevičius, B.Valionytė ir A.Vaitaitis. Dėl to, kad iškėlė kandidatūrą, Sąjūdžio įgaliotinių susirinkime buvo sustabdyti A.Vaitaičio įgaliojimai, t. y. jis pašalintas iš tarybos. Pabiržės rinkiminėje apygardoje Nr 96 įregistruoti P.Poškus ir M.Karčiauskas. 1990 02 03 Vilniuje įvyko Sąjūdžio konferencija „Lietuvos kelias“, dalyvavo 2525 delegatai. Patvirtinta Sąjūdžio rinkiminė programa, pristatyti kandidatai. Biržiečių delegacijoje buvo 43 Sąjūdžio rajono tarybos nariai ir grupių atstovai. Pristatyti B.Valionytė ir M.Karčiauskas.



80. 1990 02 03. Pristatoma Birutė Valionytė (pirma iš dešinės)


1990 02 16 Biržuose M.Melnikaitės gatvei sugrąžintas karininko J.Nastopkos vardas. Vakare įvyko koncertas - minėjimas, skirtas Vasario 16 -ai, literatūrinė - muzikinė kompozicija Biržų 1-oje vid. mokykloje.



81. M.Melnikaitės gatvei sugrąžintas karininko J.Nastopkos vardas



82. Pagerbiamas karininko J.Nastopkos atminimas senosiose evangelikų reformatų kapinėse



83. Vasario 16-osios vakaras


Per 1990 02 24 įvykusius rinkimus Pabiržės rinkiminėje apygardoje Nr 96 už P.Poškų balsavo 60,64, už M.Karčiauską – 33,88 procentai balsavusių. Biržų rinkiminėje apygardoje Nr 97 rezultatai tokie – B.Valionytė surinko 43,24, V.Rinkevičius – 33,63, A.Vaitaitis – 13,89 procentus balsavusių. 1990 03 08 įvyko Lietuvos AT deputato rinkimų pakartotinis balsavimas Biržų rinkiminėje apygardoje Nr 97. Už B.Valionytę balsavo 60,95 už V.Rinkevičių – 38,53 procentai balsavusių.



84. Plakatas. 1990 02 24 rinkimai į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą



85. Sąjūdžio agitacinis plakatas už Birutę Valionytę



86. Viktoro Rinkevičiaus rinkiminis bukletas



87. Mykolo Karčiausko rinkiminis bukletas


Lietuvos Sąjūdis sugebėjo iškovoti tautos pasitikėjimą ir laimėjo 1990 02 24 rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą. 1990 kovo 11–ąją 22 val. 44 min. 124 deputatai (iš jų 105 Sąjūdžio kelti ir remti) pareiškė savo ir rinkėjų valią – Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, tą svarbiausią dokumentą naujausioje Lietuvos istorijoje pasirašė 124 naujai išrinktos Aukščiausios Tarybos nariai. Tarpe jų buvo ir Biržų krašte išrinkti Birutė Valionytė ir Petras Poškus (1935–2004).



88. 1990 03 11-os Aktas



89. Petras Poškus (1935 - 2004)



90. Birutė Valionytė


Jie vėliau Biržų muziejui dovanojo šio dokumento kopiją. Kartu buvo padovanota ir 2000 m. Nepriklausomybės akto signatarų klubo valdybos ir Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų išleista knyga „Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990“, kurioje pateiktas G.Ilgūno straipsnis „Lietuvos kelias į 1990 m. kovo 11–ąją (1940– 1990) “, Lietuvos nepriklausomos valstybės akto signatarai ir jų nuotraukos bei biografijos. Knygoje pažymėti svarbiausi valstybės atstatymo 1990 03 11–12 d. dokumentai, svarbesni valstybės atkūrimo 1990 03 11–1992 10 25 įvykiai. Kovo 11–osios akto signataras Petras Poškus 2004 01 05 mirė, o Birutė Valionytė dabar yra Signatarų klubo prezidentė.

1990 03 24 - rinkimai į vietines Tarybas

Biržų rajone paskelbti kandidatai į 20 šaukimo rajono liaudies deputatų tarybą, viso reiks išrinkti 55 deputatus. 1990 03 24 rinkimų į rajono tarybą rezultatai : išrinkti deputatai 39 apylinkėse, 10 apylinkų bus pakartotinis balsavimas, 6 skelbiami nauji rinkimai. Rinkimai į Biržų miesto tarybą: išrinkti 12 deputatų, pakartotinis balsavimas 3, rinkimai nauji – 6 apylinkėse. 1990 03 31 į Biržų rajono tarybą papildomai išrinkta 10 deputatų, į Biržų miesto – 3.

1990 04 04 prie „Širvėnos“ kino teatro susirinko keli šimtai biržiečių į sueigą Lietuvos AT nutarimams paremti, apsvarstyti TSRS prezidento kreipimąsi į Lietuvos liaudį. Kalbėjo Biržų miesto Tarybos vykdomo komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Mizeikis, Sąjūdžio atsakingas sekretorius V.Linkevičius, A.Butkevičius, G.Lučinskas, T.Stungurys, N.Januškevičienė.



91. Biržiečių sueigos dalyviai



92. Kalba teisininkas Teodoras Stungurys



93. Kalba Algirdas Butkevičius


1990 04 įvyko mitingas Stučkoje Lietuvai paremti. Dalyvavo biržiečiai Valentinas Dagys, Juris Milišiūnas, Valentinas Mizeikis, Rimantas Petrauskas



94. Latviai palaiko lietuvių siekius



95. Biržiečių delegacija


1990 04 10 įvyko pirmoji Biržų rajono liaudies deputatų tarybos sesija. Renkamas Tarybos pirmininkas. Pirmas balsavimas - V.Mizeikis ir E.Mikalajūnas po 24 balsus; antras balsavimas - V.Mizeikis 21, E.Mikalajūnas 27, tačiau nesurenka daugumos - 28 balsų. Sesija atkeliama . Antroji sesija įvyko 1990 04 17. Biržų rajono deputatų tarybos pirmininku išrenkamas Vytautas Zurba, pavaduotoju - Kęstutis Tauras. 1990 04 20 d. sudarytos Tarybos nuolatinės komisijos. Rajono valdytoju išrinktas J.Jonušis. Revizijos komisijos pirmininkas P.Bėliakas Biržų miesto liaudies deputatų tarybos pirmininku išrinktas V.Dagys, meru V.Mizeikis


1990 04 17 Tarybinės armijos desantininkai užėmė Stačkūnų rajone esančią naftos perpumpavimo stotį. Prasidėjo Lietuvos blokada. Sekančią dieną ten įvyko protesto mitingas.



96. Tarybiniai kareivėliai



97. Blokada nepadės!



98. Kariškiai bando teisintis



99. Kariškiai bando teisintis2



100. Netrukdykit Lietuvai!


Antanas Seibutis