AŠAKIENIŲ KAIMO ISTORIJA

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Ašakienių kaimas yra 1,5 km į šiaurinę pusę nuo Naujųjų Kietaviškių centro. Iš vakarinės pusės kaimas ribojasi su Girelės mišku ir Kareivonių kaimu. Ašakieniai driekiasi pietine Ilgio ežero pakrante. Ežero ilgis apie 4 km ir plotis 600 m. Ilgio ežeru teka Strėvos upė. Ilgio ežeras nėra gilus, 3-4 m. gylio.Ežere gausu žuvų, ypač daug lydekų, lynų. Jau nuo seno kaimo gyventojai vertėsi žvejyba. Kadangi ežeras apaugęs pelkių ir vandens augmenija čia veisiasi daug paukščių. Pagal 1991 metų lapkričio 11 d. Kaišiadorių rajono tarybos sprendimą Nr.161 Ilgio ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu.Nustatyta, kad čia peri net 74 rūšys paukščių. Nemažai sparnuočių įtraukta į raudonąją knygą. Tai baubliai, putpelės, plovinės vištelės, rudakakliai ir juodakakliai kragai, griežlės gaidukai ir kt. Čia atskrenda labai reti paukščiai - erelis žuvininkas, jūrinis erelis. Erelis žuvininkas netgi pavaizduotas Kietaviškių herbe. Pavasarinių ir rudeninių migracijų metu čia sutinkami didieji kormoranai, gulbės giesmininkės, pilkosios žąsys. Čia tikra paukščių karalystė. Gyvena čia ir įvairių žvėrelių.Viena iš jų - ypatingai saugoma ūdra. Ašakienių kaimas ( lenk. Ofzekinice) minimas 1744 metų Kietaviškių parapijos gyvenviečių sąraše. Pagal 1791 metų duomenis kaimas lenkiškai vadinosi Oszakience. Čia buvo 7 sodybos, 7 valakai žemės, 41 gyventojas. 1795 metais minima karčema, kurioje gyveno žydai. 1843 metais kaime buvo 6 sodybos ir 62 gyventojai katalikai. Gyventojų pavardės lenkiškai - Romanowski, Basiuk Czarniawski, Stankiewicz. Ašakienių kaime buvo kalbama lenkiškai. 1846 metais kaimas priklausė Kietaviškių dvarui. Pagal 1931 metų sąrašą buvo 23 ūkiai. Mokyklą tuomet lankė 22 vaikai. Kaimas turėjo (237,08 ha žemės).Ūkininkai turėjo 117 ha II rūšies ir 89 ha 1V rūšies žemės, 24 ha buvo neapdėti mokesčiais. Kaimas 1934 metais buvo išskirstytas į vienkiemius. Didžiausias sklypas (18,19 ha) priklausė Motiejui Balsiui. Kaime 1937 metais be katalikų gyveno vienas provoslavas. Daugiausiai sodybų ir gyventojų užfiksuota 1947 metais. Čia buvo net 64 sodybos ir 330 gyventojų. 1947m. - 1953 m. Vorkutos lageriuose kalėjo Ašakienių kaimo gyventojas Pranas Pulauskas. 1949 metais Ašakieniuose susikūrė kolūkis „Vienybė“. Jame buvo trys brigados, išrinkta valdyba, valdybos pirmininkas, revizijos komisija, brigadininkai. Surašytas suvisuomeninimo aktas. 1952 metais kolūkiai buvo stambinami, tame tarpe ir „Vienybės“ kolūkis buvo sujungtas su trimis kolūkiais. Labai sumažėjo sodybų. Vieni į miestus išsikėlė, kiti pasistatė namus gyvenvietėse.1975 m – 1978 m. galutinai visos sodybos esančios prie Ilgio ežero buvo nugriautos, gyventojai persikėlė į Kietaviškių gyvenvietę. Liko tik tušti laukai, vaizdingos kalvelės besiklausančios tylaus Ilgio ežero teliuskavimo ir paukščių šurmulio. Ašakienių kaime gausu vietovardžių, kuriuos 1975-1976 m. surinko Kietaviškių aštuonmetės mokyklos kraštotyros draugijos nariai, vadovaujami mokytojos J. Cibulskienės. Skerdzimai – numeroliuota pieva, pelkė 2 km į šiaurės vakarus nuo Kietaviškių. Skerdzimėliai – pieva, 1,5 ha dydžio, 2 km į šiaurės vakarus nuo Kietaviškių. Laznekas – krūmai,1 ha dydžio. Vieta apaugusi alksniais ir krūmokšniais, 2 km į šiaurės vakarus nuo Kietaviškių. Peleka – smėlio duobės, 1 ha dydžio, smėlėta ir duobėta vieta, 3 km nuo Kietaviškių šiaurę. Kampai – pieva ir dirva, smėlynas 3 ha dydžio, į šiaurę nuo Ilgio ežero. Žydo pieva – 5 ha dydžio pieva, eina pagal ilgio ežerą, gale siekia Strėvos upę. 1 km nuo Kietaviškių. Dvaro kalnas ( Dvorna gura ) - kalnas, 6 ha dydžio. Ariama žemė, pieva. Ant kalno molis, žemiau juodžemis, 0,5 km į rytus nuo Kietaviškių. Ilga pieva (Dluga blota) – pieva 4 km dydžio, turi lanko formą, lietingu metu neišdžiūsta vidurys, prie vieškelio, einančio į Ašakienių kaimą. Dumbliukas – Ilgio ežero pakraštys, vanduo, šiaurinėje dalyje prie Strėvos upės. Akis (Uoka) – gili duobė, duobėje šaltinis, kuriame girdydavo karves. Teletnikai (Celentnik) – pieva, 0,5 ha dydžio, juodžemis, vešli žolė. Pasieka – pieva, 2 ha dydžio, apaugusi krūmais, į pietus nuo Ašakienių. Vasiliaus kampas (Vasiliakont) – Ilgio ežero pakraštys, vanduo, į rytuis nuo Kietaviškių kaimo. Široka droga – miško pakraštys, dirva, 30 kv.m. Dzirvelio ravas – griovys, 200 m gilus griovys apaugęs krūmais. Velki rava – 5 ha dydžio pieva, miškas, į pietus nuo Ašakienių kaimo. Agulnica – žolėta, nešlapia pieva, į vakarus nuo Ašakienių kaimo. Naudota literatūra: R. Gustaitis. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas, 2001m.p.50 Leidinys "Kietaviškės", 1998 m. p.32 - 58.