Akmuo menantis išnykusius kaimus

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Daiva Milkerienė


Važiuojant senu keliu Švėkšna – Vilkyčiai, Pocių kaimo laukuose stovi didžiulis lauko akmuo papuoštas geležiniais Gedimino stulpais iš viršaus gaubiančiomis medinėmis ornamentuotomis vėjalentėmis (aut. Pranas Pupšys), kurios tarsi saugo tautos atmintį nuo gyvenimo vėjų.


1989 metais rugpjūtį, kai visą Lietuvą budino „Sąjūdis“, tuometinis „Ašvos“ tarybinio ūkio direktorius Kazimieras Skutulas, Inkaklių bibliotekos bibliotekininkė Elena Ruškienė, Inkaklių kultūros namų direktorius Leonas Bartkus ir keletas kitų bendraminčių sumanė sukviesti po 1977-1979 melioracijos darbų išnykusių Pocių, Mataičių, Uoksų ir Gailaičių kaimų buvusius ir čia gimusius gyventojus, pasklidusius po visą Lietuvą.


Mataičių, Gailaičių ir Ūksų (nuo 1978 m. vadinamas Uoksų) kaimai minimi jau 1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje. Juose gyveno bitininkų šeimos. Pocių kaimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1735 metų J. F. Betgenat Prūsų Lietuvos žemėlapyje. Šiose vietovėse žmonės jau nuo seno gyveno, tai rodo ir čia esantis I tūkstant. m. e. Uoksų piliakalnis, Mataičių (Pocių) kapinynas. Iki vykdomų melioracijos darbų šiose vietovėse buvo 31 sodyba, o juose gyveno per 80 žmonės.


Organizuojant susitikimą pagrindinį darbą atliko bibliotekininkė Elena Ruškienė. Ji suieškojo adresus buvusių gyventojų, išsiuntinėjo jiems pakvietimus, kuriuose buvo rašoma:

„Mes nepaliksime be gyvo ryšio / Su žemės šylančiu kvapu, / Kur eisime, kur būsime,- / Sugrįšime prie kryžkelių, sodybų ir kvapų.“ / A.Miškinis

Gerb. ..................... Maloniai kviečiame Jus šių metų rugpjūčio 19 d. 14 val. atvykti į Pocius prie didžiojo akmens, kur vyks išnykusių kaimų paminklinės lentos atidengimas ir buvusių gyventojų susitikimas. Vėliau prie tilto gegužinė. Rengėjai“



Ir 1989 metų rugpjūčio 19 dieną prie Pocių akmens, kurį dar 1979 metais po melioracijos darbų čia pastatė tuometinio „Ašvos“ tarybinio ūkio darbininkai, susirinko keli šimtai žmonių: senoliai, vaikai, anūkai, proanūkiai, draugai, pažįstami... Suvažiavo ir seni, ir jauni į gimtinę prie savo šaknų. Skambėjo eiles skirtos gimtajai žemei, tėviškei, kalbėjo buvę gyventojai. Pasižymėjusiems gyventojams prisiminimui Inkaklių kultūros namų direktorius Leonas Bartkus įteikinėjo molinius medalius. Ant vienos medalio pusės buvo užrašyta: „Išnykusių kaimų atminimui“ ir atspausta Pocių akmens papuošimo simbolika: Gedimimo stulpai. Kitoje pusėje: „Šilutės raj. „Ašvos“ t. ū. Pocių k. Gailaičių k. Mataičių k. Uknių k.“ [turėjo būti Ūksų k.]. Vėliau visi susirinkusieji sugužėjo ant pievelės prie tilto, čia vaišinosi, dainavo, šoko, džiaugėsi vieni kitais.



Apie 1991 metus prie didžiojo Pocių akmens, buvusio tremtinio Kazio Raukčio, kilusio iš Pocių k., iniciatyva pastatytas stogastulpis, kuriame parašyta: „Gailaičių, Mataičių, Ūksų, Pocių kaimų gyventojams tremtiniams politkaliniams žuvusiems 1940-1948 metais atminti. J.Būdvytis, P. Eidukis, J. Gedmintas, K. Jonušys, A. Jušas, A. Montvydas, J. Montvydas, I. Meiželis, S. Oželis, J. Oželis, S. Pupšys, D. Rauktys, K. Rauktys, P. Rauktys, J. Toleikis, J. Žiogas.“


Šis Pocių akmuo ir stogastulpis mena ne tik čia buvusius kaimus, bet ir juose gyvenusius žmones bei jų likimus:


Būdvytis Juozas, Antano, g. 1904 m., gyv. Gailaičių k., Šilutės r., vlst. Suimtas 1944-12-06, kalintas Tauragėje. Karo tribunolo 1945-06-10 nuteistas 10 metų; išvežtas į lagerį, ten mirė.


Eidukis Pranas, Nikodemo, g.1898 m., gyv. Pocių k., Šilutės raj., valstietis. Suimtas 1944-12-06, Karo tribunolo1945-06-16 nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties, išvežtas į lagerį 1945-08-07 Karlagą, Karagandos sr. Mirė lageryje.


Gedmintas Jonas, g. 1924-02-25, Gailaičių kaime, Švėkšnos vls. 1941-06-22 buvo žiauriai bolševikų kankinamas ir nušautas.


Jonešis [Jonušys] Kazys, Silvestro g.1906, gyv., Paičių [Pocių] k., Šilalės raj., valstietis. Suimtas 1944-12-06. Karo tribunolo 1945-06-16 nuteistas 10 metų, išvežtas į lagerį, tremtis Dudinka, Krasnojarsko kr., paleistas 1956-04-19. (Norėdamas apsaugoti savo šeimą, specialiai iškraipė savo pavardę ir gyvenimo vietą. Tikroji jo pavardė Jonušys; buvo gimęs ir gyveno Pocių kaime. Grįžo 1956 m. Mirė 1967 m.).


Jušas Antanas- gyv. Uoksų k.; pokary suimtas, tardytas; partizanų kepurių siuvėjas.


Montvydas Antanas – g.1907 m. Mataičių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kurie turėjo 31 ha žemės. 1941-01-13 dieną buvo suimtas ir apkaltintas už antisovietinės agitacijos skleidimą. Jį tardė SSRS NKVD 105-ojo pasienio būrio ltn. Pašinas. Ypatingojo pasitarimo 1941-05-24 nuteistas 5 metams lagerio. Sušaudytas Rainiuose 1941-06-25 evakuacijos iš Telšių metu remiantis SSRS 8-osios armijos, NKGB Telšių apskrities skyriaus ir vykdomojo komiteto atstovų specialiosios komisijos 1941-05-25 nutarimu.


Montvydas Jonas, Prano, g. 1908 m., gyv. Mataičių k., Šilutės r., vlst. Suimtas 1944-12-06, kalintas Tauragėje. Karo tribunolo 1945-06-16 nuteistas 10 metų lagerio. Mirė lageryje.


I. Meiželis – Pocių kaimo gyventojas.


Oželis Stasys – Mataičių kaimo gyventojas;1949 m. buvo nužudytas posūnio.


Oželis Juozas – Mataičių kaimo gyventojas.


Pupšys Stasys–liaudies gynėjų būrio narys, bendradarbiavo su partizanais, buvo nuteistas 25 metams, išbuvo 6 metus, grįžo į Lietuvą; kilęs iš Gailaičių k.


Rauktys Domas, Juozo, g. 1905 m., gyv. Pocių k., Šilutės r., vlst. Suimtas 1944-12-06, kalintas Tauragėje. Karo tribunolo 1945-06-16 nuteistas 10 metų lagerio. Išvežtas į lagerį – 1945-08-30 Kožva, Komija – Oziorlagas, Irkutsko sr.; tremtis – 1954-09-09 Karagandos sr.; paleistas 1956-05-30. Mirė 1977 m. Pocių kaime.


Rauktys Kazys, Juozo, g. 1914 m., gyv. Pocių k., Šilutės r., vlst. Suimtas 1944-11-04 (1945-01-09), kalintas Tauragėje, 1945-04-05 Vilniuje. Karo tribunolo 1945-06-16 nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Išvežtas į lagerį – 1945-08-09 Archangelsko sr., 1945-10-14 Norilskas, Krasnojarsko kr.; tremtis – Krasnojarsko kr.; paleistas 1956-05-31, 1957 grįžo į Lietuvą, Mirė 1998 m.


Rauktys Petras, Juozo gimė 1911-06-24 Šilutės raj. Pocių k. – mirė 1976-08-21 d. Alytuje. Mokėsi Švėkšnos gimnazijoje, 1939 m. baigė Alytaus aukštesn. Miškų mokyklą. 1939-40 Žiežmarių urėdijos girininko pavaduotojas, 1940-1947 m. Taujėnų miškų urėdijos Deltuvos girininkijos girininkas. 1947-1950 m. Kauno miškų ūkio Jadvygavo girininkas. 1950-1951 m. Kauno miškų ūkio Vandžiogalos girininkijos girininkas. 1955-1956 m. Alytaus miškų ūkio medelyno meistras. Nuo 1956 m. iki išėjimo į senatvės pensiją – meistras Alytaus autokelių ir tiesimo kelių valdybos. (Po karo nė karto nebuvo atvykęs į savo gimtinę aplankyti brolių Kazio ir Domo. Apie jį broliai sakydavo, kad dingęs be žinios).


J. Toleikis – Gailaičių kaimo gyventojas.


Žiogas Julius, Domo g.1920 m., gyv. Pocių k., 1944 m. vokiečių suimtas, bevežant darbams į Vokietiją, jų traukinys Kaliningrado srityje buvo rusų subombarduotas.


Šių žmonių likimus įtakojo okupacinės valdžios. Šeimos neteko savo artimųjų. Bet žmonių atmintis dar gyva. Ir mes pasakojame savo kaimų, žmonių istorijas ateities kartoms...


P.S. Nuoširdžiai dėkoju kraštiečiui Domui Žiogui leidusiam pasinaudoti savo surinkta medžiaga, rašant šį straipsnį.


Naudoti šaltiniai:


1. Lietuvos gyventojų genocidas = Genocide of Lithuanian people, T.2, [kn.1]:1944-1947: (A-J). Vilnius: [Represijų Lietuvoje tyrimų centras], 1998. 710 p. ISBN 9986-757-09-6.

2. Lietuvos gyventojų genocidas = Genocide of Lithuanian people, T.2, [kn.2]:1944-1947: (K-S). Vilnius: Spauda, 2002. 1151 p. ISBN 9986-757-55-X.

3. Lietuvos miškininkai: biografinis žodynas, D. 2: (M-Ž) / Sudarytojas Gediminas Isokas. Vilnius: Mintis, 1997. 845 p. ISBN 5-417-00756-0.

4. Rainių tragedija:1941 m. birželio 24-25 d. / Parengė Birutė Burauskaitė. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2000. 93. ISBN 9986-757-37-1.

5. Švėkšna / Red. Alicija Rugytė. Čikaga: Švėkšniškių d-ja, 1974. 536 p.

6. ŽIOGAS, Domas. [Asmeninis archyvas]. Klaipėda.