Alantės lobis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 2,8 / 5 (1 132 balsai)


Alantės XVII – XVIII a. monetų lobis Šį lobį surado ariant lauką netoli seno dvaro parko. Monetos buvo sudėtos į medinę statinaitę. Iširus statinaitei, pabirusias monetos išsidalino vietiniai gyventojai. Manoma, kad visos lobio monetos galėjo sverti apie 7 – 8 kg. Išlikusių monetų (muziejuose ir privačiose kolekcijose), kurias turime galimybę aptarti, žinome 4026 vienetai: Lietuvos Nacionaliniame muziejuje saugoma 3080 monetų, Panevėžio kraštotyros muziejuje – 511 monetų ir Balčiaus (Šventoji) kolekcijos monetos – 435 vienetai. Monetos datuojamos XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga. Ankstyviausios lobio monetos – šilingas, kaldintas Švedijai priklausančiame Elbinge, valdant Gustavui II Adolfui (1611 – 1632), o taip pat 1615 m. Zigmanto III Vazos šilingas, kaldintas Rygoje. Vėlyviausia – 1723 m. Švedijoje kaldinta arė. Todėl galima teigti, kad lobis buvo paslėptas XVIII a. trečiajame dešimtmetyje. Lobį sudarančių monetų dauguma priklauso Lietuvos ir Lenkijos valstybei. Vien tik Jono Kazimiero valdymo laikų lietuviški ir lenkiški šilingai sudaro net 94%. Pastebėsime, kad iš jų falsifikatai sudaro 8 dalį. Jono Kazimiero valdymo laikams priklauso ir didžiausi mums žinomi šiame lobyje rasti nominalai – šeštokai. Jų rasta trys. Kita didelė monetų, taip pat šilingų grupė priskiriama Švedijos valdovams Gustavui II, Adolfui, Kristinai, Karoliui X Gustavui, bei Karoliui XI. Šios monetos kaldintos Eldinge ir Rygoje, kur buvo kaldinamos monetos Rygos miestui ir Livonijai. Kitų kaimyninių kraštų monetos yra gan neskaitlingos. Paminėtinas Prūsijos Georgo Vilhelmo šilingas, Švedijoje kaldintos erės, o taip pat Rusijos poluskos. Egzotiškesnėmis monetomis laikytume kelis Škotijoje, Karolio I laikais (1625 – 1649) kaldintus pensus.


Naudota literatūra: Vytauto Aleksiejūno pranešimas

Parengė J. Burokienė .