Albertas Donatas Belevičius

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (28 balsai)

Dabartiniame lietuvių dailės etape skulptūra išsiskiria kūrybinio vystymosi intensyvumu bei meninių ieškojimų gausa. Platus jos stilistinis diapazonas apima tiek monumentus, tiek kamerinę ar mažąją plastiką. Septintojo dešimtmečio viduryje į šį įvairiapusį skulptūros procesą įsilieja Albertas Donatas Belevičius, netrukęs pasireikšti kaip ryški meninė individualybė.

Kaip ir daugelis jo kartos menininkų, A.Belevičius kilęs iš kaimo (gimė 1934 m. rugsėjo 3 d. Alytaus rajone, Meškasalio kaime). Dzūkijos gamta, daininga to krašto žmonių prigimtis, vingrūs motinos audinių raštai, tėvo, nagingo kaimo kalvio, metalo dirbiniai - tai aplinka, kurioje formavosi būsimasis dailininkas. Vidinis ryšys su kaimu, jo kultūra egzistuoja iki šiandien. „Tai mano šaknys. Aš startavau iš liaudies meno", - pabrėžia skulptorius.

Jo tėvai buvo jam tvirtybės priebėga gyvenime. Tėvas buvo kaimo kalvis ir karys savanoris. Jį nušovė stribai, o Albertą, tuomet paauglį, visą parą laikė apžergus mirusįjį, versdami atpažinti... Tėvas tapo kovotojo simboliu, o motinos atminimas išplėtojo motinystės temą dailininko kūryboje. A.Belevičius - menininkas, turintis aiškius estetinius - meninius kriterijus, jo darbai užima savitą ir svarią vietą šiuolaikinėje lietuvių skulptūroje. A. Belevičiaus kūrybinė veikla neapsiribojo respublika. Nemaža jo darbų gimė sąjunginėse kūrybinėse stovyklose. 1975 m. Estijos skulptorių simpoziume Saremos saloje iškalta iš dolomito dekoratyvinė kompozicija „Motina" šiandien puošia vieno Vilniaus vaikų lopšelio - darželio teritoriją. Kišiniovo Draugystės parke pastoviai eksponuojama „Mergaitė su lėle" (1976) - drauge su kitais mūsų respublikos meistrų darbais ji reprezentuoja lietuvių skulptūrą. A.Belevičiaus kūrinių turi įsigiję įvairūs mūsų šalies muziejai. Dailininko kūryboje daug liaudies meno tradicijos bruožų. Dažnai imdavosi Rūpintojėlio, Nukryžiuotojo idėjų plėtotės ir visuomet pateikdavo netradicinį, naują šių temų vaizdinį. Itin subtiliai sumanytas kryžius „Nugalėjęs Kristus" (1994 m.) Merkinės memoriale.

Dailininkas dalyvauja beveik visose svarbesnėse respublikinėse ir sąjunginėse parodose, yra surengęs Vilniuje personalinę parodą (1972). Neatsitiktinai didžiąją, o kartu ir svariausią jo kūrybos dalį sudaro kamerinė skulptūra. A.Belevičius - intymaus, jausminio plano skulptorius, mėgstantis improvizuoti. Jo temų ratas susiklostė savaime, tai amžinos, bendražmogiškos temos: motinystė, kūryba, draugystė, darbas. Jas dailininkas dažniausiai išreiškia per žmogų - figūrinę kompoziciją ar portretą, - perteikdamas plačią išgyvenamų nuotaikų gamą.

Skulptorius yra sukūręs kompozicijų kitų menininkų kūrybos motyvais („Kompozicija kaimo kalvio ir muzikanto B.Kantauto motyvais", 1975; „Teatras. Aktoriaus A.Roseno kūrybos motyvais", 1980; „Kompozicija D.Šostakovičiaus kūrybos motyvais", 1982). Tokio charakterio darbus jis mėgsta komponuoti iš kelių figūrų; antroji figūra - tai mūzos ar minties polėkio įvaizdis („Mintis. M.K.Čiurlionio 100-mečiui", 1975; „Autoportretas su mūza", 1980). Netikėti rakursai, asimetriški siluetai, judančios ir viena kitą dengiančios masės verčia ieškoti vis kitų žiūrėjimo taškų. Ritmiškas judėjimas erdvėje, suaktyvinta forma žadina nevienareikšmes vaizdines asociacijas.

A. Belevičius vienas iš pirmųjų pradeda sąmoningai „laužyti" tradicinę, apibendrintą skulptūros formą. Jausminė menininko prigimtis lemia banguotą, lankstytą liniją, jo darbuose suskamba baroko atgarsiai. Dinamiškame masių išdėstyme, virpančiame jų ritme juntama vidinė įtampa. Pirmosios savito braižo užuomazgos ryškėja kompozicijose „Draugystė” , „Jaunosios talkininkės" (abi 1971), „Jaunieji atlikėjai", „Seserys" (abi 1972).

A.Belevičius plačiai naudoja reljefo galimybes - tai jau minėti dekoratyviniai pano, parodinės horeljefinės stelos ir reljefinės miniatiūros. Keletą reljefų skulptorius sukūrė jam artima kaimo tematika („Mergaitė su obuoliais", 1973; dvipusė stela „Valstietė ir darbininkas", 1975; dekoratyvinė kompozicija „Derlius", 1974). Vidiniu susikaupimu, statiškumu, pailgintomis proporcijomis „Mergaitė su obuoliais" byloja apie nenutrūkstamą A.Belevičiaus ryšį su liaudies menu. „Tradicija negali būti sugalvota, tiesmukiškai mėgdžiojamą, ji išplaukia iš menininko prigimties, jo kūrybinio potencialo",- sako skulptorius.

A.Belevičius - vienas iš aktyviausių bei produktyviausių šiuolaikinės lietuvių medalistikos kūrėjų. Jis dviejų sąjunginių medalio parodų Maskvoje dalyvis, abiejuose pelnęs diplomus. Medaliai „Saugokime gamtą", „Motinystė", „Medalis naujagimiui" buvo eksponuoti pasaulinėse medalių parodose Krokuvoje (1975) ir Budapešte (1977). Paryžiuje tarptautiniame konkurse „Medalio atgimimas 1974" ciklas „Vaikai” kartu su visa tarybine kolekcija buvo pažymėtas specialia premija.

Medalių kūrimo tradicijos Lietuvoje gana senos, tačiau pokario metais jos porą dešimtmečių buvo gerokai primirštos. Tuometinė Dailės instituto skulptūros katedros orientacija į monumentaliąją bei dekoratyvinę skulptūrą turėjo įtakos mažųjų formų plastikos plėtotei. Pirmieji A.Belevičiaus medaliai gana didelio formato. Juose vyrauja plokščia, grafinė maniera. Autorius bando ieškoti organiško vaizdo ir plokštumos santykio, tinkamo šrifto kompozicinėje medalio visumoje („Tarptautinė moters diena" 1967; iš ciklo „Vilnius", 1969, ir kt.).

Be unikalių parodinių medalių, kurie sudaro skulptoriaus reljefinės miniatiūros pagrindą, A.Belevičius kuria suvenyrines plaketes, modelius - etalonus mažatiražėms „Dailės" kombinato serijoms. Pastarojo dešimtmečio jo medaliai turi keletą charakteringų bruožų, būdingų ne tik dabartinei lietuvių medalistikai, bet ir medalio raidai apskritai. Šiandien, vykstant dailės žanrų integracijai, tradicinio medalio ribos gerokai prasiplėtė, nuo klasikinio (iki 20 cm skersmens) dvipusio medalio jis išaugo iki nemažo formato, netaisyklingos formos ažūrinės plaketės (iš ciklo „Vilnius", 1969).


Keletas Alberto Donato Belevičiaus darbų




A.Belevičius ne tik dailininkas, skulptorius. Jis turėjo ir poeto talentą. A. Belevičius yra išleidęs dvi poezijos knygeles „Kelias“ ir „Iš nakties akių“.




Daugiau apie Albertą Donatą Belevičių galima rasta Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parengtoje virtualioje parodoje “Albertas Donatas Belevičius skulptorius ir poetas”.

Naudota literatūra:

1. Virtuali paroda: Albertas Donatas Belevičius

2. Belevičius Albertas Donatas. - Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. - [T.] 3, P. 12.

3. Belevičius A. Albertas Belevičius : parodos katalogas. - Vilnius, 1985. - 16 p. : iliustr.

4. Ercmonaitė, Audronė. Kur šaukia sirenos. Netektys // Dienovidis .- 2002