Aniškio piliakalnis ir dvaras

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (79 balsai)
Apie 11 km į vakarus nuo Alytaus yra Aniškio kaimas. Tai viena seniausių rajono gyvenviečių. Šalia jo – Aniškio ir Pluvijos ežerai bei 180 ha dydžio Aniškio dvaras.

Jau XX amžiaus pradžioje kai kurie istorikai ir archeologai pastebėjo Aniškio senovės paminklus. Aniškio miškelyje rasta akmeninių kirvukų, grublėtosios keramikos šukių ir senovinių ginklų. Piliakalnio 55 cm ilgio, 33 cm pločio ir 9 cm gylio įdubime rastos trinamosios akmeninės girnos. Radiniai rodo labai ilgą Aniškio kultūros laikotarpį.

Žymiausias ir ryškiausias Aniškio senovės paminklas yra Aniškio miškelio piliakalnis. Šis gražus archeologinis paminklas yra 14 kilometrų ilio ir 27 metrų aukščio, tęsiasi iš šiaurės vakarų į pietryęius. Šiaurėje piliakalnis atsiriame į plačiąumą, rytuose – į mažą upelį, kuris vasaros metu paprastai išdžiūsta. Atidesnis žvalgymas rodo, kad Aniškio piliakalnis yra tik dalis (apsauginis pylimas) buvusio piliakalnio. Buvusi už pylimo aikštelė išplauta upelio ir nugriuvusi. Skiriantis pylimą iš pietų pusės įlinkimas likęs nuo buvusio perkaso.

Kokio pavidalo yra buvusi piliakalnio viršūnė , dabar sunku atspėti, nes iš visų pusių ji apgriuvusi. Sprendžiant iš išlikusio piliakalnio vaizdo, ji galėjobūti elipsės formos. Tačiau viršūnėje neaptiktas įsubimas, kuris būna daugelyje panašios išvaizdos piliakalnių viršūnių. Visas piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais.

Spėjama, kad Aniškio piliakalnis buvo supiltas kulto reikalams. Bet aptinkami senovės geležiniai ginklai leidžia spėti jį tarnavus gynybos reikalams.

Aniškio piliaklanio gilų senumą rodo ir išlikę padavimai. Žmonės pasakodavę, kad viršum Aniškio piliakalnio buvusi pastatyta bažnyčia, kuri įsmegusi į žemę. Tos bažnyčios varpų skambėjimą dar ilgai būdavo galima girdėti Pluvijos, Gudelių ir kituose aplinkiniuose ežeruose.

Senovėje Anikšyje yra buvęs dvaras. Lietuvos enciklopedijoje rašoma, kad Aniškyje "1923 m. buvo 184 gyv. Netoli 14 m.ilgio ir 27 m aukštumo piliakalnis. Aniškio dvaras sudaro majoratą" (dvarą, paveldėjimu nedalomą ir atitenkantį vyriausiajam giminės atstovui).


Aniškio dvaras


Alytiškis rašytojas Jurgis Kunčinas savo apybraižose "Vainikas sostinei" nepamiršta ir Aniškio: "Šito dvaro būta tikrai vaizdingoje vietoje. Rūmas stovėjo ant neplataus Gudelių ežero kranto. Už ežero į pietus - mišrių medžių giraitė".

1519-1522 m. dvarą įkūrė Jonas Jonaitis Zaberezinskis ir 1532-03-13 pardavė karalienei Bonai. Sandoris naudingas Zaberezinskiui: dvaras parduotas Jos Malonybei karalienei Banai, bet buvęs savininkas lieka juo naudotis be apribojimų. Beje, dvaras parduodamas karalienei ir karalaičiui, o faktiniu savininku tampa karalius, nes jis pasirašo sandorio privilegiją.

Apie 1560 Stanislovo Raiskio rankose susiformavo labai didelis Obelytės - Parėčėnų - Metelių - Aniškio dvarų masyvas. Nuo 1867 m. majoratas.

Įdomių žinių apie Aniškį pateikė mokslų kandidatas V. Mikaila 1973 m. žurnale "Mokslas ir gyvenimas" (Nr. 3). Jame rašoma, kad Alytaus ekonomijos Aniškio palivarkas minimas XVI amžiaus karališkųjų dvarų inventoriuje. 1827 m. inventoriniai aktai kalba, kad Aniškyje tuo metu buvo tik 2 namai su 38 baudžiauninkais. Po 1831 m. sukilimo Aniškio dvaras tapo kavalerijos generolo Siversono majoratu. 1836 m. Aniškio majoratui priklausė 1615 margų (margas lygus maždaug pusei hektaro) žemės, spirito varykla, malūnas. Buvo priskirti Arminų, Daugirdėlių.Kaniūkų, Liukiingcnų, Luksnėnų, Kurncnų, Mančiūnų, Čižikų, Bemotiškių kaimai su 5586 margais žemės. Tik po 1861 m. reformos kaimai atsiskyrė nuo Aniškio dvaro. Vėliau Aniškį, kaip valstybinį dvarą, nuomojo V. Jacovskis. Jis už dalyvavimą 1905-1907 m. sukilime buvo suimtas ir Kronštafo kalėjime mirė.

1923 metais dvaras išparceliuotas. 250 ha centrą nuo 1925 metų valdė danas iš Svanholmo Hansas Donsas. Jis buvo geras ūkininkas, dvaro ūkį tvarkęs pažangiais metodais. Vuis dėlto 1937-1938 m A dvaro darb sustreikavo, pareikalavo pagerinti jų gyv sąlygas. Streiką jie laimėjo. 1940 m Aniškio dvaro centre buvo įkurtas tarybinis ūkis. 1988 m. Luksnėnų tarybinis ūkis dovanojo Alytaus dailininkų sekcijai.

Naudota literatūra

1. Urmanavičienė, Antanina. Kas išgelbės Aniškio dvarą - mūsų praeities garbingą liudininką? // Alytaus naujienos, 1993, rugpjūčio 11

2. Kunčinas, Jurgis (1947-).Vainikas "Soscinei" : apybraižos / Jurgis Kunčinas ; iliustr. R. Tumasonis. - Vilnius : Vaga, 1989. - 266, [3] p.

3. Januškevičienė, Valerija. "Mano tėvynė - Danija, mano gimtinė - Lietuva" // Alytaus naujienos.- 2003, gegužės 24