Antanas Starkus - Montė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (7 balsai)

A. Starkus-Montė (viduryje) kartu su Algimanto apygardos štabo pareigūnais. Fotografuota 1948/1949 m. žiemą

A. Slučkai-Šarūnui (Antanas Slučka - Šarūnas) 1947 m. balandžio 19 d. tapus Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vadu, vadovavimą Algimanto apygardai (Paminklas partizanams Troškūnuose) perėmė A. Starkus-Blinda, Montė.

Jis gimė 1917 (1919?) m. Šimonių valsčiaus Adomynės parapijoje, Zubiškių kaime. A. Starkaus tėvai buvo vidutiniai ūkininkai, turėjo 14 ha žemės. Antanas buvo vyriausias ūkininko Juliaus Starkaus sūnus. Be jo, šeimoje dar augo trejais metais jaunesnis brolis Feliksas. A. Starkus mokėsi Adomynės pradžios mokykloje, o ją baigęs gyveno ir dirbo tėvų ūkyje.

Pirmosios sovietų okupacijos metais broliai Starkai kartu su kitais gimtųjų apylinkių vyrais ėmė organizuoti partizanų būrį. Prasidėjus karui, šis būrys atkūrė lietuvišką valdžią visame valsčiuje. Vienas žymiausių – tai Antanas Starkus-Montė-Blinda. 1941 m. rudenį jis išėjo savanoriu į Wermachtą. 1944 m. pavasarį jis pasitraukė iš vokiečių kariuomenės ir grįžo į gimtinę, kur suorganizavo Šimonių valsčiaus Tėvynės apsaugos būrį. Šis būrys atlaikė smarkų raudonųjų partizanų, veikusių Šimonių girioje, puolimą. Priartėjus bolševikams, A. Starkus pasitraukė į Žemaitiją. Telšių apskr., Platelių miške, jis kartu su daugeliu čia pasitraukusių Lietuvos vyrų įstojo į LLA „Vanagų“ dalinius, o iš čia išvyko į Abvero žvalgybos mokyklą Nr. 203, dislokuotą netoli Šlesbergo miesto, Rytų Prūsijoje. Čia būsimasis Algimanto partizanų apygardos vadas mokėsi 4 mėnesius. 1945 m. sausio 21 d. jis parašiutu buvo nuleistas Vabalninko valsč., netoli Salamiesčio. Grįžęs į gimtinę, A. Starkus suorganizavo partizanų būrį, kuriam pats ir vadovavo iki 1946 m. pavasario. Būriui įsijungus į Šarūno rinktinę A. Starkus-Blinda paskirtas Algirdo kuopos vadu. Kuopai priklausė būriai, veikę Viešintų, Šimonių, Kupiškio ir Skapiškio valsčiuose. 1947 m. sausį jau buvo sufotmuoti 8 būriai su 93 jam pavaldžiais partizanais.

1947 m. birželio 30 d. A. Starkus, pakeitęs slapyvardį į Montę, buvo paskirtas Algimanto apygardos vadu.

Tarp partizanų jis garsėjo kaip geras bebaimis karys, daugeliu atveju tik jo vadovavimo, geros orientacijos bei taiklaus šaudymo dėka partizanai prasiverždavo iš rusų apsupties. Antanas Starkus-Montė žuvo 1949 m. lapkričio 1 d., apsuptas bolševikų, Algimanto apygardos štabo bunkeryje Šimonių girioje, prie Priepado ežero. Ten jis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, po atkaklių kautynių susisprogdino kartu su bendražygiais. Partizanų artimieji slaptai juos atkasė ir palaidojo Adomynės kapinėse. 1999 m. liepos 2 d. A. Starkui pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties).

Šaltiniai:

http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=588

http://www.genocid.lt/datos/algimant.htm

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/46766

Nuotrauka iš http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/67419