Anykščių krašto knygnešiai ir daraktoriai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (69 balsai)
 

Daug spaudos platintojų buvo Anykščių krašte, tačiau didžiausią darbą platinant uždraustą lietuvišką spaudą čia atliko Griežionėlių Stanislovas Didžiulis bei jo žmona Liudvika Didžiulienė-Žmona. Apie S. Didžiulį būrėsi nemaža grupelė knygnešių. Vieni jų teikė spaudą S. Didžiuliui, kiti jo paprašyti šią spaudą platino.


Knygnešiai Anykščių krašte


Knygnešio S. Didžiulio ištikimas paštininkas buvo Jonas Šaučiūnas, nešiojęs leidinius ne tik Anykščių krašte, bet ir po visą Ukmergės apskritį. Jis platino „Aušrą”, „Varpą“, „Šviesą”, „Apžvalgą”, ristatydamas leidinius Brazauskams į Šlavėnų dvarą netoli Anykščių, Hopenui į Akmenos dvarą. Netoli esančio Zabielynės kaimo valstietis Juozas Mickūnaitis per S. Didžiulį susipažino su nelegalia spauda ir nuo 1870 m. ėmė ją skleisti. Jis aprūpindavo knygomis ir debeikiškį Jurgį Baranauską. Tarp platinusių spaudą Anykščių apylinkėse buvo Ona Bartoševičienė [1892 m.], Aleksandras Zavadskis [1893 m.], Salomėja Kardimavičienė – Česnavičūtė. S. Didžiulis platinti knygas įkalbėjo ir Anykščių valsčiaus Šeimyniškių kaimo valstietį Antaną Justinavičių, kuris spaudą skleidė Anykščių, Kavarsko, Traupio, Troškūnų ir Andrioniškio apylinkėse. Iš S. Didžiulio knygų platinimui gaudavo Piktagalio kaime gyvenantis Juozas Maldžius. Ši kilnų darbą dirbo ir Troškūnų elgeta Matas Ambrazas, dar vadinamas Umbrazu Mataušu, Imbrasu arba Vienkoju.
1885 m. gavęs „Aušrą” platinti lietuvišką spaudą pradėjo Juozas Milašiūnas iš Katlėrių kaimo. Jis iš Tilžės gabeno maldaknyges, vėliau ir laikraščius, o knygutes apie Kražių skerdynes veltui žmonėms dalijo. Knygas platino Anykščių, Utenos apylinkėse, dažnai leidiniais aprūpindavo ir Rokiškio, Ukmergės, Biržų knygnešius. Kelis kartus buvo suimtas, bet išsipirkdavo ir pabėgdavo.
Kraštotyrininkų surinktoje medžiagoje randame žinių, kad jau 1870 m. pabaigoje buvo atliktos kratos pas Anykščių apylinkės gyventojus Joną Ladauskį, Ciciliją ir Oną Kairytes, Joną Karosą. Rastos lietuviškos knygos buvo atimtos. Knygnešys Kazys Ūdra iš Garšvių kaimo, Panevėžio apskrities, taip pat dažnas svečias buvo Anykščių krašte.


Knygnešiai Troškūnų apylinkėse


Prof. Antano Tylos knygos „Garšvių knygnešių draugija” (p. 62 ) rašoma: „Nelaiminga birželio 13-oji. 1895 m. birželio 13 d. Troškūnuose vyko šv. Antano atlaidai. Apėjęs savo skolininkus, iš Debeikių per Anykščius į Troškūnus skubėjo ir Kazys Ūdra. Ten turėjo susitikti daugiau savo bendradarbių. Tačiau nesuspėjo. Tuo pačiu Anykščių – Troškūnų keliu važiavo du vežimai policininkų, kurie jį sulaikė. Laiške iš kalėjimo Kazys Ūdra savo seseriai Augustei labai vaizdžiai tai aprašė: „Miela mano Sesut Auguste! Sutiko mane nelaimė. Kaip žinai, buvau nukeliavęs Debeikiečiuos dėl pirkimo sėmenų [knygų ir pinigų. – A. T. ], bet jau radęs išparduotus, nebesamdžiau kurmankos [vežimo – A. T.], bet grįžau pėsčias; pataikiau ant švento Antano būti Troškūnuose, kaip štai užvažiuoja du pilni vežimai policijos irsuriko ant manęs: „stoj!” Apstoję paklausė, iš kur; atsakiau nuo Panevėžio, buvau pirkti sėmenų Debeikiuos.“1
Policija iškratė Kazį Ūdrą, atėmė jo pinigus, pasą ir dvi knygas. Vakare knygnešį atvežė į Anykščius, o kitą dieną į Vilkmergę [Ukmergė – A.B.] Tai buvo paskutinis ir lemtingas K. Ūdros sulaikymas. Sesuo Augustė jam padėti nebegalėjo. K. Ūdra buvo uždarytas Panevėžio kalėjime.
1891 m. Troškūnuose policija sulaikė Kavarske gyvenusią Rozaliją Gražytę-Matulevičienę ir
iš jos atėmė keturias lietuviškas knygas. Vilniaus generalgubernatorius lapkričio 3 dieną nubaudė ją keturiolikai dienų arešto. Apie 1878–1879 m. spaudą Anykščiuose platino Adelė Kavoliūnaitė. Apsirengusi kaip elgeta spaudą ji parsinešdavo iš Prūsų. 1900 m. vasarą iš jos ir Jono Levandausko [Levandavičiaus – A.B.] buvo atimta dvylika lietuviškų knygų. 1900 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus generalgubernatorius A. Kavoliūnaitę nubaudė vienam mėnesiui arešto valsčiaus daboklėje, o J. Levandauską [Levandavičių] dešimties rublių bauda arba trim dienom arešto.J. Levandavičius susimokėjo baudą, o A. Kavoliūnaitę nuo arešto išgelbėjo Anykščių klebonas Juozas Vembrė. [Žinios iš Utenos kraštotyros muziejaus].
Kartu su Jonu Levandavičiumi ir Adele Kavoliūnaite knygas platino Feliksas Kairys. Iš Anelės Kairytės užrašytų mamos prisiminimų mes sužinome, kad Feliksas labai mylėjo knygas: „Jo pogrindžiai ir pašalės buvo užpildytos slaptų brošiūrėlių ir knygų. Pas Feliksą knygas slėpdavo ir S. Didžiulis. Feliksas dėl to buvo ramus, nes jo žandarai neįtarė, su juo gerai sugyveno. Feliksas buvo raštingas, mylėjo savo kraštą ir žmones. Kiek galėdamas visiems patarnaudavo, rašydavo jiems prašymus, o reikalui esant ir skundus. Gal dėl to valdininkai su juo skaitėsi“. [Žinios iš A.Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus].
Nuo 1901 m. uždraustą lietuvišką spaudą pradėjo platinti geras F. Kairio draugas Valerijonas Laskauskas. Kaip rašė jį pažinojęs mokytojas Antanas Biliūnas: „ Jis buvo pirmos kartos po baudžiavos laikų žmogus: žmogus mažo išsimokslinimo, vos vos mokąs skaityti. Tačiau praktiškais sumetimais pradėjęs pardavinėti knygą, vėliau ją pamilo ir liko ištikimiausias jos draugas“. 2


Knygnešiai Svėdasų apylinkėse


Apie Svėdasus spaudą platino Marija Ožienė-Kazlauskienė. Iš jos 1902 m. policija paėmė 47 leidinius. Naujikų kaime gyveno kunigo Juozo Tumo-Vaižganto brolis Jonas Tumas. 1896 m., viešėdamas pas Vaižgantą Mosėdyje, paėmė iš brolio lagaminą su spauda svėdasiškiams ir pakeliui į namus, Priekulėje, įkliuvo žandarams. Jis vežė 601 leidinį, tarp jų 587 egz. „Tėvynės sargo“. Svėdasų miestelio gyventojas Juozas Kepalas, pasakodamas apie Juozą Tumą-Vaižgantą ir jo brolį Joną Tumą, prisimena girdėjęs atsitikimą, kad vieną kartą policininkai buvo atvykę daryti kratos pas Vaižgantą. Tuo metu kaip tik atėjęs knygų platintojas, apsikarstęs terbomis, kaip koks ubagas. Tumas tuoj suprato ir liepęs savo šeimininkei duoti tam žmogeliui duonos ir lašinių bryzą. Taip tą kartą knygnešys išvengė susidūrimo su rusų žandarais. [Žinios iš Svėdasų bibliotekoje surinktos kraštotyros medžiagos.]


Knygnešiai Skiemonių apylinkėse


1896 m. už lietuviškų knygų platinimą buvo teisiami Skiemonių apylinkės valstiečiai: Kazys Vilkas, Pranas Žeromskis, Domicelė Bertulienė, Kajetonas Narvila, Kotryna Dirmeikienė, Kazys Bendikas ir Kazys Uogintas. Visi jie buvo nuteisti kalėti.


Knygnešiai Kavarsko apylinkėse


Tarp nubaustųjų už lietuviškų laikraščių skaitymą bei platinimą yra ir iš Kavarsko kilusio įžymaus lietuvių farmacininko, profesoriaus Petro Raudonikio pavardė. Jis tuo metu gyveno Maskvoje ir dirbo vaistinėje. Jam bylą pradėjo Maskvos žandarai. 1897 m. už lietuviškos literatūros skaitymą ir platinimą jis buvo nuteistas vieno mėnesio kalėjimu ir dviems metams ištremtas į Kaukazą. Kavarsko apylinkėse uždraustą spaudą platino Marija Taraškevičienė. 1899m. sausio 17d. uriadnikas padarė kratą jos bute ir rado lietuviškus elementorius. Lapkričio 7 d.caro paliepimu Marija buvo nubausta septynių dienų areštu valsčiaus daboklėje. Bausmę atliko nuo gruodžio 12 d. Žemaitkiemyje. 1893 m. gegužės 9 d. Kavarske prie šventoriaus uriadnikas atėmė 19 lietuviškų knygų iš Ievos Varnaitės, kuri buvo nubausta vieno mėnesio areštu policijos areštinėje.
Taip pat Kavarsko apylinkėse spaudą platino broliai Antanas ir Ignas Valuckai. Ignas nuo bausmės išsisuko, o Antanas Valuckas 1897 m. gegužės 14 d. caro paliepimu buvo vieneriems metams atiduotas viešai policijos priežiūrai. Kavarsko apylinkių knygnešys Boleslovas Tomkevičius, gyvenęs Bebrūnų kaime ir platinęs ūkiškuosius kalendorius, padarius kratą ir radus uždraustus leidinius 1901 m. sausio 28 d. caro paliepimu buvo nubaustas 7 dienų areštu.
Iš Vinco Griganavičiaus atsiminimų sužinome, kad Kavarsko krašte lietuviškas knygas ir laikraščius platino Antanas Griganavičius. Jis uždraustą spaudą imdavo iš Juozo Gilio ir išvežiodavo po aplinkinius miestelius bei tolimesnes apylinkes. Juozas Gilys, iš kurio spaudą gaudavo Griganavičius, knygnešio darbą pradėjo per savo dėdę Juozą Vildžių. Šis Juozą Gilį supažindino su Stanislovu Didžiuliu, iš kurio ir imdavo knygas. [Žinios iš kraštotyrininkų surinktos medžiagos Kavarsko bibliotekoje].
Kavarsko valsčiaus daboklėje daboklėje 1901 m. birželio 28 d. už knygų platinimą bausmę atliko Konstantinas Gabrilavičius. Uriadnikas, darydamas kratą jo namuose, rado 7 knygas.


Slaptos lietuviškos mokyklos Anykščių krašte


Vytautas Bagdonas straipsnyje „Kova be atvangos“ rašė: Vartant žandarų rašytus raportus, Kauno gubernatoriaus pranešimus Vidaus reikalų ministerijai, Kauno liaudies mokyklų direkcijos pranešimus Vilniaus švietimo apygardos globėjui, galima susidaryti ryškų vaizdą apie slaptų lietuviškų mokyklų veikimą Anykščių krašte. Štai, tuometinės Kauno gubernijos Ukmergės apskrities Raguvos valsčiaus Juostininkų kaime 1884m. gruodžio 23 d. buvo susekta slapta mokykla, kurioje valstietis Zigmantas Bernotas mokė gimtosios kalbos 5 berniukus ir 2 mergaites. 1885 m. vasario mėnesį buvo susekta slapta mokykla Kavarsko valsčiaus Piktagalio kaime, kur 6 vaikus mokė Pranas Minkevičius. 1892 m. kovo 6 d. buvo susekta slapta Vaitkūnų kaimo mokykla, kur valstietis Jurgis Baleišis mokė lietuviško rašto 4 vaikus. Tų pačių metų gruodžio 23 d. buvo surasta Svėdasų miestelyje Agotos Davainytės slapta mokykla, kurioje mokėsi 6 vaikai. Panašaus likimo susilaukė ir Andrioniškio valsčiaus Žemaitėlių kaimo, Kurklių valsčiaus Vaičiuliškių ir Užušilės kaimų, Anykščių valsčiaus Piktagalio kaimo slaptosios mokyklos, kur lietuvišką žodį skleidė daraktoriai Julius Bubliauskas, Antanas Jančys, Jurgis Keblas, Mykolas Kazanavičius, Jonas Petkauskas. 1899 m. Juostininkų kaime buvo susektos net dvi slaptosios mokyklos. Vienoje daraktorė Ona Kairytė mokė 13 vaikų, kitoje Veronika Kairienė – 16
vaikų. Nors šios mokyklos buvo uždraustos, daraktoriai griežtai nubausti, tačiau lietuviškas žodis ir toliau buvo skleidžiamas.<…>
Mokykloms vadovėlius atnešdavo knygnešiai. Kai kurie daraktoriai patys buvo knygnešiais. Jie savo mokinius ir jų tėvus aprūpindavo reikiama spauda. Apie Skiemonis spaudą platino daraktorė Ona Kulevičiūtė, viešintiškiams mokiniams vadovėlius pristatydavo daraktorius Povilas Sasnauskas. Žiemomis vaikus mokydavo, o vasarą knygas ir laikraščius platindavo raseiniškis Vincas Kazanauskas, platinęs spaudą apie Juostininkus, Troškūnus, Kavarską.


Dvasininkai – knygnešių pagalbininkai


Skleidžiant lietuvišką žodį Anykščių krašte neliko nuošalyje ir pažangioji dvasininkija. Viešintų klebonas Bronius Šlamas, padedamas Juozo Mickūnaičio, plačioje apylinkėje platino draudžiamą literatūrą. Už lietuvišką veiklą nukentėjo Troškūnų vikaras Vincas Pacevičius, Svėdasų klebonas Kanutas Siaurimavičius ir kiti kunigai.
1902 metais į nuošalią Vadaktėlų parapiją likimas atvedė mūsų kraštietį kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą. Jonas Junevičius 1989 m. rugsėjo 5 d. Anykščių rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“ rašė:<…> Paslaptingas, ūksmingas Vadaktos slėnis, įspūdingas svirnas, keli seni ir apleisti buvusio dvaro pastatai. Ir lentelė ant svirno liudijanti buvus knygnešių slėptuvę bei, kad 1902–1905 metais čia lankėsi ir gyveno rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas.
<…> Tai čia Vaižgantas rašė pirmuosius beletristikos dalykus „Aukštaičių vaizdelius“, vėliau įėjusius į „Pragiedrulius“. Čia jis naudojosi knygų slėptuve, bendravo su knygnešiais J. Bieliniu, K. Ūdra, ne tik skaitė, bet ir rūpinosi draudžiamos lietuviškos spaudos pergabenimu, platinimu“.3
Už lietuviškos spaudos platinimą Juozui Tumui ir jo broliui Jonui Tumui buvo iškelta baudžiamoji byla. Joną įkalino Vilkmergės [Ukmergės – A.B.] kalėjime, o prieš kunigą Juozą buvo renkami įkalčiai. 1897 m. Jonas pateko į Kauno kalėjimą, o Juozas Tumas-Vaižgantas buvo paleistas už užstatą, kurį sumokėjo Mosėdžio klebonas P. Venckevičius. Už tai jis buvo atleistas iš kapeliono pareigų.

Praėjo jau daugiau kaip šimtas metų nuo tų sunkių Lietuvai laikų. Tik išsaugotos spaudos draudimo laikų maldaknygės ir giesmynai primena mums pasiaukojamą knygnešių triūsą ir tarsi įpareigoja niekada to nepamiršti.


'
Bibliografinių nuorodų sąrašas:


1.TYLA, Antanas. Garšvių knygnešių draugija. – Vilnius: Mintis, 1991, p. 62.

2. Knygnešys [T.] 2. – Kaunas, 1928, p. 192.

3. JUNEVIČIUS, Jonas. Vaižganto pėdsakai Krekenavos apylinkėse. Kolektyvinis darbas. – 1989, rugsėjo 5, p. 3.

4. BAGDONAS, Vytautas. Kova be atvangos. Kolektyvinis darbas, 1982, lapkričio 4, p. 2.


Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ