Anykštėnai – laisvės gynėjai: Aldona Daugilytė – Lietuvos Atgimimo veiklos dalyvė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 700 balsai)

Turinys

Įžanga

 A. Daugilytė, 2008 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo) [1]


Aldona Daugilytė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje. 1990-1993 m. ji buvo Lietuvos Sąjūdžio Anykščių rajono tarybos narė, 1993 m. – šios tarybos pirmininko pavaduotoja. 1991 m. sausį A. Daugilytė buvo tarp Lietuvos Parlamento gynėjų. Nuo 1992 m. A. Daugilytė yra Lietuvos Sąjūdžio Seimo narė, organizacijos "Tėvynės Santara" Anykščiuose pirmininkė, leidžia neperiodinį leidinį "Žiburys". A. Daugilytė apdovanota Baltijos Asamblėjos medaliu už veiklą Baltijos šalių vienybės labui Baltijos kelio 20-mečio proga (2009 m.).

2012 m. A. Daugilytę Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius apdovanojo Pirmo laipsnio atminimo ženklu SU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ!


Trumpi biografijos duomenys

Aldona Daugilytė – pedagogė, politikė, visuomenininkė gimė 1942 m. rugpjūčio 1 d. Ąžuolynės k. (Anykščių r.) 1949-1961 m. mokėsi ir baigė Debeikių (Anykščių r.) vidurinę mokyklą. 1961-1970 m. A. Daugilytė dirbo Debeikių vidurinėje mokykloje laborante, mokytoja. 1964-1969 m. ji neakivaizdžiai studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, įgijo aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, yra pradinių klasių mokytoja. Nuo 1970 m. A. Daugilytė gyvena ir dirba Anykščiuose. 1970-1975 m. ji buvo Anykščių rajono švietimo skyriaus metodininkė, 1975-1994 m. – Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos mokytoja. 1994-1998 m. ji dirbo Anykščių Antano Vienuolio vidurinės mokyklos katalikiškos klasės mokytoja, 1998-2000 m. buvo Anykščių darželio-mokyklos "Žilvitis" mokytoja. 2000-2004 m. A. Daugilytė buvo Katlėrių pradinės mokyklos prie Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokytoja, 2004-2005 m. – Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos Katlėrių pradinio ugdymo skyriaus mokytoja. 2005-2007 m. ji dirbo Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje, Skiemonių pagrindinėje mokykloje ir Molėtų rajono Alantos vidurinėje mokykloje tikybos mokytoja. Ji nuolat tobulinasi profesijos srityje, taip pat partinių ir visuomeninių organizacijų veikėjams organizuojamuose kursuose, seminaruose. A. Daugilytė buvo APPLE organizacijos projektų "Amerikos mokytojai į pagalbą Lietuvos mokyklai" ir "Lietuvos katalikų religinė šalpa" dalyvė, ji dalyvavo tobulinimosi kursuose Gyvenimo ir tikėjimo institute (2005 m.), "Moterų informacinės galios Lietuvoje" (2005 m.), Panevėžio vyskupijos katechetikos centre (2006 m.). A. Daugilytė sudarė ir išleido moksleivių kūrybos knygeles "Tereikia pereit Vaivos tiltą" (Dovilės Kuzmickaitės eilėraščiai ir Katlėrių moksleivių piešiniai, 2004 m.), "Mūsų gimtinė" (Debeikių moksleivių kūryba, 2005 m.), paruošė Birutės Gliaudienės knygelės "Šernės pamoka" (1998 m.) iliustracijas – Anykščių moksleivių piešinius. Iki 2009 m. ji platino katalikišką laikraštėlį vaikams "Kregždutė", kol šis buvo leidžiamas. Ji yra Anykščių rajono Debeikių pagrindinės mokyklos Garbės galerijos narė (nuo 2006 m.). A. Daugilytė yra įtraukta į knygą „Kas yra kas Utenos apskrityje 2001“, kurioje spausdinamos iškiliausių Utenos apskrities žmonių biografijos.

A. Daugilytė yra nusipelniusi savo darbais ir pasiekimais Lietuvai ir jos žmonėms ir yra įtraukta į leidinį „Kas yra Kas Lietuvos moterys“ (2007 m.)

A. Daugilytė Lietuvos Atgimimo veikloje

Nuo 1988 m. A. Daugilytė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje, 1990-1993 m. buvo Lietuvos Sąjūdžio Anykščių rajono tarybos narė, 1993 m. – šios tarybos pirmininko pavaduotoja.1991 m. sausį A. Daugilytė buvo tarp Lietuvos Parlamento gynėjų.
Nuo 1992 m. A. Daugilytė yra Lietuvos Sąjūdžio Seimo narė, organizacijos "Tėvynės Santara" Anykščiuose pirmininkė, leidžia neperiodinį leidinį "Žiburys". [[2]] A. Daugilytė buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, 1996-2000 m. buvo šios partijos Anykščių skyriaus pirmininkė. 2003-2008 m. ji buvo partijos Lietuvos krikščionys demokratai narė ir Anykščių skyriaus pirmininkė, partijos Mandatų ir etikos komisijos narė. Po partijų susijungimo nuo 2008 m. ji yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Anykščių rajono skyriaus narė. 1995-1997 m. ji buvo Anykščių rajono tarybos narė, išrinkta Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąraše. 1997-2000 m. ir nuo 2007 m. į Anykščių rajono savivaldybės tarybą ji išrinkta Lietuvos krikščionių demokratų sąraše. Nuo 2007 m. ji yra Anykščių rajono tarybos Etikos, švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė, Kontrolės komiteto narė. Ji taip pat yra Debeikiečių bendrijos pirmininkė (nuo 2000 m.), Anykščių rajono Vietos veiklos grupės narė (nuo 2000 m.), Lietuvos katalikiškų mokyklų pedagogų asociacijos narė, tarptautinės organizacijos "Krikščioniško gyvenimo bendruomenės" narė.
Anykštėnai prie Sausio 13-osios laužų Vilniuje. Iš kairės: Leonas Kaladė, Ledina Kaladienė, jų vaikai Romas ir Eglė, muziejininkė Alma Ambraškaitė, už jos šviesios atminties mokytoja Ona Šakėnienė, Apolonija ir Jonas Striukinskai ir Ona Imbrasienė, 1996 m. (Nuotr. iš asmeninio A. Daugilytės albumo)
Sąjūdiečiai prie Puntuko akmens. Iš kairės: sėdi A. Tumas, K. Kaušpėdas, G. Tumienė, L. Kaladė, R. Čiurinskaitė, L. Kaladienė, J. Kaušpėdienė. Stovi iš dešinės A. Daugilytė ir viduryje prie akmens E. Kaladytė, 1995 m. (Nuotr. iš asmeninio A. Daugilytės albumo)
Sausio 13-osios paminėti anykštėnai vyksta į Vilnių. Sąjūdiečiai Antakalnio kapinėse, 1998 m. (Nuotr. iš asmeninio A. Daugilytės albumo)

A. Daugilytė: „Ką man reiškia Baltijos kelias?“

 A. Daugilytė Baltijos kelyje (Nuotr. A. Motiejūno)


Pirmiausia – niekada nepatirtą, nenusakomą žodžiais jausmą, kuris džiugino, pripildė sielą ir vedė būti ten, kur ėjo laisvės ištroškę žmonės. Visų jų akys spindėjo paslaptinga šviesa, kuri budino brolybės jausmą. Norėjosi apkabinti kiekvieną. Neklausėme, „kas tu“?“. Visiškai pasitikėdami tiesėme rankas šalia esantiems. Laimingi buvome. Ypatinga jėga išsklaidė abejones ir baimę. Tiesiog – jai neliko vietos. Kai degėme žvakeles už tuos, kurie žuvo nukankinti, už tuos, kurių kūnais nusėtos geležinkelio į Sibirą pakelės, už tuos, kurie mirė su žodžiu „Lietuva“ lūpose, už tūkstančius tėvynainių, mirusių tremtyje, rodėsi, jog jų sielos buvo su mumis. Juk meilė nemiršta! Pilėnų dvasia, perduota iš kartos į kartą, pakėlė ir vedė mus į Laisvę. Parodėme sau ir pasauliui: dvasios neįkalinsi. Antra – nebepajėgiau gyventi kaip anksčiau. Aktyviai jungiausi į Sąjūdžio veiklą. Kasdienybė dusino, tačiau nenuslopino pasiryžimo visomis jėgomis siekti bendro tikslo. Jau jokios kliūtys nebegalėjo sustabdyti, nors niekas neragino, tik skelbė ir kvietė veikti. Trečia – pakito gyvenimo kokybė. Nei blokada, nei nepritekliai nebegalėjo sužlugdyti pasirinkto kelio tikslo. Ketvirta – dėkinga Aukščiausiajam už galimybę gyventi laisvoje Tėvynėje. Kaip didžiausią dovaną gavau galimybę mokyti katalikiškų klasių mokinius. Mylėjau vaikus visada, tačiau tūkstančiai draudimų neleido būti savimi. Tik gavusi auklėti „katalikiukus“, pajutau mokytojo darbo prasmės pilnatvę. Kiekvienas vaikas skleidėsi drąsiai, pasitikėdamas, nes viskas šeimoje ir mokykloje buvo atvira, be nutylėjimų ir dviprasmybių. Penkta – visus tuos dvidešimt metų aktyviai veikusi ir dabar matau daygybę darbų, kurių neįveikė mūsų kartos žmonės. Džiugina jaunimas, aktyviai pritariantis šviesiajai gyvenimo pusei. Jie gėrio ir ryžto pilni tęsti mūsų pradėtus darbus ir patys aiškiai siekia užsibrėžtų tikslų. Mums pavyks! Tik tie, kurie kuria kartu, veda gyvenimą pirmyn. Net suklydę nenusivilia, o taisosi ir vėl bando. Gal ir teisūs tie, kurie sako, jog baisus tas žmogus, kuris nieko nedaro bendruomenės labui, o tik kritikuoja darančius. <...> Mes kartu galime padaryti, kad gyvenimas gražėtų ir gerėtų. Tik dalinkimės rūpesčiais ir idėjomis ir, padavę šalia esantiems rankas, eikime bendrojo Gėrio link.


2011 m. buvusi mokytoja metodininkė sudarė ir išleido savo mokinių prisiminimų ir piešinių knygą , skirtą Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metams „Ir vaikai gynė laisvę“.


A. Daugilytė apie save šiandien


Esu Krikščioniško gyvenimo bendruomenės narė jau šešerius metus. Dvasinio tobulėjimo alkis ir gerųjų darbų trauka mane skatina aktyviai veikti bendruomenės labui. Esu aktyvi sąjūdietė, Krikščionių demokratų (bendrijos) narė, jau dešimtus metus tėviškės žmonės renka bendrijos pirmininke, esu rajono Vietos veiklos grupės narė, savivaldybės Tarybos narė (atsakinga už Etikos, švietimo ir kultūros komiteto, bei politikų Etikos komisijos veiklą, Sąjūdžio laikraščio Anykščių krašto žmonėms “Žiburys“ redkolegijos narė.
Atrodytų, kad vienas žmogus neturėtų tiek aprėpti, tačiau man pasiseka sėkmingai darbuotis su šalia esančiais. Labai anksti supratau, jog gyvenimas juodraščio neturi. Anksti tapau atsakinga už artimuosius, todėl atsirado manyje savarankiškumas ir pasitikėjimas savo jėgomis, nes „ką Dievas myli, tam ir kryželį duoda“.
Kokius projektus pavyko įgyvendinti? Mėginome Anykščiuose kurti katalikišką mokyklėlę. Pavyko išsilaikyti tik aštuonerius metus (naikinančios jėgos buvo stipresnės). Su katalikiukais iliustravome Birutės Gliaudienės knygelę „Šernės pamoka“ (išleido A.Baranausko ir A.Vienuolio Žukausko memorialinis muziejus). Su Katlėrių pradinės mokyklėlės mokiniais sukūrėme ir išleidome knygelę „Tereikia pereiti Vaivos tiltą“ (Dovilės Kuzmickaitės eilėraščiai, bendraklasių iliustracijos. Finansavo „Achemos grupė“). Debeikiečių bendrijos projektas gabiems ir kūrybingiems vaikams remti gavo finansavimą iš „Atviros Lietuvos fondo“. Išleidome knygelę „Mūsų gimtinė“.
Ypač dėkinga likimui už galimybę pasitarnauti savo gimtinei ir jos žmonėms. Mums pavyko įgyvendinti projektus, kurie aktyvino bendruomenės žmones.

Mano iniciatyva penki anykštėnai: Vytautas Juodzevičius, Juozas Meškauskas, Vytautas Pratapas, Povilas Simanavičius, Algimantas Vaitiekūnas apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais.

Įteikdama garbingus valstybės apdovanojimus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė padėkojo laisvės gynėjams už parodytą drąsą ir pilietiškumą lemtingomis Lietuvai dienomis.


Džojos Gundos Barysaitės nuotraukoje anykštėnai Prezidentūroje, 2011 m.
Iš dešinės: J. Meškauskas, V. Pratapas, V. Juodzevičius, A. Daugilytė, A. Vaitiekūnas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė , Aldona Juodzevičienė, P. Simanavičius, Genė Pratapienė.




 

A. Daugilytės veiklos įvertinimas


1999 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos padėkos raštu už nuopelnus papildomojo ir saviraiškos ugdymo srityje;
2003 m. padėkos raštu už ryžtą ir pasiaukojimą, išmintį ir atsakingumą ginant amžinąją Tautos teisę laisvai gyventi mūsų tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje;
2003 m. Lietuvos Sąjūdžio Jubiliejiniu medaliu;
2005 m. Debeikių seniūnijos seniūno Alvydo Simonavičiaus padėka už nuoširdžią pagalbą organizuojant šventę „Sveiki, kaimynėliai“;
2005 m. Debeikių pagrindinės mokyklos padėka už rūpestį mažu žmogumi ir pagalbą ugdant jo kūrybines galias;
2006 m. Panevėžio Vyskupijos Carito padėka už nuoširdų ir geranorišką bendradarbiavimą, įgyvendinant maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą;
2007 m. Debeikiečių bendrijos padėka už nuoširdžią, geranorišką ir nenuilstamą veiklą, vadovaujant Debeikiečių bendrijai;
2007 m. Debeikių pagrindinės mokyklos padėka už geranorišką paramą mokyklai;
2008 m. Lietuvos krikščionių demokratų 100-ųjų metinių Jubiliejiniu medaliu;
2009 m.  apdovanota Baltijos Asamblėjos medaliu už veiklą Baltijos šalių vienybės labui Baltijos kelio 20-mečio proga.

2012 m. A. Daugilytę Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius apdovanojo Pirmo laipsnio atminimo ženklu SU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ!





 

  



Bibliografijos nuorodų sąrašas

ANYKŠTĖNŲ biografijų žinynas: Aldona Daugilytė [interaktyvus], Anykščiai [žiūrėta 2010 m. balandžio 6 d.]. Prieiga per internetą:<http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=753>
DAUGILYTĖ, Aldona. Ką man reiškia Baltijos kelias? Žiburys, 2009, nr. 1(101), p. 3.
DAUGILYTĖ, Aldona. Debeikiečių bendrijoje didelis dėmesys skiriamas istorinei atminčiai išsaugoti. Šilelis, 2008, spalio 22, p. 6.
DAUGILYTĖ, Aldona: „ Su tais, kurie siekia gėrio, einu išvien“. Apžvalga, 2009, nr.2 (spalis), p. 23.



Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ