Anykštėnai – laisvės gynėjai: Eligijus Smetona – Laisvės gynėjas, tremtinys, 1991 m. sausio įvykių dalyvis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (569 balsai)

Turinys

Įžanga



Eligijus Smetona, 2008 m. (Nuotr. Roberto Aleksiejūno)
Eligijus Smetona [1] (1924 m. –2009 m.) – buvęs tremtinys, politinis kalinys, aktyvus 1991 m. sausio įvykių dalyvis. 1988 m. jis buvo išrinktas pirmuoju Anykščių Tremtinių klubo pirmininku, aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje. Už pasižymėjimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę jis apdovanotas Sausio 13-osios medaliu (1992 m.), Parlamento gynėjo Garbės ženklu (1995 m.). Jam buvo suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šaulio vardas (1995 m.). Jis apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje padėkomis. 1996 m. lapkričio 20-ąją Lietuvos Respublikos prezidentas jam įteikė Lietuvos kūrėjo savanorio medalį.

Autobiografija

Gimiau 1924 m. kovo 16 d. Panevėžio r., Šilų parapijos Justinavos kaime. 1930 m. pradėjau lankyti Šilų pradinę mokyklą, vėliau lankiau Miliešiškių mokyklą ir 1935 m. ją baigiau. Padėjau tėvui dirbti ūkio darbus. 1938 m. pabaigoje padėjau įkurti “Jaunųjų ūkininkų” ratelį ir buvau išrinktas to ratelio pirmininku. Pirmininku buvau iki Rusijos okupacijos. Vėliau stojau į “Jaunuosius šaulius”. Pirmaisiais okupacijos metais laikiausi nuošaliai ir ruošėmės Rusijos ir Vokietijos karui.


Prasidėjus karui, įstojau į Šilų sukilėlių būrį. Buvau būrio vyresnysis ir vykdžiau iš aukščiau duotus nurodymus. Palaikėme ryšį su Vadoklių sukilėlių būriu. Kelyje darėme kliūtis, kad nepravažiuotų priešų mašinos, nebūtų vežami žmonės, o pasirodžius vokiečiams - kad vėl būtų sutvarkyti tiltai ir panaikintos kliūtys. Rusų okupacijos laikais slapstėmės, kad nepakliūtume į nelaisvę.
Vėliau priklausiau Lietuvos laisvės armijai, platinau pogrindžio spaudą. 1944 m. buvo gautas įsakymas, kad reikia įkurti Lietuvos laisvės armijos atskirą padalinį (būrį), jam ir pradėjau vadovauti.1944 m. liepos mėnesį stipriai susirgau. Rugpjūčio 1 d. buvo paskelbta mobilizacija, nes buvo užėjęs rusų frontas. Nėjome visi registruotis, kai kurie ėmė slapstytis. Keletas ir žuvo, kiti buvo paimti į nelaisvę.
1945 m. balandžio 12 d. Vadoklių skrebų buvau sužeistas ir patekau į nelaisvę. Iš pradžių kalėjau Vadoklių kalėjime, vėliau Panevėžyje, o paskui Vilniaus kalėjime.
Pasibaigus karui, buvome išvežti į Maskvos karišką darbo batalioną. Išvežė mūsų apie 4000 žmonių. Teko dirbti įvairius darbus, kirsti krūmus, pjauti šieną. Dirbome užminuotuose laukuose. Ypač sunkūs darbai buvo miškuose, ten buvo ir maisto stygius. Kai kurie nebegalėjome dirbti sunkaus darbo, nes buvome praradę sveikatą. 1946 m. pabaigoje atvežė į Lietuvą. Kurie negalėjome dirbti sunkių darbų, patekome į 16-ąją lietuviškąją diviziją.
1947 m. kovą paleido į namus. Grįžęs namo, pasijaučiau neblogai, pasitaisė sveikata. Tada vėl stojau į partizanų junginį. Surinkau Lietuvos laisvės armijos likusius gyvus narius ir pririnkau naujų. Man buvo suteiktas partizanų puskarininkio laipsnis. 1951 m. pagal žvalgybos šnipų parodymus buvome išaiškinti ir surasti. Suimtus mus ištardė, buvau nuteistas kalėti 25 metus. Buvau išvežtas į Vorkutos lagerius. 1962 m. pabaigoje grįžau į Lietuvą. Teko gyventi Panevėžyje, Biržuose, Kupiškyje. 1974 m. atvažiavau į Anykščius. Buvau kolekcionierius - rinkau monetas, banknotus, paveikslus. Visą laiką buvau sekamas. Prasidėjus atgimimui Lietuvoje, tapau Anykščių tremtinių klubo pirmininku. Vėliau įkūriau Šaulių kuopą, išdirbau iki 1996 m.
Buvau Lietuvos Šaulių, Tremtinių sąjungų narys. Dalyvavau 1991 m. sausio mėn. įvykiuose.

(Prisiminimai užrašyti 1998 m. Kalba netaisyta – A. B.) 

E. Smetona Lietuvos Atgimimo veikloje

Eligijus Smetona nuo 1973 m. iki gyvenimo pabaigos gyveno Anykščiuose. Jis visą laiką buvo sovietinės valdžios stebimas ir persekiojamas. Tik 1990 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas E. Smetonos represavimą ir kalinimą pripažino neteisėtu ir jį reabilitavo. E. Smetona 1988 m. buvo išrinktas pirmuoju Anykščių Tremtinio klubo pirmininku, aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje. Jis taip pat 1991 m. sausio įvykių Vilniuje, masinio pasipriešinimo ginkluotiems išpuoliams dalyvis.
1990 m. rugsėjo 21-23 d. E. Smetona išklausė LŠS vadų kursų programą ir jam buvo įteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pažymėjimas.



E. Smetona subūrė Anykščiuose S. Dariaus ir S. Girėno šaulių kuopą, buvo pirmasis jos vadas. 1997 m. jis pasitraukė iš pareigų Šaulių sąjungoje dėl solidaus amžiaus, buvo dimisijos majoras. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras E. Smetonai pripažino rezistento (pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio) vardą. Jis taip pat buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys (nuo 1995 m.), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio narys, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys (nuo 1996 m.), Lietuvos sukilėlių sąjungos narys (nuo 1997 m.), Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys. Jis buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir Lietuvos tautininkų sąjungos narys, kol šios organizacijos įsiliejo į Tėvynės sąjungą.



E. Smetona kalba mitinge prie Nepriklausomybės ąžuolo Anykščiuose, 1989 m. (Nuotr. iš A. Baranausko ir A. Vienuolio –Žukausko memorialinio muziejaus rinkinių)



Iš dešinės: E. Smetona ir rašytojas Vygandas Račkaitis mitinge prie Nepriklausomybės ąžuolo Anykščiuose, 1989 m. (Nuotr. iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus rinkinių)



Iš kairės: E. Smetona mitinge prie Nepriklausomybės ąžuolo Anykščiuose, 1989 m. (Nuotr. iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus rinkinių)
1988-2002 m. E. Smetonos iniciatyva Anykščių rajone buvo paženklinta daug pokario partizanų veiklos, žūties ir palaidojimo atmintinų vietų, jose pastatyti paminklai. Jis pats sukūrė tipinio paminklo projektą, kuris buvo panaudotas, gaminant ir statant atminimo ženklus. Tokie paminklai ant partizanų kapų pastatyti Šapio (1990 m.), Sliepšiškio (1991 m.), Klaibūnų (2002 m.) kaimuose, taip pat Troškūnų miestelio kapinių teritorijoje, kur buvo laidojami laisvės gynėjai.
E. Smetona mirė 2009 m. rugsėjo 10 d. Anykščiuose. Palaidotas Šilų (Panevėžio r.) kapinėse šalia tėvų.

E. Smetonos apdovanojimai











E. Smetona už drąsą ir pasiaukojimą apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu "Parlamento gynėjams" (1991 m.), Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi (1991 m.). Už pasižymėjimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio-rugsėjo mėnesiais jis apdovanotas Sausio 13-osios medaliu (1992 m.), Parlamento gynėjo Garbės ženklu (1995 m.). Jam buvo suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šaulio vardas (1995 m.).



E. Smetona apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje padėkomis.
1996 m. lapkričio 20-ąją Lietuvos Respublikos prezidentas jam įteikė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį.

Bibliografijos nuorodų sarašas

ANYKŠTĖNŲ BIOGRAFIJŲ ŽINYNAS: Eligijus Smetona [interaktyvus], Anykščiai [žiūrėta 2010 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą:http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=869
AŽUOLĖNAS, Petras. Vyriausiasis kapelionas Alfonsas Svarinskas pašventino Eligijaus Smetonos iniciatyva pastatytą paminklą Pagojėje. Anykšta, 1994, liepos 20, p. 2.
GVOZDIENĖ, Bronė. Sunkus ir vingiuotas gyvenimo kelias: [apie E. Smetoną], [rankraštis], Anykščiai, Anykščių viešoji biblioteka, 1999 m., 85 p.
JUCIŪTĖ, Indraja. Majoras Eligijus Smetona ginkluotas ne tik šautuvais, bet ir knygomis. Nykščiai, 2008, lapkričio 22, (nr.26), p. 4, 5, iliustr.
KVEDARAS, Aloyzas. „Ir gimtinėj tokiems kaip aš buvo tremties sąlygos“. Anykšta, 1996, birželio 15, p. 1, 4.
SMETONA, Eligijus. Išeivijos lietuvių karinės organizacijos. Žiburys, 1995, liepa, p. 2, 4.
SMETONA, Eligijus. Iškilmingai pagerbkime mūsų tautos didvyrius. Trimitas, 1993, nr. 7-8, p. 23.
SMETONA, Eligijus. Įdomus Troškūnų kraštas... . Anykšta, 1991, rugsėjo 7, p. 2.
SMETONA, Eligijus. J. Tumas-Vaižgantas ir Lietuvos Šaulių sąjunga. Žiburys, 1994, lapkritis, p. 3.
SMETONA, Eligijus. Neužmirškime Lietuvos savanorių, žuvusių 1919-1920 m. Latvijos žemėje. Anykšta, 1985, birželio 14, p. 3.
SMETONA, Eligijus. Paskutinis partizanas. Žiburys, 1992, liepa, p. 6.
SMETONA, Eligijus. Vizitas į Anykščius – užsienio lietuvių karinės organizacijos. Anykšta, 1995, liepos 12, p. 3.
SMETONA, Eligijus. Įdomus Troškūnų kraštas... . Anykšta, 1991, rugsėjo 7, p. 2.
SMETONA, Eligijus. Troškūnų paminklai – laisvės kovoms atminti. Trimitas, 2005, nr. 11, p. 13.
Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ