Anykštėnai – laisvės gynėjai: Leonas Petras Kaladė – Sausio 13-osios įvykių dalyvis

Iš „Graži tu mano“.

Savanoris Leonas Kaladė į Vilnių atvažiavo 1991 m. sausio 9 d. Ir iš karto gavo kovos krikštą – grūmėsi su jedinstvos žaliūkais, kurie veržėsi į Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Nuo tos dienos – savanoris. Sausio 13-osios naktį – tarp Parlamento gynėjų. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo, bei savanorių kūrėjų medaliais.

L. P. Kaladės atsiminimai apie 1991 m. sausio įvykius

Vilniuje aš buvau nuo 1991 m. sausio 9 d., o 12-ąją parvažiavau į namus, kad susiderinčiau savo nebuvimą darbe – pasakiau, kad būnu Parlamente. Po pietų išvykau į Vilnių su mašina važiavusia parvežti anykštėnų šaulių.

Aukščiausios Tarybos štabe, 1991 m.(Nuotr. iš asmeninio albumo)

Parlamente susiradęs juos, vieną palydėjau prie mašinos, o kai grįžau – be leidimo nebeįleido. Bėgdamas aplinkui iš Profsąjungų pastato pusės pamačiau, kad formuoja Parlamento gynėjus. Patekau į trečią būrį. Tą naktį viskas ir įvyko. Klausėmės užsienio radijo, savas nebeveikė. Vytautas Landsbergis pranešė, kad prie Televizijos bokšto per mažai žmonių, kas galit, pastiprinkit. Mes, registruotieji, likome. Radijas pranešė, kad artėja tankai. Aš budėjau ant stogo. Pamatėme nuo Pedagoginio instituto tankus, buvome pasiruošę gintis –turėjome benzino ir geležinius strypus. Prieš tai suspėjau paskambinti žmonai, pasakiau, kur esu, ir atsisveikinau. Ar buvo baisu? Ne, tik žvėriškai pikta. Žūtis atrodė paprasta pareiga. Ryte daug dingo – iš keturių būrių liko tik du. Nuėjau į Nepriklausomybės aikštę ir sudeginau sovietinį pasą. Jau šitokiu piliečiu tikrai nebūsiu. Žmonės mums nešė į Parlamentą aukas, valgį. Tokia gydytoja, senutė jau, vis sakydavo: “Sūneliai, laikykitės, mes be jūsų pražūsim...”

Apdovanojimai

Už pasižymėjimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio – rugsėjo mėnesiais L. Kaladė apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.). Už nuopelnus stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą. L. Kaladė apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1996 m.). Už išskirtinius nuopelnus Baltijos keliui Leonui įteikta Padėka (2009 m.).

Apie L. Kaladės brolį Vytautą Kaladę – laisvės gynėją – galima paskaityti Leono asmeninėje svetainėje [1].

Ledina Kaladienė – aktyvi Lietuvos Atgimimo veiklos dalyvė

„Man Baltijos kelias – tai mažos tautos galios suvokimo, vienybės, laisvės jausmų apoteozė! Lyg maži upeliukai, susibėgę į vieną didžiulią ilgą upę, pasijutome visi svarbūs, stiprūs, reikalingi ir galingi. Tai galima išgyventi tik vieną kartą gyvenime, ir aš dėkinga likimui už tas nepamirštas akimirkas“.

(Ledina Kaladienė)[2]

Ledina Kaušpėdaitė Kaladienė gimė 1948 m. lapkričio 29 d. Anykščiuose. 1955-1966 m. mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. 1966-1973 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, įgijo vaikų ligų gydytojos specialybę. 1973-1974 m. L. Kaušpėdaitė dirbo Panevėžio respublikinėje ligoninėje gydytoja interne. Nuo 1974 m. ji gyvena Anykščiuose ir yra Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų skyriaus vyriausioji pediatrė. Ji taip pat yra Lietuvos gydytojų sąjungos Anykščių skyriaus Pirminės sveikatos priežiūros centro padalinio valdybos narė, Anykščių moterų centro "Ievos namai" iniciatyvinės grupės narė, Lietuvos N. Rericho draugijos narė. L. Kaladienė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo veikloje, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Anykščių iniciatyvinės grupės narė. Dabar ji yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė.

Bibliografijos nuorodų sąrašas

ANYKŠTĖNAI – sausio 13-osios įvykių dalyviai [rankraštis]. Anykščiai, 2002, Anykščių viešoji biblioteka, 77 p.

ANYKŠTĖNŲ BIOGRAFIJŲ ŽINYNAS: Ledina Kaladienė [interaktyvus], Anykščiai [žiūrėta 2010 m. balanžio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=707

KALADĖ, Leonas. Tos dienos nepamirštamos. Savanoris, 1993, rugpjūčio 20, p. 2.

KALADĖ, Leonas.Vilniuje aš buvau nuo sausio 9 d. Žiburys, 1994, sausio mėn., p. 1.