Anykštėnai – laisvės gynėjai: Vytautas Juodzevičius, Bronius Talaikis, Algirdas Žadeika – Sausio 13-osios įvykių dalyviai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (18 balsai)

Vytautas Juodzevičius (Nuotr. iš asmeninio albumo)

Vytautas Juodzevičius – Parlamento gynėjas, apdovanotas 1996 m. atminimo medaliu minint Sausio 13-osios penktąsias metines.

Turinys

Autobiografija

Gimiau 1934 m. vasario 28 d. Molėtų r., Karalinavos vnk. Tėvai kilę iš Anykščių r. Gečionių k. Tėvas buvo 1919 m. savanoris ir gavo už tai 10 ha žemės. Nuo 1945 m. gyvenome visur, nes tėvą sušaudė, o mums teko mokytis įvairiose šalies mokyklose.

Anykščiuose gyvenu nuo 1970 m., atsikėlėme iš Radviliškio. 25 metus dirbau “Anykščių vyno” gamykloje, dabar jau pensininkas. Susikūrus Sąjūdžiui, nuo pat pirmųjų dienų įsitraukiau į jo veiklą. Dalyvavau mitinguose: Anykščiuose, Ignalinoje, Molėtuose, Lazdijuose, “Baltijos kelyje”, Vingio parke Vilniuje ir kitur.

Vytauto Juodzevičiaus prisiminimai apie 1991 m. sausio įvykius

1991 m. sausio 9 d. Šaulių sąjungos savanorių kuopa važiavo į Vilnių budėti prie Parlamento. Buvo atvažiavę šauliai iš Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir kitų miestų. Kieme išrikiavo visus, išaiškino tuometinę situaciją, paskui įvedė į Parlamento vidų ir nurodė, ką reikės saugoti. Mums reikėjo būti antrame aukšte, saugoti laiptus, vedančius į salę nuo Neries upės pusės. Pirmą dieną buvo ramu. Sausio 11-osios vakare davėme priesaiką. Iš Parlamento išeiti neleido, bet kai nusipirkome šaulių kepures, tada galėjome laisvai vaikštinėti po kiemą. Vilniečiai atnešdavo arbatos, maisto. Ginklų mums nedavė, saugojome tuščiomis rankomis. Vakare nuėjau prie statybų, kitoje gatvės pusėje, paieškoti gelžgalių. Ten rastus armatūros gabalus pasiėmiau ir, įsikišęs į rankovę, parsinešiau sau bei draugams.Vėliau kai kurie jau turėjo kariškus arba medžioklinius šautuvus. Viduje buvo apie 700 žmonių. Matėme važinėjant tankus, jie demonstravo savo jėgą. Buvo baisu, bet nepuolėme į paniką. Kunigas R.Grigas, deputatas G. Patackas, V. Landsbergis, A. Butkevičius kalbėdami liepė apsispręsti visiems per 15 minučių: likti gynyboje arba išeiti... Anykštėnai neišėjo. Davėme priesaiką, tuomet paskirstė pareigas ir nurodė, kas kur ir kokius objektus saugos. Mes galvojome, kad teks gintis nuo jedinstveninkų ir omonininkų, nes pastarieji planavo mitingą prie Seimo ir, pralaužę vartus, patekti į Seimą. Vėliau paaiškėjo, kad tikimasi tankų puolimo, o mes beginkliai. Buvo labai nejauku. Aš buvau atsakingas už dujokaukes. Tikėjomės puolimo naktį iš sausio 11-osios į 12-ąją. Sužinojome, kad užimti Dosafo pastatas ir Sporto rūmai. Be poilsio, nemiegoję su Simanavičiumi saugojome laiptus, vedančius į salę. Prasėdėjome visą naktį. Naktis praėjo ramiai. E.Smetona, A.Kadžionis ir Žarskus siūlė važiuoti namo pailsėti, apsitvarkyti. Ryte išvažiavome iš Vilniaus. Važiuodami į Anykščius susitarėme, kad 13 d. 16 val. pailsėję vėl važiuosime į Vilnių. Naktį išgirdau per radiją, kad jau puola Televizijos bokštą. Apsirengiau ir išėjau į miestą prie pašto. Čia jau rinkosi anykštėnai. Atvažiavo autobusas ir aš išvažiavau į Viešintas prie televizijos perdavimo stoties. Čia puolimo nebuvo, tad parvažiavome atgal į Anykščius. Vėliau maršrutiniu autobusu nuvažiavau į Vilnių, prie Seimo rūmų. Ten buvo labai daug žmonių. Į vidų patekti buvo neįmanoma, niekas neįleido. Susitikau Palioką ir vakare parvažiavome į Anykščius. Sausio 14 d. su B.Talaikiu išsirengėme į Vilnių, bet ir vėl nepatekome į Parlamento rūmus. Ten susitikome vadą ir jis paaiškino, kad žmonių rūmų viduje yra pakankamai ir mūsų jau nebereikės. Vėliau su B.Talaikiu išvažiavome į namus.

(Kalba netaisyta – A. B.).

Bronio Talaikio prisiminimai apie 1991 m. sausio įvykius

1991 m. sausio pradžioje buvo kviečiami šauliai į Vilnių prie parlamento, žinoma, iš visos Lietuvos. Važiavo vyrai ir moterys, mašiną davė Anykščių savivaldybė. Atvykus į Vilnių, prie parlamento atrodė klaiku, kiek daug žmonių buvo aplinkui privažiavę iš visos Lietuvos. Mūsų šauliai priklausė Panevėžio šaulių rinktinei. Panevėžio šauliai jau buvo atvažiavę. Iš Anykščių šaulių atvažiavo 12, o moterys grįžo tą dieną į Anykščius. Vyrai likom: Gaveika Žilvinas, Grikėnas Bronislovas, Juodzevičius Vytautas, Kadžionis Antanas, Miškinis Šarūnas, Paliokas Vytautas, Petravičius Juozas, Smetona Eugenijus, Simonavičius Povilas, Seibutis Jonas, Talaikis Bronius, Tumkevičius Vidmantas, Žarskus Aloyzas. Visi mes buvome parlamento viduje. Tą dieną atvežė šaulių uniformas. Kepurių visi nusipirkom, kad mes būtume skirtingesni, kad esame parlamento gynėjai. Sudarytas buvo sąrašas visų ten esančių. Reikėjo budėti aplink parlamentą ir viduje. Viduje turėjo ginklų, buvo policijos mokyklos vyrų. Miegodavome kėdėje, ant grindų. Visaip buvo. Valgydavome kas turėjome savo atsivežę maisto, paskiau eidavom į valgyklą. Po kokių keturių dienų mus sušaukė į salę, kur dalyvavo Vytautas Landsbergis, Audrius Butkevičius, kunigas Grigas ir daugiau iš Seimo. Paaiškino, kokia yra padėtis Lietuvoje, davė 15 minučių laiko apsispręsti, kad būsim Lietuvos ir parlamento gynėjais, ir duoti priesaiką. Žinoma, visi priėmėm priesaiką ginti Lietuvą ir parlamento vyriausybę nuo okupantų ir vietinių komunistų.

Man parlamente būnant sausio 11 dieną buvau kviečiamas į politinių kalinių tarybos posėdį Vilniuje, Šermukšnių g. Nr. 3, komprojektas, 516 kamb., tel. 61-46-75. Posėdžio metu pirmininkas paprašė, kad posėdis būtų sutrumpintas, nes gandai eina, kad tarybiniai kariai su tankais puls Televizijos bokštą. Po susirinkimo priėjau prie pirmininko ir užklausiau, ar tikri duomenys ir iš kur girdėjo. Man atsakė taip, pirmiau kalbėjo, kad spaudą paims, taip ir įvyko, o dabar kalba, kad Televizijos bokštą užpuls, tai tik tiek, o iš kur tie gandai ir kalbos, tai nežinau. Vilniuje taip kalba gyventojai, tai reikia būti budriems.

Aš, grįžęs į parlamentą, susiradau, kas vadovauja visai parlamento gynybai, ir paaiškinau, kokios kalbos yra tarp gyventojų ir kur girdėjau, kad ruošiasi greitu laiku pulti Televizijos bokštą. Sakau, gal ten reikia pastiprinimo, daugiau jėgos duoti. Jis mane nuramino, sako, tenai jėgos užtenka, o prieš kariuomenę ir tankus mes neatsilaikysim, iš mūsų liks tik lavonų gausybė ir griuvėsiai. Nuo vietinių komunistų tai apsiginsim ir ten apgins. Tad, brangusis, dirbkim kiek galėdami, kad būtų laisva Lietuva. Pasiekėm laisvę negailėdami savo gyvybės. Per tą laikotarpį buvo daug kartų paskelbtas pavojus, pasiruošimas gynybai parlamento, bet užpuolimo neįvyko, tik Televizijos bokštą paėmė, o parlamentas liko neužpultas.

(Prisiminimai užrašyti 1998 m. birželio 26 d. Kalba netaisyta – A. B.).

Algirdas Žadeika apie save ir 1991 m. sausio įvykius

Algirdas Žadeika, 1992 m. (Nuotr. S. Sudeikio)


Gimiau Anykščiuose 1969 05 08. Vaikystę praleidau Kavarske, ten baigiau vidurinę mokyklą. 1987 m. įstojau į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (Pedagoginis universitetas) istorijos pedagogikos specialybę, neakivaizdinį skyrių. Dirbau Kavarsko vidurinėje mokykloje. 1991 m. įstojau į SKAT.


1991 m. sausis prasidėjo įtemptai, vyko konfliktai tarp tuometinės Vyriausybės ir “Jedinstvos”. Po susidūrimo su “Jedinstva” prie Aukščiausiosios Tarybos sausio 8 d. išgirdau per radiją kvietimą V.Landsbergio atvykti prie Tarybos. Supratau, kad Kavarske yra tik vienas žmogus - tai Šarūnas Miškinis, kuris mane palaikys ir vyks kartu. Nutarėme viską mesti ir vykti. Mokyklos direktorė nenorėjo išleisti, nes ji kitokių pažiūrų, žadėjo atleisti mus iš darbo. Kadangi Lietuvos interesai buvo artimesni, nusprendėme atsisakyti darbo ir išvykome. Tranzitu nuvykę į Vilnių atsidūrėme prie Aukščiausiosios Tarybos. Tuo metu kaip tik vyko mitingas, prie mūsų priėjo vienas anykštėnas ir pasiūlė eiti į Aukščiausiosios Tarybos vidų. Viduje prisijungėm prie Anykščių, Šaulių sąjungos. Viduje tuo metu tvyrojo pakili nuotaika, visų moterų akyse - drąsa. Bet kai prasidėjo sausio 11 d. įvykiai, užėmė Spaudos rūmus, milicijos mokyklą, automatiškai viskas pasikeitė: viduje tvyrojo paniška nuotaika, laimė, nežinojome, kas kaip. Sausio 11 d. viduje buvę gynėjai davėme priesaiką. Į Tarybą buvo gabenami maišai su smėliu, padegamuoju skysčiu. Mes turėjome būti kaip kamikadzės – puolimo atveju padegti iš vidaus langus. Pastebėjau nusivylimą kai kurių gynėjų akyse, nes ką mes galėjome padaryti plikomis rankomis, puolimo atveju tai būtų buvusi gryna mėsmalė. Sausio 13-oji buvo košmarų naktis ir diena. Buvome nusiteikę kautis plikomis rankomis. Aukščiausiosios Tarybos viduje televizija transliavo įvykius prie bokšto. V.Landsbergis susitiko su mumis, gynėjais, ir pasakė, jog kad ir kas būtų, liks viduje. Tai pakėlė mūsų nuotaiką ir karinę drąsą. Sausio 13 d. mes su Miškiniu prisidėjome prie Kauno šaulių, nes ten vyrai buvo ginkluoti kaip reikalas, turėjo ir sprogmenų, gavome realų postą, pro kurį turėjome nepraleisti kariūnų ar bent pasipriešinti. Buvo geriau ir jaukiau, kai gavome į rankas ginklus. Taryboje vyravo įtampa, ją kėlė viduje skambanti gedulinga muzika, o lauke vyko mišios už mus dar gyvus. Vienam anykštėnui net “stogas pavažiavo”. Apsiginklavo ne tik Kauno, bet ir Šiaulių, Panevėžio, Alytaus būriai iš senų resursų, o Vyriausybė tik vėliau pradėjo tiekti ginklus. Aukščiausiojoje Taryboje išbuvau iki vasario mėnesio, vėliau visą kovą ir balandį.

(Kalba netaisyta – A. B.).

Sausio 13-osios prisiminimo renginiai: bibliografijos nuorodų sąrašas

ALESIONKA, Leonas. Sausio 13-osios prisiminimo renginiai: [Anykščiuose]. Anykšta, 2001, sausio 11, p. 2.

ARLAUSKAS, Kęstutis. Sausio 13-ąją minėjo žilagalviai ir mokiniai. Anykšta, 2005, sausio 18, p.2.

BRAŽĖNIENĖ, Romualda. Tryliktą kartą minėjome Sausio 13-ąją: [apie renginį Anykščiuose]. Šilelis, 2004, sausio 22, p. 7, iliustr.

DAUGUDIENĖ, Marija. Pagerbė laisvės gynėjus. Utenis, 1996, sausio 25.

JUNEVIČIUS, Jonas. Sausio 13-osios laužas liepsnojo Kavarske. Anykšta, 2001, saus. 16, p. 1.

PETRYLIENĖ, Prima. Konkursas laisvės gynėjų dienai atminti: [apie moksleivių respublikinį konkursą, kuriame dalyvavo ir anykštėnai]. Žiburys, 2001, sausio mėn., p. 2.

PRISIMENAME SAUSIO 13-ąją. Žiburys, 1994, sausio mėn., p. 3.

PRISIMENANTYS SAUSIO ĮVYKIUS NESUTILPO Į SALĘ. Anykšta, 2003, sausio 14, p. 2.

RAJONE PAMINĖTA LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA: [Sausio 13-ajai skirti renginiai Anykščiuose]. Anykšta, 2004, sausio 15, p. 2.

RATAUTAS, Juozas. Tragišką dieną pažymint…:[apie renginius Anykščiuose]. Anykšta, 1995, sausio 11, p. 1.

ŽEMAITIS, Antanas, GUOBIS, Raimondas. Paminėjo Sausio 13-ąją ir apdovanojo Parlamento gynėjus. Anykšta, 1996, sausio 17, p. 2.