Anykštėnai – laisvės gynėjai: Zenonas Mameniškis – Sausio 13-osios įvykių dalyvis

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,9 / 5 (142 balsai)

Zenonas Mameniškis, 2000 m. (Nuotr. iš asmeninio albumo)


Zenonas Mameniškis – aktyvus Anykščių Atgimimo sąjūdžio veiklos, 1991 m. sausio13-osios įvykių dalyvis. Už ilgametę, aktyvią ir sąžiningą veiklą Šaulių sąjungoje jam suteiktas Garbės šaulio vardas.


Zenonas Mameniškis su žmona Rita ir sūnumis Tomu ir Tadu, 2007 m. (A. Motiejūno nuotr. iš Z. Mameniškio asmeninio albumo)

Turinys

Autobiografija

Gimiau 1946 m. lapkričio 25 d. Troškūnuose, gausioje darbininkų šeimoje. Turiu tris brolius ir dvi seseris. 1961 m. baigęs aštuonias klases mokiausi Troškūnų KPT mokykloje. Per du metus įgijau šaltkalvio-remontininko specialybę. 1965 – 1968 m. tarnavau TSRS kariuomenėje. Atlikęs „Būtiną karinę prievolę“ dirbau vairuotoju įvairiose Anykščių rajono įstaigose iki 1992 m. 1989 m. įsijungiau į Sąjūdžio veiklą. 1990 m. buvau išrinktas į Anykščių rajono Darbininkų sąjungos tarybą.

1991 m. sausio įvykių metu su kitais anykštėnais budėjau prie Parlamento. 1991 m. kovo 28 d. LŠS Anykščių Dariaus ir Girėno šaulių kuopos akivaizdoje prisiekiau tarnauti Lietuvai.

Nuo 1992 m. kovo 13d. iki 2001 m. gruodžio 8 d. tarnavau (SKAT) KASP kuopininku, kuopos vadu. Turiu ats. viršilos laipsnį. 2004 m. (Įsakymo Nr. 115) man suteiktas Šaulių sąjungos Garbės šaulio vardas. 2004 m. lapkričio 16 d. – paskirtas Anykščių Dariaus ir Girėno šaulių kuopos vadu. (2004. 11. 28)

Pulkininkas leitenantas Valdas Petkevičius apie viršilą Z. Mameniškį

Zenonas Mameniškis į tarnybą atėjo 1991 m. birželio mėnesį savanoriu. 1991 birželio 3 d. prisiekė Lietuvos Respublikai. Kūrė savanorių būrius, organizavo jų veiklą. Aktyvus ir sumanus savanoris greit buvo priimtas tarp bendraminčių, kurie pradėjo dirbti atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje.

Z. Mameniškis pasižymėjo pareigingumu, kruopštumu ir 1992 m. kovo mėnesį buvo priimtas kuopininko pareigoms. Kūrė kuopą, ją subūrė, buvo paskirtas kuopos vadu. Jis uoliai vykdė užduotis. Yra disciplinuotas, principingas ir sąžiningas, reiklus sau ir pavaldiniams, sugeba dirbti ir mėgsta savo darbą.

1992 m. liepos 31 d. jam suteiktas viršilos karinis laipsnis.

Tarnyboje pasižymėjo ne tik kaip geras karinių dalykų žinovas, gebantis žinias perduoti kariams savanoriams, bet ir aktyvus visuomeninių darbų organizatorius. Jo vadovaujama kuopa dalyvauja visuose renginiuose ir veikloje, kuri susijusi su Lietuvos kariuomenės istorija. Daug dirba su jaunimu, auklėdamas jį patriotine dvasia.

Su A.Vienuolio gimnazijos moksleiviais Pesliuose prie statomo paminklo. Paskutinėje eilėje iš dešinės: Z. Mameniškis, R. Mameniškienė, Rimantas Žąsinas ir Audronė Aleknavičiūtė-Juknevičienė, 1995 m. (Nuotr. iš asmeninio Z. Mameniškio albumo)


Z. Mameniškis su jaunaisiais troškūniečiais Tremtinių ir politinių kalinių sąskridyje, Ariogaloje, 1998 m. (Nuotr. iš asmeninio Z. Mameniškio albumo)

Z. Mameniškio prisiminimai apie 1991 m. sausio įvykius

Dar gerokai prieš 1991 m. sausio įvykius Anykščiuose buvo pradėtos kurti karinės struktūros. Aišku, apie tai žinojo labai mažas žmonių ratas. Šio darbo koordinavimas buvo patikėtas Bernardui Andrukaičiui. Įsitraukiau į šią veiklą ir aš. Įsijungė Stanislovas Petraška, Povilas Sapkauskas. Šaulius būrė Eligijus Smetona. Man irgi pasiūlė stoti į šaulių gretas. Tačiau aš norėjau aktyvesnės veiklos karinėse struktūrose. Taigi, užpildžius savanorių anketas, mums buvo pasakyta dirbti savo darbus, o reikalui esant – būsime pašaukti.

Išgirdęs žinią, kad prie televizijos bokšto žuvo žmonės, atlėkiau prie pašto. Ten rinkosi ir daugiau žmonių. Mums vadovauti turėjo P. Sapkauskas, tačiau ryžtingumo neparodė. S. Nefas buvo kaip ir ryžtingesnis. Nebuvo vadų. Kažkam kilo mintis važiuoti saugoti Viešintų televizijos bokštą. Iš kažkur atsirado autobusas. Supuolėme į autobusą ir nuvažiavome į Viešintas. Grįžę, per pusę valandos susiruošėme ir išvažiavome į Vilnių. Prie Parlamento susitikau troškūnietį Alvydą Čiplinską. Jis jau savaitę iki sausio 13-osios ten budėjo. Žmogus išgyveno, kad tuo metu, kai vyko šaudymas, nebuvo prie bokšto. Taigi, nuvažiavome mes į Vilnių prie Parlamento. Prisimenu, kartu vyko S. Nefas, mano brolis Virgis, A. Daugilytė, A. Trumpa. Važiavo ir dar daugiau pažįstamų. Prie Parlamento mes ne šiaip sau vaikščiojome ir laužus kūrenome. Pasiprašėme skiriami į kokį nors postą. E. Smetona ir A. Kadžionis buvo Parlamento viduje. Na, o mums teko užduotis nepraleisti girtuoklių į Parlamentą ir žiūrėti, kad „neišdykautų” patys gynėjai<...>.

Kai poste prie Parlamento mane pakeitė brolis Virgis, jis man pasakė: „Aš tavęs nepažįstu. Kažkuo tu labai pasikeitęs”. Sakau, palauk, kai po paros atvažiuosiu tavęs pakeisti, tikriausiai ir tu būsi neatpažįstamas. Taip, buvimas prie Parlamento mus visus pakeitė. Nebuvo baimės. Nereikėjo jokių komandų. Visi žinojo, ką daryti. Vyravo bendra dvasia. Vienas kitą supratome be žodžių. Tačiau jau ir tada, praėjus keletai dienų po sausio 13-osios, buvo pastebimas kažkoks „ataušimas”. Budėtojai pradėjo skirstytis pagal rajonus, miestus...<...>

Kad taip sunkiai į nepriklausomybę bus einama, netikėjau. Žmonės sumaterialėjo, greitai pavargo. Ir santarvė kažkur dingo. Vieni kitiems ėmė prikaišioti – tu dešinysis, tu kairysis. O man atrodo, kad tai niekis. Svarbu, kad visi keliai vestų į vieną vienintelį tikslą – tvirtą ir stiprią Lietuvą. Į tokią Lietuvą, apie kurią mes svajojome 1991-aisiais.

Apdovanojimai

Už ilgametę, aktyvią ir sąžiningą veiklą Z. Mameniškiui suteiktas Šaulių sąjungos Garbės šaulio vardas (2004 m.).

Z. Mameniškis apdovanotas padėkos raštais už aktyvią visuomeninę veiklą, nuoširdų darbą Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės organizuojamose vaikų vasaros mobiliosiose stovyklose ir moksleivių pilietiškumo ugdymą, už šauliškų tradicijų puoselėjimą ir aktyvią veiklą stiprinant Šaulių sąjungą. (2009 m.; 2008 m.; 2007 m.; 2006 m.; 2005 m.; 2004 m.; 2003 m.; 2002 m.). Jis taip pat apdovanotas diplomais už gerus asmeninius sportinius rezultatus ir gerą moksleivių komandų paruošimą sporto varžyboms. Jam įteiktas Policijos generalinio komisaro V. Grigaravičiaus ženklas „UŽ PARAMĄ POLICIJAI“ palaikant viešąją tvarką, stiprinant teisėtvarką, atskleidžiant ir užkardant nusikalstamas veikas (2006 m.). Taip pat įteikta padėka už paramą organizuojant Vasario 16-osios renginį „Meilės žygis Lietuvai“ (2010 m.).

Už nuoseklią, pasiaukojančią ir ilgametę tarnybą Lietuvos Šaulių sąjungai Z. Mameniškis apdovanotas III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2010 m.).




Z. Mameniškis – šaulys, visuomenininkas: nuotraukos iš asmeninio albumo


Bibliografijos nuorodų sąrašas

ANYKŠTĖNAI – sausio 13-osios įvykių dalyviai [rankraštis]. Anykščiai, 2002, Anykščių viešoji biblioteka, 77 p.

GARNIENĖ, Aušra. Buvimas šauliu stiprino norą eiti toliau. Trimitas. - 2006, [Nr. 10](spalis), p. 8.

KULBOKAS, Rytis. Negailėjo pagyrų kuopos vadui. Anykšta, 2010, balandžio 10, p. 2.

MAMENIŠKIS, Zenonas. Juos prisimename ir šiandien. Trimitas, 2005, nr. 12, p. 19.

ŽEMAITIS, Antanas. Tada mes buvome vieningi:[pokalbis su Zenonu Mameniškiu]. Anykšta, 1998, sausio 10, p. 3, 9.