Arlauskas Kęstutis – rašytojas prozininkas, pedagogas, publicistas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (206 balsai)

Kęstučio Arlausko nuotrauka knygos viršelyje, 2000 m. ( Nuotr. Jono Junevičiaus)


Prozininkas Arlauskas Kęstutis gimė 1936m. kovo 4 d. Ukmergėje. Baigęs Vilniaus pedagoginį institutą (dabar – universitetą), mokytojavo Raseiniuose, Lyduvėnuose, Širvintose, Kurkliuose, Kavarske.
Nuo 1968 m. gyveno Kavarske (Anykščių r.), nuo 1995 m. dirbo laikraščio "Anykšta" redakcijoje.
Gyvendamas Anykščių krašte K. Arlauskas išleido dvi dešimtis knygų: apsakymų, novelių, romanų.
Nuo 1991 m. jis buvo LRS (Lietuvos rašytojų sąjungos) narys.
Mirė rašytojas 2009 m. rugsėjo 12 d. Palaidotas Kavarsko kapinėse.


Turinys

Rašytojas Kęstutis Arlauskas apie save


Gimiau Ukmergėje pasienio policininko šeimoje. Iš Kudirkos Naumiesčio atvykęs tėvas Pranas Arlauskas saugojo lenkų okupuotą Vilniaus kraštą nuo Lietuvos skyrusią demarkacijos liniją. Pasieniečių štabas buvo Ukmergėje, tačiau mūsų šeima apsigyveno Širvintose. Tėvo saugomas pasienio punktas buvo Poruose (tai dabartinio Širvintų rajono kaimas). P. Arlauskas su būsimąja žmona širvintiške Viktorija Burdinauskaite susipažino tarnybos metu: mano mama priklausė Šaulių sąjungai, todėl jie kartais drauge budėdavo pasienio ruože. Žiemą vykusių pasieniečių manevrų metu tėvas stipriai peršalo, susirgo plaučių uždegimu. Labai greitai ši liga perėjo į tada nepagydomą džiovą. P. Arlauskas mirė 1937 m. Palaidotas Kudirkos Naumiesčio kapinėse. Likusi Širvintose mama ištekėjo už Motiejūnų pradinės mokyklos mokytojo Antano Židžiūno. 1944 m. besitraukiantys vokiečiai šią mokyklą padegė, todėl mano patėvis buvo perkeltas į Želvos vidurinę mokyklą. Čia kurį laiką dirbo valsčiaus švietimo skyriaus vedėju.
1954 m. baigiau Želvos vidurinę. Jos mokytoja Elena Mašauskaitė mane paskatino pasukti literato keliu. Metus padirbėjęs Šešuolių septynmetės mokyklos mokytoju, 1954 m. įstojau į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Studijavau istoriją ir rusų kalbą bei literatūrą. Čia susipažinau su istorike Irena Rukaite, kuri jau trečiame kurse tapo mano žmona. Kaip jauni specialistai atsidūrėme Raseinių rajone. Man teko dirbti Raseinių vidurinės mokytoju, Lyduvėnų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju. Paskui širdies šauksmas pakvietė arčiau gimtinės. Dirbau Šešuolėlių, Kiauklių aštuonmečių mokyklų direktoriumi, Širvintų rajono švietimo skyriaus vedėju.
Tikėdamasis atsikratyti biurokratinių pareigų ir daugiau atsidėti kūrybai, persikėliau į Kavarską. Kavarsko ir gretimoje Kurklių vidurinėse mokyklose dirbant, mano rankraštis laimėjo LRS ir Vagos leidyklos paskelbtą pirmosios knygos konkursą. Apsakymų rinkinys Užtvanka pasirodė 1981 m. 1987 m. Vyturio leidykla išleido istorinę nuotykių apysaką Bėglys. Į Lietuvos rašytojų sąjungą buvau priimtas 1991 m. Kai kurias mano knygas redagavo dukra Rita, Vilniaus Baltupių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Anūkė Aistė – Mykolo Riomerio universiteto III kurso studentė, anūkas Gytis lanko pradinę mokyklą.
Nuo 1958 m. noveles spausdino Raseinių, Širvintų, Anykščių laikraščiai. Pirmasis apsakymas Literatūroje ir mene pasirodė 1965 m. po to, kai buvau priimtas į LRS įsteigtą jaunųjų prozininkų sekciją. Mano kūrybą spausdino visi tuometiniai literatūriniai ir neliteratūriniai laikraščiai, žurnalai. Štai ir dabar noveles spausdina Nemunas, Literatūra ir menas. Nuo 1995 m. dirbant Anykštos laikraštyje, teko rinkti medžiagą literatūriniam priedui Pragiedruliai. Šiuo metu tebesu Anykštos bendradarbis.
(Tekstas originalus, užrašytas 1998 m.)

Rašytojo Kęstučio Arlausko kūrybos palikimas


Paroda Anyksčių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje, 2010 m.


Nuo 1958 m. K. Arlausko noveles spausdino Raseinių, Širvintų, Anykščių laikraščiai. Pirmasis apsakymas spausdintas laikraštyje „Literatūra ir menas“ 1965 m.
Pirmoji K. Arlausko apsakymų knyga „Užtvanka“ pasirodė 1981 m., vėliau apysakos „Bėglys“ (1987), „Paslapties kaina“ (1995), „Mylėjus pamesti“ (1999) ir „Medinis kadagyno žirgas“ (1998).
K. Arlauskas yra parašęs daug romanų: „Svaigus pasiskraidymas virš pjautuvo“ (1990), „Nusidėjėlių bokštas“ (1994), „Skydas“ (1996), „Dūris tarp slankstelių“ (1999), „Per pusvalandį pražilęs“ (2000), „Grandinė su kriolitu“ (2001), „Tapsmas“ (2002), „Povedybinių užribių apžavai ir spąstai“ (2003), „Pamoki ranka nuplukdytam“ (2005), „Skerdyklos balandžiai“ (2007), „Proto tipai“ (2008), „Nuo sugulovės iki valdovės“ (2009).
K. Arlausko kūrybos tematika įvairi: istorinės apysakos, tragiškas pokario laikotarpis kaime. Jis rašė ir apie naujas šių laikų problemas – narkomaniją („Svaigus pasiskraidymas virš pjautuvo“), žmonių tarpusavio santykius ir kt.
Apie savo kūrybą K. Arlauskas rašė:
„Kai pradedu rašyti knygą, nežinau, kuo baigsiu. Yra iš anksto numatyta siužeto linija, bet ji dažniausiai pasikeičia – tie, kas turėjo gyventi, miršta. Ir atvirkščiai. Nepaprastai prabėga tos dienos, kai rašau knygą. O kai knygos išeina, jų jau neskaitau. Tegu kiti skaito. Man nebeįdomu“.


Netekus rašytojo

Paminėję rašytojo Kęstučio Arlausko pirmąsias mirties metines, susimąstėme – ką gi rašytojas mums paliko, kiek mes suspėjome pabendrauti, ką sugebėjome išsaugoti. Ir iš tikrųjų – rašytojas Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai paliko labai daug. Jis paliko savo knygas su autografais.

Kraštotyros ir leidybos skyriuje saugomi jo straipsniai skelbti įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Rašytojas patikėjo bibliotekai saugoti savo rankraščius – kaip vieną autentiškiausių kuriančio žmogaus sielos liudijimų.
Jeigu rašytojo K. Arlausko knygomis, tikriausiai, gali pasigirti ir kitos bibliotekos: Kavarsko miestelio biblioteka, jo gimtojo miesto – Ukmergės viešoji biblioteka ir kitos, tai didžąją dalį savo ranka rašytų kūrinių rašytojas perdavė Anykščių viešajai bibliotekai. Skaitytojas gali pavartyti ir susipažinti su kūrėjo tekstais, kokie jie buvo prieš patekdami į spaustuvę ar leidyklą.



Kraštotyros ir leidybos skyriuje saugomi K. Arlausko romanų rankraščiai: „Per pusvalandį pražilęs“, „Grandinė su kriolitu“, istorinės nuotykių apysakos „Paslapties kaina“, apysakos „Liūnas“, novelių „Burtų keliu“, „Mėlynasis automobilis“, „Krislas akyje“, „Nenuoramos paveikslai“, apsakymo „Angelo grandinė“, „Be teisės pažadinti“ir kt.
Romanų „ Dūris tarp slankstelių“ ir „Skydas“, „Nusidėjėlių bokšts“ yra net po du variantus.
Kaip sako knygos tyrinėtojai – rankraščiai būna originalūs ir neoriginalūs t.y. perrašyti ranka nuo originalo ( taip vadinami „transkriptai“). Taigi, turime ir tokių.
Rašytojas patikėjo bibliotekai saugoti įvairius savo rankraščius, ne tik išleistų kūrinių, bet ir įvairių straipsnių, sveikinimų bei kitų tekstų. Yra laiškų, kitų autorių recenzijos apie jo kūrybą. Turime du eilėraščius, vieną rašytojas paliko po vykusio renginio Anykščių bibliotekoje, kitą – atnešė rašytojas Vygandas Račkaitis. Tai rusų kalba Vygandui sukurtas Kęstučio eilėraštis su prierašu:
Tu juk žinai, kad eiles rašau savo malonumui. Atleisk.

P.S. Aš ne J. Baltrušaitis“.



Ranka rašytas raštas yra individualus, susijęs su rašančio nuotaika, jo charakteriu. Sakoma, kad ranka rašo ne tik tekstą, ji užrašo ir dvasinę energiją. Yra posakis, kad rankraštis kaip vynas, kuo senesnis tuo brangesnis. Todėl, rankraščiai neturi senaties termino, laikas tik augina ir brandina jų vertę.
Rašytojo mintys, svajonės, lūkesčiai, požiūris. Jis miršta. Ir jei rankraštis žūsta, žmogus miršta antrą kartą...Tie, kurie prisiverčia užrašyti savo mintis, požiūrį į gyvenimą, negali mirti.

Ir mes –bibliotekinikai – esame tam, kad tai išliktų, kad rašytojai būtų gyvi mūsų ir skaitytojų atmintyje.


Bibliografijos nuorodų sąrašas


ARLAUSKAS, Kęstutis [biografija]. In.: VANAGAS, V. Lietuvių rašytojų sąvadas.- V., 1987.- p. 345.


BŪKIME PAŽĮSTAMI!: [1981 m. pirmųjų knygų autorių pasisakymai. Su red. prierašu] // Naujos knygos.- 1981, nr. 3, p. 34 – 36: portr.
Aut.: D. Dubickaitė, A. Genys, D. Kudžmaitė, K. Arlauskas ir kt.


GIEDRYS, V. Iš neišsenkančios versmės: [apie rašytoją K. Arlauską ir jo knygą “Užtvanka”] // Kolektyvinis darbas ( Anyk.) .- 1981, liepos 25.- Parašas: V. Račkaitis Vygandas.


KĘSTUTIS ARLAUSKAS [interaktyvus], Anykščiai [žiūrėta 2011 m. gruodžio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=12


KĘSTUTIS ARLAUSKAS [interaktyvus], [žiūrėta 2011 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.rasytojai.lt/writers.php?sritis=rasytojai&id=12&jaunieji=0


KĘSTUTIS ARLAUSKAS IŠLEIDO MEMUARŲ KNYGĄ [interaktyvus], Anykščiai, 2008, [žiūrėta 2011 m. gruodžio 13 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.anyksta.lt/index.php?m=1&s=3210&page=638

KONTRIMAVIČIUS, Tautvydas. Profesionalus rašytojas kuria provincijoje: [ apie kavarskietį rašytoją K. Arlauską ]. // Panevėžio rytas, 1994, balandžio 9, p. 4: portr.


LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMĄ PASITINKANT: [ apie Kavarske gyvenantį prozininką K. Arlauską] // Literatūra ir menas.- 1994, gruodžio 10.

MARTINKUS, Vytautas. Žemės sukimasis, daugtaškio situacija ir …: [apie 1981 m. prozos debiutus - K. Arlausko, A. Tamaliūno knygas] // Pergalė, 1982, nr. 1, p. 134 – 141.


MEZGINAITĖ, Elena Rašytojas ir pedagogas, užbaigęs romaną „Skydas”, galvoja kaip atrodytų jo herojus šiais laikais: [apie rašytoją K. Arlauską] / // Panevėžio rytas, 1994, rugs. 17.- p. 5.


PRO MEMORIA. Rašytojas Kęstutis Arlauskas[interaktyvus], Anykščiai [žiūrėta 2011 m. gruodžio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.anykstenai.lt/?pg=naujienos2&nj=392&arch=1


ZAJANKAUSKAITĖ, Eugenija [interaktyvus], Kavarskas [žiūrėta 2011 m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.kavarskas.info/component/content/article/2-news/33-arlauskas-memory.html


Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ