Atgimimo kryžius ir koplytstulpis Lieponyse

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,2 / 5 (21 balsai)

ATGIMIMO KRYŽIUS IR KOPLYTSTULPIS LIEPONYSE


Kryžius




Atgimimas buvo labai lauktas ir džiugus. Nors per paskutinius du šimtmečius krašto gyventojai patyrė kelias okupacijas, tačiau išsaugojo lietuvių kalbą, tradicijas ir papročius, ir niekada neprarado tikėjimo, kad Lietuva bus laisva. Didelis dvasinis pakilimas gaubė kiekvienus namus. Žmonės sekė televizijos ir radijo naujausias žinias, džiaugsmingai sutiko Lietuvos trispalvės iškėlimą Gedimino pilyje Vilniuje, vyko į vėliavos pakėlimo ceremoniją Trakų pilyje, tačiau norinčių pamatyti buvo tiek daug, kad didžioji dalis, tik iš tolo galėjo stebėti, kaip virš pilies bokštų suplevėsuoja trispalvė.


Nors mažuose kaimuose Sąjūdžio rėmimo grupės nesusikūrė, tačiau dauguma gyventojų pritarė Sąjūdžio veiklai, nubrėžtoms gairėms ir, suėję draugėn, tarėsi ką galėtų nuveikti savame krašte. Svarbi buvo Kalvių ir Lieponių kaimų etnografinių ansamblių veikla, kuriai vadovavo ilgametė kultūros darbuotoja, buvusi tremtinė Marija Algė Armalienė. Ansamblių dalyviai koncertavo Sąjūdžio I-ojo suvažiavimo metu prie Vilniaus Katedros, atstovavo Lietuvai tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltika-89“ Tartu mieste, Estijoje, 1988-1991 m. dainavo ir šoko festivaliuose „Skamba, skamba kankliai“ Vilniuje. 1990 m. į festivalį atėjęs Jonas Adlys, dirbantis su medžiu, drožinėjantis skulptūrėles, verpstes ir kitas grožybes, išgirdo kraštiečių prašymą: padaryti kaimui kryžių. Anksčiau sename lietuviškame Lieponių kaime stovėjo medinis kryžius. Lenkų okupuotame Vilniaus krašte, įsteigus šv. Kazimiero draugiją, Lieponių skyriaus nariai rūpinosi tautine kultūra, lietuviškos spaudos gabenimu iš Lietuvos per demarkacijos liniją, buvusią už kaimo. 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, jo nariai pastatė kryžių. Paprastas medinis kryžius aptvertas medine tvorele stovėjo kaimo viduryje vakarų pusėje. Sovietinės okupacijos metais kryžius sunyko. Sulaukus Lietuvos atgimimo ir laisvės, kaimo gyventojai nusprendė kryžių atstatyti. Kryžiui pasirinkta aukštesnė ir erdvi vieta priešingoje rytų pusėje. Buvusi nuokalnė sulyginta, padaryta aikštelė, į kalvelę nutiesti cementiniai laipteliai. Tinkama pušis, leidus Žėronių girininkijos girininkui Vytui Dusevičiui, parinkta Klepočių eiguvoje. Vyrai pasirūpino pušį atgabent į kaimą. Tašymo darbus atliko Juozas Vencius ir Stasys Zubkauskas, patarimais talkino, buvęs Šv. Kazimiero draugijos narys, Vincas Radėnas, Juozas Latvys parūpino techniką, Antanas Adlys padarė tvorelę. Visus kitus kryžiaus apdailos ir pagražinimo darbus atliko Lieponių kaime gimęs ir nuolat gimtinėn sugrįžtantis medžio drožėjas, Vilniaus Naujininkų vidurinės mokyklos technikos darbų mokytojas ekspertas Jonas Adlys.

1990 m. liepos mėnesį 8 metrų aukščio pušies medžio kryžius buvo pastatytas. Išgraviruotoje metalo lentelėje skelbiama: "Kryžius atstatytas Šv. Kazimiero draugijos 85-ųjų įkūrimo ir Lietuvos atgimimo 1-ųjų metinių garbei". Į jį sudėti tautiniai ir krikščioniški elementai. Kiekvienoje kryžiaus pusėje yra įrengtas nedidelis altorėlis, apsaugotas stiklu. Priekinėje pusėje rymo rūpintojėlis, kitose pusėse – ostija su šv. Mergelės Marijos statulėle, dievo akis, Jėzaus širdis. Kryžius aptvertas išpjaustymais pagražinta medine tvorele.Tų pačių metų rugpjūčio 26 d. kryžių pašventino Valkininkų parapijos klebonas Algimantas Keina, didelis patriotas, blaivybės propaguotojas, sovietinės okupacijos metų kovotojas už lietuvybę, tikinčiųjų teises, tapęs įsikūrusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės nariu Valkininkuose, bažnyčioje klebonavęs 24 metus ir pelnęs parapijiečių pagarbą. [1] .


Kaimo moterys šventinimo išvakarėse nupynė gėlių vainikus ir nuo aukšto kryžiaus vidurio ištiesė į keturias puses. Į šventę susirinko beveik visi Lieponių kaimo gyventojai ir jų vaikai, gyvenantys kitose vietovėse, miestuose. Baltomis skarelėmis, bliuzelėmis ir prijuostėmis asipuošusios Lieponių etnografinio ansamblio moterys giedojo šventas giesmes, mergaitės, jaunuoliai ir garbaus amžiaus moterys deklamavo eiles Lietuvai, visi giedojo Lietuvos himną – V. Kudirkos „Tautišką giesmę“. Moterys sveikino kryžiaus autorių ir talkininkus. Visą dieną skambėjo visų dalyvių dainuojamos liaudies, tremties, karinės patriotinės dainos. Kunigas Algimantas Keina, fotokamera fiksavęs visą šventę, dėkojo kryžiaus meistrui Jonui Adliui ir visiems kaimo gyventojams, prisidėjusiems prie kryžiaus atstatymo.



Kryžiaus šventinimo dieną. 1990 m.


Po metų Jonas Adlys Lieponių kaimui padovanojo naują koplytstulpį.


Koplytstulpis



1991 m. pietinėje kaimo pusėje, prieš įvažiuojant į Lieponis, buvo pastatytas naujas pušies medžio koplytstulpis. Jį meistras Jonas Adlys skyrė Gedimino 650-osioms mirties metinėms. Keturkampis stiebas pagražintas išpjaustymais ir tekstais. Jie primena: „Lietuviais esme mes gimę, lietuviais turime ir būti“, prašo: „Viešpatie, globok mano gimtinę“, teigia: „Duokite kitiems, Jums bus duota“. Viršuje atvira koplytėlė, kurios visose keturiose pusėse įkomponuotos mažos skulptūrėlės: rūpintojėlis, Jėzaus kančia, ostija, rožinis, koplytėlės viršūnėje – saulutė su kryželiu. Koplytstulpio dabuose talkino brolis Antanas Adlys, šalia ąžuoliuką pasodino ir tvorelę aptvėrė, lenkų okupacijos metais buvęs aktyvus Šv. Kazimiero draugijos narys, slaptas kaimo knygnešys Vincas Radėnas. Koplytstulpį 1992 m. vasarą pašventino naujasis Valkininkų parapijos kunigas Mykolas Petravičius.

Jonas Adlys



Kryžiaus ir koplytstulpio autorius Jonas Adlys gimė Lieponių kaime, dirba Naujininkų vidurinės mokyklos technikos darbų mokytoju. Užaugęs lietuvybės puoselėtojų krašte, jis 1988 m. iš karto įsijungė į mokytojų Sąjūdžio veiklą, dalyvavo susirinkimuose, mitinguose, 1989 m. buvo išrinktas Lietuvos mokytojų sąjūdžio suvažiavimo delegatu.Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aktyviai įsijungė į nepriklausomybės gynėjų gretas, paskyrus generaliniu prokuroru Artūrą Paulauską, kartu su kitais saugojo, kad buvęs prokuroras Petrauskas nepatektų į prokuratūros pastatą, budėjo prie KGB archyvų pastato, neleisdamas, kad būtų išvežti taip svarbūs atkurtai Respublikai archyviniai dokumentai. 1991 m. sausio 13-ąją ir kitomis dienomis budėjo prie Parlamento, vykdydamas išorinę jo gynybą. Jonas Adlys dalyvauja visuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiuose, kasmet Naujųjų metų pirmąją dieną - Gedimino kalne lietuviškos trispalvės iškėlimo ceremonijoje. Tarp daugybės Padėkos raštų ir apdovanojimų, turi Padėkas už aktyvią veiklą mokytojų Sąjūdžio dešimtmečio, Lietuvos Sąjūdžio veiklos 15-kos ir 20-ties metų sukakčių progomis, pasirašytas Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininko Vytauto Landsbergio, nario mons. Alfonso Svarinsko, Tarybos pirmininko Ryto Kupčinsko. J. Adlys nuo 2009 m. yra atkurtos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys.

Pagrindinis J. Adlio užsiėmimas – drožyba. Drožinėja kruopščiai, atidžiai ir kantriai. Turi daug ornamentinės ir gyvūnijos tematika drožtų darbų, rūpintojėlių, yra apie 300 verpsčių autorius. Daug verpsčių skirta įvairioms progoms: lakūnams Dariui ir Girėnui, Jurgiui Kairiui, krikščionybės 650-osioms metinėms, M. K. Čiurlioniui, sporto, krepšinio pasiekimams ir kt. Žurnalas „Katalikų pasaulis“ jo verpstes naudojo puslapių logotipams. Jonas Adlys - Naujininkų vidurinės mokyklos herbo autorius, kartu su mokyklos mokiniais dalyvavo LR Seimo nario Artūro Meliano skelbtuose Naujininkų bendruomenės herbo 2005 m. bei obeliskų lakūnams Dariui ir Girėnui 2008 m. kūrybos konkursuose ir laimėjo pirmąsias vietas. Pastaruosius su mokiniais sukūrė du. Vasaras praleidžia Lieponių kaimo sodyboje, kuri išpuošta įvairiais drožiniais, skulptūromis, mažomis koplytėlėmis, medžio paveikslais ir kitais pjaustytais darbais [2] [3].

Šaltiniai: 1. Adlys Jonas / Kas yra kas Lietuvoje 2007: Švietimas ir studijos: Iškiliausi pedagogai. - Vilnius, 2007, p. 158.

2. Jasėnas, Justas. Algimantas Keina / Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius, 2006. - T. 9, p. 697.

3. Jono Adlio ir Juozo Venciaus pasakojimai, užrašyti 2008-2010 m.


Paruošė Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja