Atgimimo paminklai Kauno regione

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

ATGIMIMO PAMINKLAI KAUNO REGIONE

Danutė Statkuvienė Kauno V.Kudirkos VB Žaliakalnio padalinio vedėja

Arvydas Gešventas Kauno turistų klubo „Žygeivis“ pirmininkas


Zapyškis.

Lietuvių tautos atminimo kryžius prie partizanų kapų Zapyškio kapinėse, pastatytas 1989 metais.


Kitas Atgimimo laikotarpiu (1989 m.) pastatytas Zapyškyje paminklas – A.Višteliui – Višteliauskui. Paminklo autorius skulptorius Stasys Žirgulis. A.Vištelis (1837 – 1912) – poetas, vertėjas, publicistas. Dalyvavo 1863 m. sukilime o jam pralaimėjus, emigravo į Vakarus (Paryžių, Italiją). Kovėsi Garibaldžio armijoje, pateko į austrų nelaisvę, gyveno Poznanėje, vėliau Brazilijoje, Argentinoje. Jis buvo vienas iš „Aušros“ steigėjų, rėmė ją pinigais ir patriotiniai rašiniais. Siuntė straipsnius ir į „Varpą“, „Lietuvišką balsą“ pasitašydamas Lietuvio slapyvardžiu. Jo eilėraštis „Lietuviškoji kalba“, išspausdintas pirmajame „Aušros“ numeryje, yra tikras himnas mūsų kalbai; O brangi lietuviškoji Šventa kalba prigimtoji! Už žemčiūgą tu brangesnė Ir už viską meilingesnė. A.Vištelis iš lenkų kalbos išvertė J.Kraševskio “Vitolio raudą” ir 1881 m. savo lėšomis ją išleido. Pasakėčiose “Tiesos reikalas” ir “Šviesūnas ir pelėda” akcentavo švietimo reikšmę Lietuvai. Daugelį jau nutautėjusių lietuvių šviesuolių jis paskatino stoti į aušrininkų eiles.

Skirsnemunė.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Skirsnemunės katalikų kapinėse. Pirmosios Nepriklausomybės laikais miestelio gyvenimas buvo aktyvus: leidžiamas laikraštis „Mūsų parapija", veikė pavasarininkų, angelaičių, skautų, šaulių organizacijos

Agurkiškė.

Agurkiškės kaimas yra 19 km į pietryčius nuo Šakių centro, 11 km nuo Lukšių centro, vidury Gerdžių miško. Gerdžių miškas yra Kazlų Rūdos miškų masyvo dalis. Per Agurkiškės kaimą teka 4,5 km ilgio upelis, dešinysis novos intakas, vardu Burliokupis. Į Agurkiškę teina trys keliai: du nuo Novos – Griškabūdžio vieškelio ir vienas nuo Kauno – Šakių plento. Agurkiškės apylinkės lygios, apaugusios miškais. Kaimelyje 2003 metais buvo 14 gyventojų. 1946 metais, birželio viduryje miške ties Agurkiškės kaimu čekistai užpuolė ir nužudė penkis partizanus. 1996 metais, minint 50 metines pastatytas paminklas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva. Čia žuvo „Tauro“ apygardos vadas majoras Zigmas Drunga – Mykolas; Vitas Puižys – Meška; Bronius Brazauskas – Sakalas; Antanas Gudaitis – Perkūnas ir Jonas Vilnonis.

Garliava.

Paminklas knygnešiams atminti prie Garliavos viešosios bibliotekos. Garliavoje apsigyvenęs vaistininkas Kazys Aglinskas (1851 – 1924) buvo sudaręs lietuviškos spaudos mylėtojų ir platintojų draugiją, kartu su to meto šviesuoliais J.Andziulaičiu, K.Sakalausku – Vanagėliu, J.Mačiu – Kėkštu. Pas Aglinską lankėsi ir jonas Basanavičius. 1997 m. spalio 29 dieną Garliavoje, Vytauto g.21 buvo atidengtas tautodailininko A.Foko sukurtas stogastulpis.

Stogastulpis J.Lukšai – Daumantui atminti prie jo vardu pavadintos vidurinės mokyklos Garliavoje. Pokario metais Garliavos apylinkėse veikė Tauro apygardos Birutės rinktinė (vadas Juozas Lukša). 1951 m. rugsėjo 4d. J.Lukša žuvo netoli Garliavos, Pabartupyje. Jam atminti 1989 metais Garliavoje pavadinta gatvė jo vardu, o 1994 metai jo vardu pavadinta mokykla – dabar J.Lukšos gimnazija.

. Nuotraukos Arvydo Gešvento.