Atgimimo paminklai Utenoje

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Nelaukiant sprendimų

A. Šiukščius


Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (5 906 balsai)

Paminklas stalinizmo aukoms atminti

Utenos bažnyčios šventoriuje

Nuotr. iš Utenos kraštotyros muziejaus rinkinių


Beribio sielvarto prislėgta motina atsirėmė pavargusiomis rankomis į kryželį kapinėse. Gal čia guli jos sūnus, duktė, vyras, gal kiti artimieji...Nerasi atsako jos be galo graudulingame veide – jame įsirėžė neįkainojamos neišblėstančios netekties skausmas.

Tamsaus ąžuolo motinos figūros, įkomponuotos stogastulpyje, papėdėje lauko akmenų piramidė, o joje juodo akmens plokštė su įrašu „Tėvynės laukuose žuvusiems, iš Sibiro tremties, lagerių ir kalėjimų nebesugrįžusiems“.

Toks paminklas stalinizmo aukoms – stogastulpis buvo pašventintas Vėlinių dieną Utenos bažnyčios šventoriuje. Ateityje prie jo akmeninės tvoros bus pritvirtintos lentelės su žuvusių ir nebesugįžusiųjų pavardėmis. Aplinka taps iškilmingesnė, tinkama paminėti visus mūsų žmones, tapusius baisaus teroro aukomis.

Žmonės ėjo ir ėjo, braukdami liūdesio ašaras, apie paminklą išdygo žvakių miškas, jo papėdę nuklojo gėlės. Niekas negalėjo likti abejingas, kai prie jo suklupo žilagalvis senelis, kai motina išbėrė saujelę žemės, parvežtos nuo Laptevų jūros salose palaidotų vaikų kapo. Visus sukrėtė moters klyksmas: „Viešpatie, tai čia aš suradau savo tėvo kapą!“ Vėlai vakare degančių šimtų liepsnelių šviesa tarsi ištraukė iš tamsos plevėsuojančias juodu kaspinu perrištas tautines vėliavas, sopulingą lietuvės Motinos veidą.

Per neįprastai trumpą laiką pastatytas šis paminklas: nuo sumanymo pradžios iki užbaigimo nepraėjo nė trys savaitės. Tuo labiau reikšminga tai, kad šį darbą atliko keletas entuziastų, nepagailėjusių laisvalaikio, jėgų ir jautusių pareigą atlikti visiems šventą darbą, padedant Utenos dekanui kunigui J. Pranevičiui.

Sugrubusios rankos, švelnūs vaikų piršteliai aukojo rublius ir kapeikas, kurių visiškai užteko padengti paminklo statymą. Išlaidos ir nebuvo didelės, nes daug darbų atlikta iš pasišventimo. Ačiū visiems, prie to prisidėjusiems, taip pat ir LPS rėmimo Utenos iniciatyvinei grupei, aukojusiai daugiausia – 100 rublių.

Lenino keliu, 1988, lapkr., 26

Naujai atgimęs

A.Vitkus


Praėjusią savaitę – J. Basanavičiaus gimimo dieną – įvyko uteniečių mitingas prie tautos patriarcho paminklo.

Uteniečiai, svečiai iš Vilniaus kalbėdami prisiminė J. Basanavičiaus nuopelnus Lietuvai, jo skleistų idėjų ir darbų gyvybingumą, aktualumą dabar vykstančiame dvasiniame tautos atsinaujinime.

1918 m. vasario 16 d. J. Basanavičius su kitais seimo nariais pasirašė „ Nepriklausomybės deklaraciją“. Kelią į nepriklausomą Lietuvą jis pradėjo tiesti gerokai anksčiau, žadindamas lietuvių kalbą, tautosaką, leisdamas „ Aušrą“. Juk „Aušros“ gadynė“ subūrė tokias asmenybes, kaip V. Kudirką, Maironį, A. Vištelį, V. Pietarį, S. Gimžauską ir kitus. „ Aušra“ atliko didžiulį vaidmenį, suburiant šviesiausius tautos žmones kovai prieš carinę nacionalinę priespaudą.

Mitinge prisimenami svarbiausi Lietuvos atgimimo istoriniai momentai, dainuojamos lietuviškos dainos, deklamuojamos eilės. Virš banko kupolo pakeliama Lietuvos valstybinė vėliava, giedamas himnas.

Mitingas vyko prie atnaujinto J. Basanavičiaus paminklo. Jis pastatytas 1934 matais. Autorius – B. Plungė, mokytojavęs Utenoje, į meną linkęs žmogus. Jis čia buvo subūręs orkestrą, dainininkus. B. Plungė yra studijavęs Kauno meno mokykloje, bet dėl lėšų stokos jos nebaigė. Paminklas J. Basanavičiui – vienintelė jo skulptūra. Liaudies meistras respublikos visuomenei plačiau žinomas tapybos bei fotografijos darbais. Šią vasarą aštuoniasdešimtmetis paminklo autorius atvyko į Uteną, pats restauravo paminklo biustą. Pagal architekto A. Laurinavičiaus projektą sutvarkyta aplinka. Prie darbų prisidėjo RSO tinkuotojas S. Juškėnas, Stasys ir Jonas Zarankos. Paminklas atnaujintas ir aplinka sutvarkyta gyventojų paaukotomis lėšomis.

Lenino keliu, 1988, gruod. 1


J. Basanavičiaus paminklas Utenoje

Nuotr. G. Kavoliūnienės