Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Stovėjau Vilniaus —Ukmergės plento 224-ajame kilometre. Laiko iki devynioliktos valandos — iki tos minutės, kol paduosime vienas kitam ranką, kol nusities gyva grandinė per Lietuvą, Latviją, Estiją, — dar buvo daug, bene pustrečios valandos. Rinkosi žmonės, rinkosi Lazdijų rajono atstovai, turėję šioje grandinėje užpildyti du magistralės kilometrus. Jų veiduose ne tik susitelkimas ir rimtis, ne tik susimąstymas vertinant tą 1939-ųjų metų dokumentą, pardavusį mus gyvus su praeitim ir ateitim, su viltim ir tikėjimu. Jų veiduose — ir džiugesys, kad štai susitikom kartu, niekieno nevaryti, nespiriami, kad ištaikėm keletą valandų šitam gražiam sumanymui net pačiame karščiausiame vasaros darbymetyje.
"Susiruošėm visi: ir jaunimas, kurį nuolat kaltiname abejingumu, pasyvumu, ir seneliai, kuriuos tik ypatingi įvykiai gali toliau savo kiemo išvilioti." Apytikriais duomenimis, iš Lazdijų rajono į
„Baltijos kelio" akciją atvyko apie du tūkstančiai žmonių.
Plaikstosi trispalvės, juodi gedulo kaspinai. Į akis krenta dar neįprastas tokiems viešiems su - siejimams tautinis rūbas. Ir gėlės rankose, gėlės beriamos iš lėktuvo, — atminimui tų, kurių likimas bei gyvenimas buvo nulemti prieš penkiasdešimt metų dviejų Europos tironų parašais.
O sako — jų nebuvo. Nebuvo dvasinės vergijos. Tebuvo tautų, lygių ir laisvų, draugystė, kuri mus sparčiais tempais vedė ir į be abejo, būtų nuvedusi į visišką, tautų suartėjimą ir negrąžinamą susiliejimą.
Nežinau, apie ką mąstė didžioji dauguma, išėjusi tądien į kelią. Mąstė — nebuvo nei linksmų pokštų, nei muzikos. Ko gero, ne tiek apie praeitį, kiek: apie ateitį, apie Lietuvos rytdieną. O ji — ne tik kilniom tautinėm idėjom, ne tik mūsų norais turėtų būti grįsta, bet ir susitelkimu, konkrečiais darbais. Ar nepajutote, kokie buvome stiprus ir dideli tomis minutėmis, kai padavėm vienas kitam ranką, kai ne tik rankom, bet ir protu, širdimi buvome su Lietuva ir tik už ją...
Lietuva kelyje, — pamąsčiau, žiūrėdama į plačią tolyn bėgančią magistralę. Nelengvame kelyje, pilname išmėginimų. Todėl nepaleiskime vienas kito rankos, ištiestos rugpjūčio 23 ąją, supraskim vienas kitą ir mylėkime. Šiame kelyje mums reikia būti vieningiems.
Vilniaus —Ukmergės plento 224 kilometras 
Nuotraukos centre L. Jauniškienė Šaltiniai
Panaudota literatūra: Barauskienė, Danguolė. Baltijos kelias. Darbo vėliava, 1989, rugpj. 29, p. 3.
Vilydo Jauniškio nuotraukos
