Bekenis Algimantas – bibliofilas, kraštotyrininkas, Viešintų klojimo teatro aktorius, visuomenininkas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (870 balsai)

Viešintų miestelio šviesuolis A. Bekenis [1] savo namų kieme (Nuotrauka iš jo asmeninio albumo)


Bekenis Algimantas – knygų mylėtojas ir kolekcionierius, kraštotyrininkas, tautosakininkas, Viešintų klojimo teatro aktorius, visuomenininkas. Jis yra keturių knygų sudarytojas.

2006 m. išleido kraštotyros leidinį „Viešintos“ kartu su muziejininku Raimondu Guobiu. A. Bekenis surinko dažniausiai viešintiškių dainuojamas dainas ir išleido dvi knygas „Viešintiškių pamėgtos dainos“. (2007 m. išėjo pirmoji knyga, 2009 m. – antroji knyga).

2011 m. A. Bekenis išleido knygą „Mano tėtušio dienoraštis“. Knygoje autentiški Algimano tėvelio Povilo Bekenio vaikystės prisiminimai. Taip pat spausdinamos P. Bekenio surinktos dainos, Bekenio ir Styrų giminės medis, nuotraukos iš asmeninio Algimanto albumo.

Turinys

Trumpi biografijos faktai

Algimanto Bekenio tėvelis – Povilas Bekenis, Kazimiero gimė 1906 m. kovo 10 d. Gyveno Viešintų miestelyje. Turėdamas 25 metus 1931 m. rugsėjo 13 d. susituokė su Benigna Žiūkaite, Jono. Juos sutuokė Subačiaus klebonas Pranas Kazlauskas.

Povilas ir Benigna susilaukė keturių vaikų: Algimanto, Danutės, Stasės, Vlados.

Povilas Bekenis dirbo Viešintų seniūnu. Mirė 1974 m. balandžio 19 d. Algimanto mama Benigna Žiūkaitė-Bekenienė gimė 1911 m. spalio 11 d. – mirė 1974 m. birželio 3 d.

Algimantas Bronius Bekenis gimė 1933 m. gegužės 18 d. Viešintų miestelyje (Tuo metu Panevėžio apskrityje, dabar Anykščių r.). Jis lankė Viešintų pradžios mokyklą. 1945 m.– baigė keturis pradžios mokyklos skyrius. Iki kolūkių kūrimo jis dirbo žemę tėvų ūkyje. Nuo 1950 m. iki 1951 m. lankė traktorininkų kursus Kupiškio MTS Noriūnų mokykloje. Nuo 1952 m. iki 1954 m. dirbo traktorininku, o nuo 1954 m. brigadininko pavaduotoju – apskaitininku. 1954 m. spalio mėnesį buvo pakviestas atlikti privalomą karinę tarnybą tarybinėje armijoje. Grįžęs iš armijos, dirbo traktorininku, o 1962 m. Anykščių MMS melioratoriumi. 1963 m., baigęs vairuotojų kursus, dirbo vairuotoju – mechaniku kolūkyje „Gimtoji žemė“. Nuo 1988 m. iki 1993 m. tame pačiame kolūkyje dirbo apželdintoju. Vėliau jam teko tvarkyti ir prižiūrėti Viešintų kapines.

Apie asmeninę biblioteką

Dar vaikystėje A. Bekenis pradėjo domėtis knygomis. Jo namuose visada buvo kaupiama namų biblioteka. Algimanto senolė Julija Styraitė-Bekenienė (Tėvo motina, gimė 1875m., mirė 1951m. kovo 6 d.) daugiausia skaitė religinio turinio knygas, laikraščius ir žurnalus. Senolė rašyti nemokėjo, bet pramokusi skaityti užsisakydavo iš savo sutaupytų pinigėlių (vadinamų „vištapinigių“) laikraštį „Šaltinis“, žurnalus „Šv. Pranciškaus varpelis“, „Pranciškonų pasaulis“, „Žvaigždė“, „Žvaigždutė“ ir kt. Algimanto senolė slapta mokė ir kaimo vaikus skaityti, todėl buvo vadinama kaimo daraktore.

Iš dešinės: senolė Julija Styraitė - Bekenienė su seneliu Kazimieru Bekeniu. (Nuotrauka iš asmeninio albumo)


Julijos Bekenienės sukauptas religinio turinio knygeles išsaugojo sūnus Povilas Bekenis, vėliau jos vaikaitis Algimantas Bekenis. Knygos turi savo inventorinius numerius, spaudus , o perduodant Anykščių L. ir S. Didžiulių bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriui, kiekvienoje jų paliktas Algimanto Bekenio autografas.


Algimanto tėvelis Povilas Bekenis buvo baigęs vienerių metų agronomo kursus (1929 m.), todėl domėjosi žemės ūkio literatūra. Jis komplektuodavo laikraščius ir žurnalus apie žemės ūkį. Tuo metu Žemės ūkio rūmai leido Kaune žurnalą „Ūkininko patarėjas“. Algimanto tėvelis komplektavo visus šio žurnalo numerius. Jis taip pat prenumeravo „Karį“, „Trimitą“, „Sargybą“ bei kitus periodinius leidinius. Savo kaupiamas knygas P. Bekenis pažymėdavo paties sukurtu spaudu (antspaudu).

Povilas Bekenis daug skaitė. Knygų, kurių negalėdavo įsigyti, paskaityti jam atsiųsdavo pusbrolis, Julijos Brazauskienės tėvelis Mykolas Styra.



Sėdi Algimanto mama Benigna Bekenienė, šalia pasirėmęs tėvelis Povilas Bekenis. Panevėžio miesto sode 1932 m. rugsėjo 7 d. atvykę į žemės ūkio parodą. (Nuotrauka iš asmeninio albumo)


Kaip relikviją Algimantas išsaugojo Švietimo Ministerijos Komisionieriaus „Švyturio“ bendrovės 1921 m. išleistą J. Murkos knygelę „Vaikų darbymečiui“, skirtą III-jam pradžios mokyklos skyriui. Iš jos mokėsi Algimanto tėvelis Povilas. Sekdamas, kaip jis pats sako, tėtušio Povilo pavyzdžiu, spaudus su savo inicialais į knygas dėjo ir Algimantas.


Algimantas prisimena, kad ilgais žiemos vakarais senolė su tėveliu garsiai skaitydavo knygas, skaitydavo po pastraipą vienas kitą pakeisdami ir Algimantui kartais tekdavo jų paklausyti. Paveldėjęs iš tėvelio nemažą bibliotekėlę, Algimantas rinko knygas ir pats. Jis užsisakydavo knygas pagal katalogą , gaudavo jas paštu ir visas suregistruodavo pagal abėcėlę. A. Bekenio sukauptoje bibliotekoje didelę dalį sudaro grožinės literatūros knygos, nuotykinės bei istorinės tematikos leidiniai, nemažai poezijos knygelių.

Pokario metu dalis bibliotekėlės buvo sunaikinta, o šiuo metu išlikusių yra 245 knygos. 115 fiz.vnt. savo kolekcijos leidinių, išleistų iki 1940 m., A. Bekenis 2009 m. padovanojo Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriui.

Knygos iš asmeninės A. Bekenio kolekcijos, dovanotos Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai


A. Bekenio dovanotų Viešajai bibliotekai knygų , žurnalų ir laikraščių, išleistų 1906 m. – 1940 m. kolekciją sudaro religijos, kultūros, politikos, teisės, socialinio gyvenimo, švietimo, gamtos mokslų, žemės ūkio, medicinos bei grožinė literatūra. Dauguma knygų su autografais, dedikacijomis, P. Bekenio ir A. Bekenio nuosavybės ženklais – spaudais. Knygose daug marginalijų, kurios tikrai gali sudominti profesionalius knygų tyrinėtojus. 9 fiz. vnt. žemės ūkio literatūros periodinių leidinių. Žemės ūkio rūmų Kaune išleistų ūkininkams mėnesinio žurnalo „Ūkininko patarėjas“ 1925 m., 1927 m., 1928 m., 1929m., 1930 m., 1931 m. komplektai. 6 fiz. vnt. mėnesinio Lietuvos tretininkų laikraščio „Šv. Pranciškaus varpelis“ 1924 m., 1925 m.,(be viršelio) 1928 m., 1930 m., 1933 m., 1934 m. komplektai. Taip pat kolekcijoje 1937 m. mėnesinio Šv. Pranciškaus ir Šv. Antano mylėtojų laikraščio „Pranciškonų pasaulis“ komplektas. 5 fiz. vnt. katalikų dvasiniams reikalams skirto laikraščio „Žvaigždė“ 1923 m., 1926 m., 1928 m., 1935., 1939 m. komplektai. (Prie šio laikraščio komplektų prierašas, kad tai mėnesinis religinio atgimimo ir Švenč. Jėzaus Širdies laikraštis, kurio kaina metams yra 4 litai. Latvijoje, Estijoje ir okupuotame Vilniaus krašte šio laikraščio kaina – 5 litai.). 3 fiz.vnt. „Tretininkų kalendoriaus“, išleisto 1926 m., 1927 m. ir 1932 m. Kolekcijoje saugomas Lietuvos ūkio banko leidinys, išleistas Kaune „Šviesos“ spaustuvėje 1925 m. – „Artojas. Kalendorius 1926 metams“ir „Kalendorius 1940: Mūsų laikraštis“. Bekenių šeimos asmeninėje bibliotekoje ypatingą reikšmę turi retos ir senos knygos. Viena seniausių kolekcijos knygelių yra „Mėnuo Szv. Marijos Panos“, 120 ties puslapių apimties, išleista Tilžėje 1906 m.

Knygelės tituliniame lape rašoma: „ tą knygelę suraszė lenkiszkame liežuvyje kunigas Prokopas (Leszczyński, Prokop (1812-1895) dėl žmonių kaimuose gyvenanczių, kurie trokszta garbįt Szvencziause Mariją per isztiesą mėnesį Gegužės, drauge su szeimina savo namuose budami : dabar pasiliko iszguldyta ant lietuviszko liežuvio dėl naudos visų žemaiczių ir lietuvių ant Paszlovinimo szvencziausios Panos Marijos, Dievo gimdytojos nekaltai pradėtos“. Vokiško pradinės mokyklos atlaso, kurį yra išsaugojęs A. Bekenis, nepavyko surasti kitose Lietuvos bibliotekose. „Lange - Diercke: Volksschulatlas“, išleistas apie 1907 m. ypatingas tuo, kad jame yra įrištas ir lietuviškas Lietuvos žemėlapis. Sunku nustatyti, ar tai originalus įrišimas, ar tai padarė bibliotekėlės pirmieji savininkai.


Iš senolės Julijos paliktų knygų yra nemažai Šv. Kazimiero draugijos Saliamono Banaičio spaustuvėje išleistų religinio turinio knygelių. Pvz. 1909 m. kunigo Juozo Juozaičio iš Em.Huch‘o išverstas į lietuvių kalbą veikalėlis „Mūsų tikėjimas išmintingas: keleta žodžių tikėjimo apgynimui“. Prakalboje vertėjas pabrėžia, kad iki šios knygelės neturėdami savųjų raštų, godžiai skaitytojai graibstė knygeles iš pašalies. Ištroškę skaitymo, nepaisė, kokie tie raštai, ar geri ar blogi. Akcentuodamas minėtos knygelės reikšmę, autorius kviečia skaitytojus būti kantriems ir nepatingėti nors keletą kartų perskaityti šį veikalėlį.


Ši knyga senolės ranka susiūta, uždėtas apsauginis viršelis. Tai rodo didelę pagarbą knygai ir pastangas ją išsaugoti. Labai vertinga knyga to meto lietuvių spaudos istorijai nušviesti– Stasio Dabušio sudarytas leidinys apie spaudos išradėją Joną Gutenbergą. Tai A. Ptašeko knygyno 1935 m. leidinys „Jonas Gutenbergas: Raštas ir spauda iki šių dienų“. Knygoje yra išlikęs spaudas, rodantis jos priklausymą Viešintų pradžios mokyklai. Sunku nustatyti, kokiu būdu ji pateko į J. ir P. Bekenių asmeninę biblioteką. Knyga turi net du inventoriaus numerius (Nr.87 ir Nr. 68, kuris įrašytas 1949 m. gruodžio mėnesį ). Tai parodo, kad knyga tikrai priklauso Bekenių knygų kolekcijai. Įdomios knygos su dedikacijomis, įvairiais įrašais, pastabomis. Vienoje iš knygų įrašas, kad knyga yra aukojama Gerb. Povilui Bekeniui. Iš autografo spėjama, kad knygą padovanojo jo jaunystės draugas Antanas Gudonis.

2009 m. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka Koplyčioje vykusiame Bibliotekos bičiulių vakare A. Bekeniui įteikė nominaciją už bibliotekai padovanotą unikalią knygų kolekciją.

Viešintų miestelio šviesuolis ir kraštotyrininkas

A. Bekenis prie savo namų ir surinktos senų rakandų kolekcijos


Algimantas Viešintų miestelio šviesuolis, kraštotyrininkas. Šia veikla jis pradėjo domėtis 1970 m., kada rinko prisiminimus apie Viešintų miestelio praeitį, šalia esančius kaimus, bažnyčias, kaimo žmonių papročius. A. Bekenis rinko senas nuotraukas, kurios vėliau buvo spausdintos knygoje „Viešintos“(2006 m.). Knygą kraštotyrininkas išleido kartu su muziejininku Raimondu Guobiu ir skirta ji Viešintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios 100 metų jubiliejui. A. Bekenis užrašinėjo, kokie kunigai kunigavo Viešintose. Jų pavardės ir vardai dabar įamžinti Viešintų bažnyčioje granito lentoje. Kraštotyrininkas taip pat surinko medžiagą apie buvusius Viešintų valsčiaus viršaičius, domėjosi žydų tautybės žmonėmis ir rinko apie juos medžiagą. Daugiausia dėmesio skyrė rinkdamas dainas, kurias dainavo Viešintų miestelio žmonės. Besidomėdamas Lietuvos muziejų veikla, kraštotyrininkas pats pradėjo rinkti senienas ir kaupti senų „rakandų“ muziejų savo sodyboje. A. Bekenis aplankė Rumšiškes, Kernavę, Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio muziejus. Iš aplankytų objektų Algimantas labai susižavėjo Pasvalyje „Balsių malūno“ muziejumi, Pabiržėje Aldonos Jaronytės sodyba ir jos rankomis iškastais tvenkiniais su žydinčiomis lelijomis. Jis renka medžiagą apie atstatytus paminklus, kryžius ir koplytstulpius. A. Bekenis prižiūri muziejininko Povilo Jurkšto sukauptų senienų muziejų.

2010 m. kovo 10 d. Viešintų moterų klubas organizavo seniūnijos salėje kraštotyrininko A. Bekenio pagerbimą, dėkojo jam už Viešintų krašto tautinio paveldo puoselėjimą. Seniūnė Janė Každailienė įteikė Algimantui Padėkos raštą.


 2011 m. spalio 28 d. Viešintų seniūnijos salėje bibliotekos ir moterų klubo rengtoje vakaronėje įvyko susitikimas su kraštotyrininkais, knygų apie Viešintas autoriais A. Bekeniu ir Tautviliu Uža. Bibliotekos vedėja Jolanta Mameniškienė pasidžiaugė, kad A. Bekenis ir T. Uža surinko kraštotyrinę medžiagą ir savo lėšomis išleido knygų apie Viešintų kraštą.
A.Bekenis prisiminė, kad tėvų sodyboje visuomet buvo knygų, kurias skaitydavo jo senolė su tėtušiu. „Matyt, tai ir paskatino užrašyti tai dainą, tai pasakojimą, kol atėjo metas išleisti pačiam knygą, - sakė A. Bekenis. - Mano knyga „Viešintos" primins viešintiškiams jų jaunystę, karą, miestelio gaisrą, kazokų sudaužytus miestelio bažnyčios varpus. Kitoje knygoje yra užrašyti mano tėvo prisiminimai, kaip ėjo į mokyklą kartu su savo draugu, Prezidento Algirdo Brazausko žmonos Julijos tėtušiu..."


Kraštotyrininkai A. Bekenis ir T. Uža, 2011 m. spalio 28 d.



Viešintų klojimo teatro aktorius

Algimantas Bekenis buvo Viešintų klojimo teatro aktorius. Šiame teatre, pradėjęs vaidinti 1987 metais, jis praleido dvidešimt metų. Kartu su kitais teatro aktoriais, dalyvaudamas spektaklių pasirodymuose, jis aplankė daug Lietuvos miestelių. Kelis kartus jam teko vaidinti Punsko mieste ( Lenkijoje ). A. Bekenis prisimena, kad Viešintų klojimo teatro kūrybinio kelio pradžia laikoma L. Didžiulienės – Žmonos pjesės „Paskubėjo“ pastatymu. Jau pirmąją kolektyvo kūrybinę išvyką lydėjo sėkmė: laimėjo ne tik pagrindinį prizą, bet ir parodė pavyzdį, kaip kaimiškas kolektyvas gali nesunkiai rungtis respublikiniu lygiu. 1991 metais liepos 13-14 dienomis, rašytojos L. Didžiulienės – Žmonos sodyboje, buvo surengta IV klojimo teatrų krivūlė. Čia viešintiškiai parodė dar niekur nestatytą Žmonos dramą "Vakaruškos“. Spektaklį nufilmavo ir parodė Lietuvos televizija. 1993 metais V. Germanavičius ėmėsi režisuoti netoli Anykščių gyvenančios (Rubikių k.) paprastos kaimo moterėlės Aleksandros Kazakevičienės parašytą pjesę „Kaip velnias akmenį nešė“. Tais pačiais metais vykusioje VI Klojimo teatrų sąšaukoje spektaklis pelnė pagrindinę Lietuvos Sąjūdžio seimo tarybos įsteigtą premiją. Ją įteikė seimo tarybos pirmininkas Algirdas Katkus. Minint pirmojo lietuviško spektaklio 95-ąsias metines, surengtoje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Palanga 94“, viešintiškių spektaklį stebėjusi žinoma teatro kritikė Rūta Oginskaitė įvertino kaip stebuklą, sakydama, kad tai tikrai geras, tikras, gyvas teatras... Viešintų teatro scenoje buvo pastatyti: „Stebuklingas daktaras“(Žemaitė), „Praeitin sugrįžus“ (M. Vaitulionienė), „Jaunikis iš Kauno“ (St. Žemaitis), „Rickus – garsus Lietuvos plėšikas“ (St. Žemaitis), „Plutelė ir pelės“ (S. Kapnys) ir kt. Viešintų Klojimo teatro vaidinimai susilaukė aukštų žiūrovų ir teatro žinovų įvertinimų, nominacijų, apdovanojimų įvairiose mūsų šalies respublikinėse, tarptautinėse teatrų šventėse, konkursuose, festivaliuose, krivūlėse.

A. Bekenio veikla taip pat buvo gerai įvertinta Klojimo teatre. 2007 m. rugpjūčio mėn. Viešintų klojimo teatro 20 metinių proga Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius A. Bekeniui įteikė Padėką už ilgametę kūrybinę veiklą puoselėjant lietuviško teatro tradicijas.


Iš kairės: A. Bekenis su lazda, skrybėle ir akiniais spektaklyje „Stebuklingas daktaras“ Viešintose,1994 m. (Nuotrauka iš asmeninio albumo)

Grožio puoselėtojas, pavyzdingos sodybos šeimininkas

Algimantas domisi aplinkos tvarkymu, sodybų apželdinimu. Kartu su kitais bendraminčiais lanko Lietuvos gražiausias sodybas, dalinasi patirtimi. Jis puoselėja grožį ir savo sodyboje, kuri yra viena tarp gražiausiai tvarkomų Viešintų seniūnijoje.

1997 m. Algimanto su žmona sodyba Viešintų seniūnijos pavyzdingai tvarkomų sodybų konkursinėje apžiūroje laimėjo I-ąją vietą ir jiems buvo įteikta Anykščių mero S. Nefo ir Viešintų seniūno V. Milaknio Padėka. Taip pat didžiulis Algimanto nuopelnas, kad Viešintų miestelis buvo pripažintas gražiausiu Utenos apskrityje.
Kieme visos skulptūros sukurtos namų šeimininko – velnio skulptūra iš medžio, trijų girnų skulptūra , primenanti laikus, kai miltus jomis malė. Kiemo puošmena yra atnaujinta „lineika“ su žydinčių gėlių vazonais.

Metai bėga, keičiasi merai ir seniūnai, tik A.Bekenio sodyba lieka tokia pat graži, sutvarkyta, išpuoselėta ir traukianti visų praeivių akį. 2007 m. spalio 20 d. Anykščių rajono meras S. Obelevičius pasveikino A. Bekenį, padėkojo už labai gražiai tvarkomą sodybą ir įteikė Padėkos raštą už dalyvavimą konkurse „Gražiausios sodybos“.




2013 m. gegužės mėnesį 80 jubiliejaus proga Algimantui Broniui Bekeniui įteikta padėka ir Viešintų bendruomenės medalis už aktyvią bendruomeninę veiklą bei nuoširdų Viešintų seniūnaičio pareigų atlikimą.


Bibliografijos nuorodų sąrašas

 Algimantas Bronius BEKENIS [interaktyvus], Anykščiai, [žiūrėta 2011 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1434


BEREZAUSKIENĖ, Audronė. Asmeninių knygų kolekcijos skleidžia pagarbą spausdintam žodžiui // Pasaulio anykštėnas, 2011, nr. 1, p.16-17.


GUOBIS, Raimondas, BEKENIS, Algimantas. Viešintos.– Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2006, 148 p., iliustr.


 Viešintiškių pamėgtos dainos/ Surinko Algimantas Bekenis. – Kn. 1, 2007, 287 p.


Viešintiškių pamėgtos dainos/ Surinko Algimantas Bekenis. – Kn. 2, 2009, 189 p.


MIŠKINIENĖ, Aušra. Bibliotekininkai pagerbė bičiulius / Aušra Miškinienė // Šilelis. - 2010, saus. 8, p. 8.


 Knyga Viešintų šventovės jubiliejui / "Anykštos" informacija // Anykšta. - 2006, lapkr. 28 , p. 6.


Laimėjome pagrindinį prizą ir premiją : [apie Viešintų klojimo teatrą] / Vytautas Germanavičius // Anykšta. - 2003, liep.17, p.2.


BEKENIS, Algimantas. Apie save [rankraštis], Anykščiai, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka, 2010 m., 10 lapų.


Pagerbti Viešintų kraštotyrininkai Algimantas Bekenis ir Tautvilis Uža [interaktyvus], Anykščiai [žiūrėta 2011, lapkričio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.anyksciuvb.lt/go.php/lit/Pagerbti_Viesintu_krastotyrininkai_Algim/436


Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ