Blokados fondas – meilės ir vienybės išraiška

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (3 balsai)
Prieštaringi jausmai apima žiūrint į Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojamą 1990 m. blokados fondo ekspoziciją. Ne aukso ir brangakmenių spindesys sužavi širdį, o žmonių pasiaukojimas, vienybė, atjauta ir meilė artimui – pati didžiausia ką tik atkurtos Nepriklausomos Lietuvos brangenybė. Tuomet gyvenome daug skurdžiau nei šiandien, tačiau dėl laisvės buvome pasiryžę pasisotinti vien duona su vandeniu, iškęsti šalčius, nesavanaudiškai sušelpti bėdon patekusius tautiečius.


Blokados fondas buvo įsteigtas 1990 metų balandį atsižvelgiant į visuomenės iniciatyvą. Sovietų Sąjunga tų metų balandžio 13-ąją paskelbė Lietuvai ultimatumą ir pareikalavo per dvi dienas atšaukti Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Lietuvai nepaklusus, prasidėjo ekonominė blokada – nutrauktas naftos tiekimas, apribotas degalų pardavimas, sustabdyti ešelonai su jau siunčiamomis prekėmis ir žaliavomis. Sovietų blokada Lietuvai truko 74 dienas.


Išgyventi blokadą ruoštasi įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir valstybinio –visuomeninio fondo įsteigimą. 1990 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino Blokados fondo nuostatus. Fondui aukojo Lietuvos ir kitų valstybių žmonės, įstaigos, organizacijos, judėjimai. Surinktais pinigais ir kitomis vertybėmis buvo numatyta šelpti tuos Lietuvos gyventojus, kurie dėl ekonominės blokados prarado dalį ar visą uždarbį ir atsidūrė sunkioje materialinėje būklėje, taip pat mažai aprūpintas ir daugiavaikes šeimas, vienišus senelius, invalidus. Be to, fondą buvo numatyta naudoti ir kitoms reikmėms, atsirandančioms dėl ypatingų sąlygų. Laimei, „juoda diena“ neatėjo, fondo lėšos buvo išsaugotos.


Iš viso žmonės, įstaigos ir įvairios organizacijos Blokados fondui paaukojo 7,6 mln. rublių. Įsisukant infliacijai ir nuvertėjant pinigams, nutarta fondo vertę išsaugoti - įsigyti aukso ir juvelyrinių dirbinių, kuriuos, esant reikalui, būtų galima parduoti. Tuomet nupirktas 26 741 aukso dirbinys, iš jų 329 brangakmeniais inkrustuoti papuošalai. Iš pradžių žiedai, apyrankės, auskarai, grandinėlės ir kitos brangenybės slaptai saugotos Kaune, ,,Merkurijaus’’ parduotuvėje bei galanterijos prekių didmeninėje bazėje, kiek vėliau pervežtos į Lietuvos banko Kauno skyrių, o po to buvo saugomos Lietuvos prabavimo rūmuose Druskininkuose. Blokados fondo gaminių vertė siekė apie 5,7 mln. litų, tačiau vis labiau augo jo istorinė ir dvasinės vienybės vertė.


Visuomenėje kilo daug ginčų, kaip toliau elgtis su fondu – vieni siūlė vertybes parduoti aukcione ir pastatyti paminklą Lietuvos Nepriklausomybei, kiti – įsteigti panašią į Nobelio premiją. Vis dėlto nutarta išsaugoti jį ateities kartoms. Seimo 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimu Blokados fondo turtas buvo patikėtas Finansų ministerijai, o 2008 m. lapkričio pabaigoje vertybės perduotos Lietuvos nacionaliniam muziejui, likusios nedidelės piniginės lėšos pervestos į valstybės biudžetą.


Lietuvos nacionaliniame muziejuje dabar saugomi 26778 juvelyriniai dirbiniai, kurių bendras svoris – 82191,30 gramo. Visus Blokados fondo dirbinius puošia specialus ženklas – Gedimino stulpai. Nepriklausomybės siekį liudijanti ekspozicija vyresnio amžiaus žmonėms primena išgyventus įvykius, o jaunimą ir vaikus skatina domėtis Atgimimo istorija, ugdo patriotizmą.