Buivydaitė Bronė – „tikras moteriškas Vaižgantas“

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (5 balsai)
Bronė Buivydaitė, 1977 m. (Nuotrauka iš Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos nuotraukų archyvo)


Subėgo vasaros
Ir už manų langų žiedais pražydo,
Ir krinta ašaros:
Aš negaliu jų skint – dalia paklydo…
Ir vėjų sūkuriai
Šiurpiais vaitojimais širdy pragydo.


( Bronė BUIVYDAITĖ „Tamsi tyli naktis”)


Mūsų poetė Bronė Buivydaitė „tikras moteriškas Vaižgantas”.<…> Būdas aukštaitiškai sangviniškas su choleriškumo priemaišu, neaukšto ūgio, jauno veido, gyvų tamsių akių, nuoširdaus skambančio juoko, visada natūrali, paprasta, švelnaus įtikinančio balso tembro. Gimusi, kaip ir Vaižgantas-Tumas, Svėdasuose, tik užaugusi Anykščiuose, suaugo savo siela ir kūryba su žavingąja Anykščių gamta”,- taip apie rašytoją B. Buivydaitę 1937 metais žurnale “Naujoji Vaidilutė” rašė Elzė Gaučytė.


Rašytojos B. Buivydaitės mokslo metai


Gimė rašytoja dar lietuviškos spaudos draudimo metais -1895 gruodžio 8 d. Svėdasuose. Lankė Kaune „Saulės” buhalterijos kursus, mokėsi Utenoje keturklasėje mokykloje, kurią 1914 metais pavasarį baigė su pagyrimu. Tų pačių metų rudenį Voroneže įstojo į VI-tą mergaičių Von Eugel gimnazijos klasę. Netrukus Voroneže buvo įsteigta lietuvių Martyno Yčo mergaičių gimnazija, kurią būsimoji rašytoja 1918 metų pavasarį baigė sidabro medaliu.
Tais pačiais metais grįžusi į Lietuvą dirbo mokytoja Skuodo progimnazijoje, vėliau Veiverių vidurinėje mokykloje, Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1927 metais ištekėjo už mokytojo Juozo Mičiulio.


Kūrybinio kelio pradžia


Pradėjo rašyti gana anksti – mokydamasi Kaune. Jos eilėraščiai ir beletristika buvo spausdinami Vinco Mykolaičio-Putino redaguojamame žurnale „Ateities spinduliai”.
1921 metais išleido eilėraščių rinkinį „Vasaros šnekos”. Tai buvo pirmoji poetės moters knyga lietuvių literatūroje. Žymus rusų poetas Konstantinas Balmontas keletą jos eilėraščių iš „Vasaros šnekų” išvertė į rusų kalbą.
Iš pradžių B. Buivydaitė pasirašydama Tyru Dukters slapyvardžiu daugiau rašė suaugusiems. Jiems skirtos net penkios poezijos knygos ir didelis romanas „Atversti lapai”.
Lietuvių vaikų literatūroje rašytoja pasireiškė pirmiausia kaip dramaturgė. 1927 metais parašytas vaikų teatrui kūrinys „Mėlynasis drugelis” su dideliu pasisekimu miestų ir miestelių scenose džiugino vaikus. „Mėlynasis drugelis” išverstas į hebrajų kalbą, buvo vaidintas žydų pradžios mokykloje Panevėžyje.

1934 metais išėjo B. Buivydaitės kūrinys vaikams „Stebuklingoji radasta” ir 1935 metais „Lapė gudragalvė”.
Populiarumą B. Buivydaitė pelnė kūryba vaikams. 1936 metais už „Auksinį batelį jai buvo paskirta „Sakalo” leidyklos premija. Premijuotą knygą rašytoja padovanojo ir rusų rašytojui Konstantinui Balmontui, kuris laiškuose nuoširdžiai gyrė jos kūrybą.
Paskatinta „Auksinio batelio” pasisekimo, premijos ir pirmojo honoraro, B. Buivydaitė po metų išleido apysaką jaunimui – „Trys bičiuliai”.


Rašytoja Anykščiuose


B. Buivydaitė (Nuotrauka iš Anykščių L. ir  S. Didžiulių viešosios bibliotekos nuotraukų archyvo)


1948 metais B. Buivydaitė visam laikui grįžo į gimtuosius Anykščius. Karo ir pokario išgyvenimai pakirto sveikatą. Silpo regėjimas, pirštai tik apgraibomis lietė rašomosios mašinėlės klavišus… Kelionė į Vilnių pas garsiąją daktarę Mariją Horodničienę negelbėjo: akių šviesa geso ir geso…
Paskutiniuosius savo kūrinius parašė diktuodama savo sekretorei Rozalijai Klimašauskaitei.
Vartydami periodinius leidinius, kuriuose rašoma apie Anykščių krašto dukrą, randame žmonių, besilankiusių pas ją Anykščiuose, prisiminimus.
1980 metais žurnalo „Švyturys” nr.23, straipsnyje „Žodžiai iš rytmečio spindėjimo”, rašytojos bendraklasės dukra Marija Macijauskienė prisiminė: „Dar vaikystėje, pamenu, iš mamos bibliotekos paimdavau almanacho „Vainikai” pirmą dalį, ir mane stebino kažkokia šviesa, sklindanti iš vienintelės almanache moters Tyrų Dukters (B. Buivydaitė- M. M.) portreto. Mama yra daug pasakojusi apie savo bendraklasę Utenoje. Ir tik po daugelio metų, atvažiavusi ilsėtis į Anykščius, išdrįsau pasibelsti į rašytojos duris. Ji buvo tokia pat jauna, su duobutėm skruostuose, vedžiojo po apylinkes ir pasakojo, pasakojo…”
Vėliau, jau 1996 metais kovo 30 dienos laikraščio „Diena” straipsnyje „Kas nesudėta knygoje…” M. Macijauskienė rašė:
„…Tą vėjuotą, šlapdriba kimbančią dieną Anykščiuose mačiau ją paskutinį kartą, nors laiškai ir mintys mus siejo iki rašytojos mirties… Ir lyg tą nujausdama, jaukiame rašytojos B. Buivydaitės kambaryje prašnekėjau iki paskutinio iš Rokiškio į Kauną važiuojančio autobuso.
Rašytojos veidas buvo giedras, spindintis gerumu. Tik skaudino jos rega visai suprastėjusi ir moteris buvo daugiau priklausoma nuo kitų. Aklųjų draugija buvo skyrusi jai sekretorę”.
Su sekretore B. Buivydaitė dirbo nuo 1971 metų. Taip peržiūrėjo, suredagavo ir išleido vaikiškų eilėraščių knygelę „Karklo švilpa” (1972 m.), atsiminimų knygą „Vargai vartus kilnoja” (1982 m.). Iki paskutinių gyvenimo dienų dirbo.
Vartydami nuo laiko pageltusius žurnalų bei laikraščių puslapius, randame ir rašytojos sekretorės šviesios atminties Rozalijos Klimašauskaitės prisiminimus. 1985 metais gruodžio 5 dieną „Kolektyviniame darbe” ji rašė:
„Kada tik tenka praeitį pro namelį Šagalovo ir Šaltinio gatvių kampe, (Šagalovo g. dabar Vilniaus g. – A. B.) visada prisimenu, rodos, matau kambaryje prie stalo rymančią baltagalvę rašytoją B. Buivydaitę. Čia ji daugelį metų gyveno, čia gimė jos prisiminimai, apysakos, čia, rodos, dar tebėra gyvos jos svajonės ir lūkesčiai, kuriais rašytoja gyveno.<…>
Ji buvo didelė Anykščių krašto patriotė, labai mylėjo tiesą, mylėjo paprastus žmones, su jais bendravo, jiems ir apie juos rašė, panaudodama anykštėnų bei svėdasiškių kalbos ypatybes bei atspalvius, tikrus gyvenimo faktus”.
Mėgo rašytoja bendrauti, laukdavo ateinančių. O atėjusiems daug pasakodavo, buvo miela, nuoširdi, džiaugdavosi, kad ką nors rašanti.
1995 metais Jonas Užusienis gruodžio 13 dieną laikraštyje “Anykšta” dalinosi savo prisiminimais apie apsilankymą rašytojos namuose:
„Tai buvo pirmutinis ir paskutinis susitikimas su Tyrų Dukterimi. Ir kai paimu į rankas jos jaunystės prisiminimų knygą “Vargai vartus kilnoja”, prieš akis vėl kaip gyva iškyla rašytoja. Tada, išeidamas iš kiemelio į gatvę, atsigręžiau: gonkelio durų fone, lyg įrėminta, stovėjo rašytoja, baltagalvė senutė, ir lydėjo mane liūdnu žvilgsniu: jame švietė dėkingumas, ir viltis…”
Gyvas rašytojos paveikslas ir žurnalisto Vytauto Bagdono prisiminimuose. 2004 metais savaitraštyje “Šeimininkė” sausio 28 dieną straipsnyje “Akių tamsoj, širdies šviesoj…” jis rašo:
„Tame saulės apšviestame kambarėlyje, kur prabėgo rašytojos vaikystė, jaunystė, fotografuodamas B. Buivydaitę tiesiog stebėjausi jos grožiu, sidabro garbanomis, gyvenimo raukšlėmis išvagotu veidu. Ji buvo jau gana senyvo amžiaus, bet nepaprastai fotogeniška . Pagaliau rašytojai nusibodo pozuoti, ji nusijuokė ir pasakė:
Gana, jau gana. Ar kokia artistė, kad tiek daug reikia fotografuoti? Kam gadinti juostą?Ilgokai po to su rašytoja šnekėjomės. Ji teiravosi apie mano darbą laikraščio redakcijoje, apie neakivaizdines žurnalistikos studijas. Primygtinai reikalavo siekti mokslo, žinių, nepadėti plunksnos”.
Bėga laikas, ištrindamas iš atminties faktus, pavardes, vaizdus…Žmogiškasis rašytojos B. Buivydaitės gyvenimas tarsi tolsta, užleisdamas vietą kur kas reikšmingesniam – įprasminančiam jos, kaip kūrėjos vietą kultūroje, amžinybėje.


B. Buivydaitės kūrybinis palikimas


Nedaugeliui rašytojų lemta tapti klasikais. Kur kas daugiau rašytojų, kurie nesužėri ryškiais ilgam neužgęstančiais spinduliais, tačiau vis dėlto ir jie savo kūryba užžiebia po mažą žvaigždelę visame literatūriniame žvaigždyne. Tik apie tokius talentus mes kartais žinome labai mažai.
Tikriausiai ne daug kas šiandien žino, kad rašytoja B. Buivydaitė bendradarbiavo to meto kultūriniuose žurnaluose: „Skaitymuose”, „Tautos vaire”, „Klaipėdoje”, „Ateities spinduliuose”, „Žiniose”, „Panevėžio balse”. Daug rašė „Naujojoje Vaidilutėje”. Periodikoje buvo spausdintos rašytojos novelės „Mėlynos akys”, „Migla”. Apie spausdintą „Naujojoje Vaidilutėje” novelę „Migla”, atsiliepė net Amerikos lietuviai, prašydami atsiųsti į Amerikos lietuvių laikraščius tokios nuotaikingos kūrybos.
Rašytoja gražiai apdainavo savo kraštą – Anykščius, išleistose 1930 metais „Anykščių baladėse”. Knyga buvo labai skaitoma pasakas, padavimus mėgstančio jaunimo. Kaip rašo rašytojas Vygandas Račkaitis: „Šių dienų skaitytojams Bronė Buivydaitė žinoma tik kaip vaikų rašytoja. Tai, kad ji daug rašiusi ir suaugusiems, jau yra primiršta. Mažai dabar kas žino spausdintus jos kūrinius Tyrų Dukters slapyvardžiu“.


Ji – pirmoji moteris lyrikė lietuvių literatūroje


1921 metais išleidusi eilėraščių rinkinį „Vasaros šnekos” B. Buivydaitė – Tyrų Duktė buvo pripažinta kaip pirmoji moteris – lyrikė lietuvių literatūroje. Po to sekė eilėraščių rinkiniai „Skudučiai” (1933 m.) ir „Po žilvičiais” (1939 m.). Didelio skaitytojų dėmesio susilaukė romanas „Atversti lapai” (1934 m.). B. Buivydaitės eilėraščiai, publicistika, netgi romanai buvo publikuojami „Židinyje”, „Naujojoje Romuvoje”, „Naujojoje Vaidilutėje” bei kituose prieškario Lietuvoje leistuose žurnaluose. Pasak rašytojo, publicisto V. Račkaičio, šis kūrybinis B. Buivydaitės palikimas jau apneštas užmiršties dulkėmis. Vargu ar kada nors bus išleisti B.  Buivydaitės raštai ir atrasime šią rašytoją, kūrusią ne tik vaikams.



Straipsniai apie rašytoją B. Buivydaitę


1. Adomėnaitė-Antanaitienė R. Burtininkė be auksinio batelio: [100-osioms gimimo metinėms] // Šeimininkė.- 1995, gruod. 6, p. 5.
2. Aleinikova N. B. Buivydaitė sugrįžta: [100-osioms gimimo metinėms] // Apžvalga.-1995, saus. 5, p.7.
3. Ambraškaitė A. „Ateis diena saulėta“.- Iliustr. // Anykšta.- 1991, geg. 1.
4. Ambraškaitė A. Kviečia B. Buivydaitės muziejus // Anykšta.- 1990, gruod. 6.
5. Ambraškaitė A. Nesklaidytų puslapių deimančiukai: [B. Buivydaitei - 100] // Anykšta.- 1995, gruod. 9, p.1.
6. Ambraškaitė A.Tomis gatvėmis, kur rašytojos gyventa.- Portr. // Panevėžio balsas.-1990, gruod. 8.
7. Ambraškaitė A. „Visas mano gyvenimas yra laukimas“.- Iliustr. // Anykščiai.- 1995, Nr. 8, p. 6-7.
8. Ambraškaitė A. Vienumos karalienė.- Iliustr. // Dialogas.- 1995, gruod. 15, p. 4.
9. Astrauskas G. Namelis Šaltinio gatvėje.- Iliustr. // Mūsų žodis.-1983, Nr. 1, p. 14-15.
10. Auryla V. B.Buivydaitė // Lietuvių vaikų literatūra.- Vilnius, 1986, p. 89-90, 107-110, 125-126.
11. Bagdonas Vyt. Akių tamsoj, širdies šviesoj.- Nuotr. // Anykšta.- 1990, gruod. 4; Panevėžio balsas.- 1990, lapkr. 10; Diena.- 1995, gruod. 8; Utenis.- 2002, liep. 2; XXI amžius.- 2002, liep. 3; Šeimininkė.- 2004, saus. 28.
12. Bagdonas Vytautas. Į šimtmetį – pro vaikystės langą // Diena.- 1995, gruod. 4, p.10.
13. Bagdonas V. Kai užplūsta prisiminimai.- Nuotr. // Mūsų žodis.- 1990, Nr. 12, p. 15- 20.
14. Bagdonas V. Kur gyveno ir kūrė Tyrų Duktė: [apie B.Buivydaitės muziejų].- Iliustr. // Kauno diena.-1998, geg. 2, p. 23.
15. Bagdonas V. Pagerbtas rašytojos atminimas // Literatūra ir menas.- 1990, birž. 30.
16. Bagdonas V. Pasaulis, kur telpa pasakos.- Nuotr. // Mūsų žodis.- 1976, Nr. 2, p. 8.
17. Bagdonas V. Pro vaikystės langą.- Nuotr. // Mūsų žodis.- 1971, Nr. 9, p. 15-17.
18. Bagdonas V. Susitikimai su rašytoja.- Nuotr. // Kolektyvinis darbas.-1984, rugs. 20.
19. Bagdonas V.  Vaikai žaidė… teatrą: [dramos kolektyvų šventė Anykščių kultūros rūmuose] // Diena.- 1995, kovo 28, p. 2.
20. 226. Bražėnienė R. Kūrybingi konkursai rašytojos jubiliejui // Utenis.- 1995, gruod. 9,
a. p. 4.
21. Bražėnienė R. Paminėtas B.Buivydaitės gimtadienis.- Iliustr. // Šilelis.- 2003, gruod. 18, p. 1, 9.
22. Bražionytė E. Gimtadienis // Anykšta.- 1991, gruod. 14.
23. Buivydaitė Bronė // Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. [T.1] A-K.- Vilnius, 1989, p. 193-197; TLE., [T.] 1.- Vilnius, 1985, p. 300.
24. Buivydaitė Bronė // Tarybų Lietuvos rašytojai A-L. - Vilnius, 1977, p.130-135.
25. Bronė Buivydaitė: [Rašytoja. 1895.12.08-1984.01.29. Nekrologas] .- Portr. // Literatūra ir menas.- 1984, vas. 4, p. 12; Kolektyvinis darbas.- 1984, vas. 2.
26. Bronė Buivydaitė (g. 1895) // Lietuvių rašytojai: Bibliografinis žodynas A-J.- Vilnius: Vaga, 1979, p. 281- 285.
27. Buivydaitė-Preskenienė E. Iš skaidriojo šaltinio: Rašytojai B. Buivydaitei-100 metų.- Nuotr. // Šiaulių kraštas.- 1995, gruod. 5, p. 11.
28. Bujokaitė V. Namelyje prie Šaltupio // Kolektyvinis darbas.- 1968, birž. 11.
29. Daunys V. Valanda pas rašytoją: B.Buivydaitei – 85 // Komjaunimo tiesa.- 1980, gruod. 5.
30. Drilinga A. Anykščių žemės duktė // Literatūra ir menas.- 1984, vas. 4, p.12.
31. Drilinga A. Įaugusi į Aukštaitijos žemę: Atsisveikinant su Brone Buivydaite // Pergalė.-1984, Nr.3, p. 172-173; Literatūros panorama.- Vilnius: Vaga, 1985, p. 217-218.
32. Drilinga A. Žmonės prie vieškelio: apybraižos.- Vilnius, 1986, p. 245-247.
33. Dvilinskaitė D.Iki šiol moku skolą: [rašytojai – 100 metų].- Iliustr.// Respublika.- 1995, gruod. 16, priedas „Gyvenimas“, p. 3.
34. Dvilinskaitė-Laukienė D. Mus auklėjo mokytoja Bronė Buivydaitė-Mičiulienė // Alytaus naujienos.- 1996, geg. 16, p. 6.
35. Dvilinskaitė D. Šviesus pavyzdys: iš atsiminimų apie B.Buivydaitę // Naujas gyvenimas (Prienai).- 1984, kovo 10.
36. Gasperaitis A. Centrinėse mokyklose Utenoje, Voroneže: B.Buivydaitė – Tyrų Duktė.- Portr. // Utenis.- 1998, bal. 28, p. 4.
37. Gaučytė E. Žodžiai iš „Po žilvičių“…// Ateitis.- 1939, Nr. 1, p. 48- 50.- Parašas: E.G.
38. Germanavičius V. Festivalis „Pažaiskime teatrą“: [apie renginį Anykščių kultūros rūmuose] // Anykšta.-1995, bal. 8, p. 8.
39. Glazinskas S. Kam ošia obelys // Kolektyvinis darbas.-1970, birž. 18.
40. Guobis R. Ištikima tiesai // Anykšta.- 1990, gruod. 6.
41. Jankevičius V. Šventė rašytojos jubiliejų: [LAD Anykščių skyriaus nariai susitiko su rašytoja B. Buivydaite] // Kolektyvinis darbas.- 1975, geg. 13.
42. Jankūnaitė G. Paminėsime B.Buivydaitę // Vakarinės naujienos.- 1995, gruod. 6.
43. Jasiūnas A. Premijuotoji 1936 m. vaikų literatūra // Tautos mokykla.- 1937, Nr. 4 /5, p. 103-105.
44. Jazulėnienė E. Rašytoja B. Buivydaitė: Panevėžys – amžininkų atmintyje // Gimtinė.- 1993, liepos 1, p. 3.
45. Junevičius J. Įteikta premija // Mūsų žodis.- 1983, Nr.1, p. 15.
46. Junevičius J. Tyla, malda, gyvu žodžiu.- Nuotr. // Anykšta.- 1990, gruod. 13, p. 1.
47. Kiselienė B. Svečiuose pas rašytoją // Kolektyvinis darbas.- 1982, rugpj. 5; Tėvynė.- 1982, rugpj. 28.
48. Klimašauskaitė R. Saulėlydis // Anykšta.- 1996, saus. 27.
49. Klimašauskaitė R. Mūsų rašytoja: Gruodžio 8 d. sukanka 90 metų, kai gimė rašytoja B.Buivydaitė // Kolektyvinis darbas.- 1985, gruod. 5.
50. Kodaitienė G. Bronė Buivydaitė-Mičiulienė (Tyrų Duktė) // Norunė I. Pirminės akademinės.- Chicago, 1980, p. 178.
51. Kontrimavičius T. Anykščiai: Pagerbti Bronės Buivydaitės darbai // Lietuvos rytas.- 1995, gruod.11, p.14.
52. Kuzmickas V. Iš kūdikystės pasakų: B.Buivydaitės 80-osioms gimimo metinėms // Pergalė.- 1975, Nr. 12, p. 126-136.
53. Linkevičius J. Su plunksna rankoje // Iš gintarų vėrinio.- Vilnius: Agora, 2002, p. 160-168.
54. Linkevičius J. Ištikimybės lyrikai taku // Santara.- 1996, Nr. 25, p. 104-105.
55. Linkevičius J. Kaip paukštė vėtroje // Linkevičius J. Iš gintarų vėrinio.- Vilnius, Agora, 2002, p. 153-154.
56. Linkevičius J. Apysaka apie naivų ir gerą berniuką // Linkevičius J. Iš gintarų vėrinio.- Vilnius: Agora, 2002, p.168-173.
57. 260a. Linkevičius J. Po B. Buivydaitės jubiliejaus // Metai.- 1996, Nr. 2, p. 152-153,
58. Linkevičius J.Vaikystės langų šviesa // Linkevičius J. Iš gintarų vėrinio.- Vilnius, Agora, 2002, p. 155-160.
59. Liobytė A. „Jūsų Dievo pirštas – Liobytė“: [laiškai rašytojai B. Buivydaitei, 1956-1983] / spaudai parengė J.Linkevičius // Metai.- 1995, Nr. 12, p. 118-124.
60. Liobytė A. Kepkim jubiliejinį pyragą: [B.Buivydaitės 75-osioms gimimo metinėms].- Portr. // Pergalė.- 1970, Nr. 12, p. 169-170.
61. Liobytė A. Sidabrinė jaunystė.- Nuotr. // Pergalė.- 1965, Nr. 12, p. 171.
62. Liobytė A. Vienintelė „Vainikų“ gėlė: [rašyt. B. Buivydaitei – 80 metų].- Iliustr. // Literatūra ir menas.- 1975, gruod. 5, p. 12.
63. Macijauskienė M. „Ačiū, kad nužėrėt smėlio saują nuo gyvos širdies…“/ su B.Padegimo ir M.Zaperackaitės-Talandienės pasisakymais.- Iliustr. // Kauno diena.- 1995, gruod. 16, p. 21.
64. Macijauskienė M. Kas nesudėta knygoje..: [apie V.K.Banaičio operos „Jūratę ir Kąstytis“ libreto autorę].- Nuotr. // Diena.- 1996, kovo 30, p.14.
65. Macijauskienė M. Metai ir knygos…- Portr. // Kauno tiesa.- 1970, gruod. 8.
66. Macijauskienė M. Vieną pavakarę...: Pas rašytoją apsilankius.- Portr. // Gimtasis kraštas.- 1969, birž 19.
67. Macijauskienė M. Žodžiai iš rytmečio spindėjimo // Švyturys.- 1980, Nr. 23, p. 20-21.
68. Musteikaitė D. Nesilankščiusi, sužibėjusi // Diena.- 1995, gruod. 7, p. 6.
69. Narščiuvienė V. B.Buivydaitės kūrybos popietė: [Nacionalinėje M.Mažvydo
a. b-koje] // Tarp knygų.- 1996, Nr. 2, p. 40.
70. Narščiuvienė V. Anykščių žemės duktė // Šiandien aktualu: Metodika seminarams. 1995, II pusmetis.- Vilnius, 1995, p. 46-50.
71. Naujokaitis P. Lietuvių literatūros istorija. 1907-1928, T.2.- Čikaga, 1975, p. 364-366.
72. Obolėnienė A. Nesuklupusi prieš negandas.- Nuotr. // Panevėžio tiesa.- 1978, gruod. 2.
73. Parulskis S. Vaikų rašytojai per lengvai užmirštami // Lietuvos rytas.- 1995, gruod. 8, p. 36.
74. Pastarnokas J. Pas rašytoją B.Buivydaitę // Jonavos balsas.- 1973, bal. 14.
75. Račkaitis V. Metai pasilieka knygose.- Nuotr. // Kolektyvinis darbas.- 1975, gruod. 9; Panevėžio tiesa.- 1980, kovo 29.
76. Račkaitis V. „Subėgo vasaros…“- Nuotr. // Kolektyvinis darbas.- 1983, lapkr. 19.
77. Rašytojos B.Buivydaitės 100-ųjų gimimo metinių paminėjimo programa // Žiburys.- 1995, gruodis.
78. Renginiai B.Buivydaitės jubiliejui // Literatūra ir menas 1995, lapkr. 25, p.15.
79. Raila R. Labai reikalingi puslapiai // Kolektyvinis darbas.- 1980, gruod. 6.
80. Sadauskas R. Tyrų Duktė ant Gedimino kalno.- Nuotr. // Valstiečių laikraštis.- 1996, vas. 13, p.12.
81. Skripka V. Poetiniam vaikų pasauliui // Komjaunimo tiesa.- 1973, rugs. 6.
82. Sluckis M. Su plunksna rankoje.- Nuotr. // Literatūra ir menas.- 1970, gruod. 12, p. 11.
83. Stiklinskaitė E. Garbingas rašytojos jubiliejus: [rašytojai - 85 metai].- Nuotr. // Kolektyvinis darbas.- 1980, gruod. 6.
i. Stundžia M. Tyrų Duktė sėmėsi tvirtybės iš praeities // Utenis.- 1995, gruod. 7, p. 2.
84. Šilinienė D. Anykščiuose pas rašytoją // Gimtoji žemė (Ukmergė).- 1983, geg. 26.
85. Šilinienė D. Mielą rašytoją prisiminus…// Kolektyvinis darbas.- 1984, bal. 28.
86. Šilinienė D. Svečiuose pas rašytoją // Pirmyn (Molėtai).- 1982, gruod. 25; Tarybinis mokytojas.- 1983, saus. 21; Gimtoji žemė (Ukmergė).- 1983, geg. 26.
87. Šimkutė D. Susitikimas su anykštiete rašytoja // Kolektyvinis darbas.- 1969, gruod. 2.
88. Šiupinys // Anykšta.- 1995, lapkr. 15.
89. Urba K. Žiburys neužgeso.- Nuotr. // Literatūra ir menas.- 1985, gruod. 14, p.14.
90. Užusienis J. Pirmą ir paskutinį kartą // Anykšta.- 1995, gruod. 13, p. 3; Panevėžio balsas.- 1991, kovo 6.
91. Vanagas R. Žaliojo namelio šeimininkė: B. Buivydaitės 100-osioms gimimo metinėms // Anykšta.- 1995, gruod. 13.
92. Vėlavičienė S. Negęstanti vaikystės langų šviesa.- Nuotr. // Bibliotekų darbas.- 1981, Nr. 2, p. 21-23.
93. Vitkienė S. Žydi sparnų atšvaistai: [Ažuožerių b-kos mažieji skaitytojai pažymi rašytojos jubiliejų] // Anykšta.- 1995, gruod. 2.
94. Zulonas K. Pagerbė rašytoją B. Buivydaitę // Laisvė.- 1971, vas 2.
95. Žalgevičiūtė J. Rašytojos Bronės Buivydaitės pastogėje // Panevėžio tiesa.- 1972, birž. 24.


Parengė Audronė BEREZAUSKIENĖ