Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,6 / 5 (29 balsai)

Vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių dailės atstovas yra Antanas Žmuidzinavičius. Antanas Žmuidzinavičius gimė 1876 m. spalio mėn. 31 dieną Seirijų miestelyje. Jo gimtinė – vienas gražiausių Dzūkijos kampelių. Miestelis nusidriekęs tarp dviejų ežerų, apjuostas smėlėtų kalvų ir nedidelių pušynėlių. Būsimojo dailininko tėvai buvo valstiečiai, kurie nederlingoje žemėje išauginta duona ir grikiais vos išmaitino gausią šeimą. Šeimoje buvo vienuolika vaikų, tačiau išaugo tik penki: dvi dukros ir trys sūnūs. Vaikystėje Antanui teko patirti varganą piemens dalią. Motinos liūdnos dainos, vyresniųjų seserų raštuoti audiniai, o ypač nuostabūs tėviškės gamtovaizdžiai puoselėjo jautraus berniuko sieloje meninius polinkius.

A. Žmuidzinavičiaus tėviškė. Alytaus raj. Simno apyl. Balkūnų k.


1894 metais A. Žmuidzinavičius baigė Veiverių mokytojų seminariją ir keletą metų mokytojavo Lenkijoje, Lomžos gubernijoje. Nuo pat vaikystės mėgęs piešti, jaunasis mokytojas tvirtai apsisprendė tapti dailininku ir persikėlė į Varšuvą, kur laisvalaikiu mokėsi privačioje J. Zolotariovo piešimo mokykloje. Graži dzūkų krašto gamta, turtinga liaudies kūryba turėjo poveikio meniniams jaunuolio polinkiams. Motyvus peizažams ėmė iš gražių ir būdingų Lietuvos gamtos kampelių, mėgo tapyti upių, ežerų, pajūrio vaizdus, apgaubdamas juos lyrine nuotaika. Yra sukūręs liaudies gyvenimą vaizduojančių kompozicijų, portretų. Dailininkas nutapė apie du tūkstančius paveikslų. Brandžiausi jo kūriniai priklauso realistinei krypčiai. Daugiausia paveikslų nutapė medinėje vieno aukšto viloje Palangoje, kur leisdavo savo atostogas. Vila buvo statyta XX a. pr. 1948-1949 m. pagal A. Žmuidzinavičiaus projektą pristatyta mansarda, kurioje buvo įrengta jo dirbtuvė.

Vila Palangoje, J. Basanavičiaus g. 42


Palangą dailininkas įamžino peizažuose „Prie baltųjų kopų", „Palangos smiltynuose", „Palangos pajūris", „Senos pušys Birutės kalne", „Vilutė Palangoje" ir kt. Gamta ir žmogus – pagrindinė daugelio A. Žmuidzinavičiaus paveikslų tema. Jo gamtovaizdžiai kupini lyrikos ir ramybės. Tai plačios laukų panoramos, tviskantieji ežerai, tylios, ramios pušys bei lėtai tekančio Nemuno pakrantės. Nors A. Žmuidzinavičiui geriausiai sekėsi peizažai, tačiau jis nevengė portretų ir žanrinės tematikos. Iš visų jo sukurtų portretų bene geriausias yra 1910 metais padarytas archeologo T. Daugirdo portretas. Šiame kūrinyje jautriai perteikti svarbiausi T. Daugirdo būdo bruožai.

A. Žmuidzinavičiaus tapytas T. Daugirdo portretas


Iš žanrinių kūrinių bene vertingiausi yra 1926 metais sukurti paveikslai „Skalbėjos", „Žvejys taiso tinklą" ir „Linų kūlimo talka Dzūkijoje". Pastarajame pavaizduotas senoviškas linų plūkimas kultuvėmis.

Linų kūlimo talka Dzūkijoje


A. Žmuidzinavičius mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune.

Antano Žmuidzinavičiaus kapas Petrašiūnų kapinėse

Naudota literatūra

1. Žmuidzinavičius A. Paletė ir gyvenimas.- V., 1961

2. XX a. lietuvių dailės istorija - Vilnius : Vaga, 1982-1990. - 3 t.

3. Ramanauskienė S. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. - Vilnius : Mintis, 1984

4. Wikipedia(Antanas Žmuidzinavičius)

5. Žmuidzinavičiaus tapytas T. Daugirdo portretas(Spausti čia)