Dailininkas iš Lepšių kaimo: Stasiui Eidrigevičiui - 60 metų

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,4 / 5 (106 balsai)

Kiekvienas žmogus brangina savo ištakas, o kiekviena vietovė saugo iš to krašto kilusių žymių žmonių vardus, jų atmintį.


Dailininkas Stasys Eidrigevičius Panevėžyje. Jono Lindos nuotr. (iš PAVB rankraščių skyriaus)


Dailininkas Stasys Eidrigevičius gimė 1949 m. liepos 24 d. Mediniškių kaime, Pakruojo rajone. Su šiuo kaimu visi ryšiai nutrūko 1956 metais, kai tėvai persikėlė į Lepšių kaimą prie Panevėžio. Stasiuikui tada buvo septyneri. Čia, Lepšiuose, jo atmintis fiksafo namų aplinką, tame pačiame name gyvenusius keistuolius dėdes Petrą ir Napalį, didelį, gražų sodą, Lepšių pradinę mokyklą, kurioje prasidėjo kelias į pažinimą, į mokslo šviesą. Tėvus stebino vaiko pastabumas, grožio pajauta. Tėvas prisimena, kai abu su Stasiuku, kai jam buvo dar penkeri ar šešeri metukai, vaikščiojo po mišką ir sūnus atkreipė dėmesį į keistą samanomis apaugusią kerpę, išsikėtusį dekoratyvų kankorėžį, grožėjosi miško gyvenimu. Mokantis Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) Stasiui patraukliausia pamoka buvo piešimas. Piešdavo ne tik pamokose, bet ir namuose. Atlikdavo namų užduotis ir negebantiems klasės draugams. Jau paauglystėje Stasys Eidrigevičius aiškiai žinojo savo pasirinkimą. Baigęs aštuonias klases, įstojo į Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, kurį baigė su pagyrimu. Toliau dailės žinias ir įgūdžius gilino Vilniaus dailės institute (dabar Dailės akademija).


1973 m. baigęs institutą pirmuosius kelerius metus Stasys Eidrigevičius mokytojavo, dėstydamas piešimą. Imlus jaunuolis stengėsi pažinti vaikų pasaulį, mokinių psichologiją. Dailininko pirmosios vaikams iliustruotos knygos patrauklios ir vaikams suprantamos. Jo žmogeliukai su liūdnomis kaip kukuliukai akutėmis prikausto mažuosius prie knygelių, plečia jų vaizduotę, geriau sąmonę pasiekia skaitomas tekstas, turinys. Iš viso S.Eidrigevičius yra iliustravęs 40 knygų, daugiausia skirtų vaikams.


Dar besimokydamas technikume susidomėjo mažąja grafika. Yra sukūręs šūsnį artimųjų, žymių žmonių ekslibrisų. Dailininko S.Eidrigevičiaus žanrinė kūrybos apimtis plėtojosi ir įvairėjo. Tapė aliejumi, pastele, sukūrė savitų grafikos darbų, ypač tik Stasiui būdingos kaukės, kuriose panaudojami fotografijos elementai. Jo kaukės simbolizuoja žmogaus vienišumą, susvetimėjimą, liūdesį, dvasinę būseną.


Nuo 1980 metų Stasys Eidrigevičius apsigyveno Varšuvoje. Pasaulyje dailininką ėmė garsinti originalūs plakatai. Bet reiškėsi pamėgtos tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos srityse. Susidomėjo ir šiuolaikinio meno raiškos būdais – performensu, meno akcija, instaliacija.


Nors dailininkas atsidūrė toli nuo tėviškės, bet jos vaizdas pastebimas daugelyje jo kūrybos darbų. Gyvas motinos paveikslas išreikštas paukščio simboliu, namų gyvenimo detalė, ramaus tėvo santūrumas, dvi seserys, paliktos Lepšiuose. Nuo gimtinės, artimųjų pasaulinio garso menininko mintys nenutolo. Bet laikai keitėsi, Amžinybės keliu išėjo tėvai. Nebėra ir dėdžių Napalio su Petru. Nebėra ir tėviškės su gandralizdžiu. Seserys išsikėlė į miestą, svetimų niokojamus gimtuosius namus teko parduoti... Gailestis dėl namų ir artimųjų netekties, gimtinės ilgesys ir prisiminimai persikėlė į Stasio kūrybą. Jo liūdnuose, geruose kaukių veiduose gali atpažinti brangius bruožus. Kurtose instaliacijose „Pamatas“ detaliai atkurtas gyvenamo namo planas su kambarių įvardijimais, interjero apibūdinimu. Klėtyje išdėstyti aruodai su joje supiltais grūdais... Stasys Eidrigevičius visada domėjosi teatru. Jo spektakliai „Baltas briedis“ dedikuotas motinai. Motina nuolat prašydavo sūnaus nupiešti jai baltą briedį. Panevėžyje suvaidintas „Dirvonas“ – taip pat prarastos vaikystės tėviškės nostalgija, simboliškas iš jos išėjimas ir noras sugrįžti... Spektaklio sūnaus sugrįžimo iš vaikystės motina nebepamatė.


Nuo 1969 metų ėmęs dalyvauti parodose Stasys Eidrigevičius visuose pasaulio kontinentuose – Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Japonijoje – surengė per 100 autorinių parodų. Į kai kuriuos parodų atidarymus Stasys veždavosi motinos duonos, kurią kaip relikviją dalindavo gabaliukais parodų svečiams. Duona iš Lietuvos Stasiui būna pati brangiausia dovana. „Tušti keliai, paukštis, medis ar trobelė toli prie horizonto... Tie lygūs laukai, tyla, susimąstymas ir svajonės yra mano vaikystės ženklai...“- sako dailininkas (Rubinaitis, 2009, Nr. 2, p. 14 - 19)


Iš mažo Lepšių kaimelio išėjęs menininkas Stasys Eidrigevičius savita, originalia savo kūryba išgarsino Lietuvos vardą. Ant kiekvieno darbo rasime įrašą „Stasys“. Dailininkas yra 2001 metų Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius. Tarptautinėse parodose, konkursuose pelnė per 40 apdovanojimų, daugiausia už knygų iliustracijas ir plakatus. Dailininko kolekcijoje trys Grand Prix iš parodų Barselonoje (Ispanija), Belgrade (Serbija), ir Bratislavoje (Slovakija), keturi aukso medaliai iš meno forumų Čikagoje (JAV), Niujorke (JAV), Tojamoje (Japonija) bei Katovicuose (Lenkija). Apie dailininką Stasį Eidrigevičių sukurti šeši kino filmai, išleista įvairiomis kalbomis nemažai knygų. O dailininko ištakos – Lepšių kaimas.

Panaudota literatūra:

Januševičienė, Virginija. Stasio Eidrigevičiaus sugrįžimas tėviškėn // Panevėžio rytas, 1996, spalio 5, p. 1, 12.

Grėbliūnas, Rymantas. Stasiui Eidrigevičiui mieliausia rugių puokštė // Panevėžio balsas, 1999, spalio 5, p. 3.

Improvizacija namų, mirties ir meilės temomis // Panevėžio rytas, 1996, spalio 12, p. 1, 12.

Chmieliauskienė, Apolonija. [Sesers A.Eidrigevičiūtės-Chmieliauskienės atsiminimai apie brolio Stasio vaikystę].

Jonuškaitė, Birutė. Kaip Lepšių kaimas keliauja per pasaulį // Nemunas, 1996, Nr. 5 - 6, p. 18 - 23.

Popuzinskis, Andžejus. Septynios misterijos pagal Stasį. 1994, Varšuva, 12 p.

Grėbliūnas, Rymantas. Visur vežėsi motinos duonos // Panevėžio balsas, 2000, kovo 15, p. 7.

Dailininkas savo gyvenimą "piešia" teatre // Gimtasis kraštas, 1995, balandžio 27 - gegužės 3.

Korsakaitė, Ingrida. Kad vaikas pasakytų "ach" //Rubinaitis, 2009, Nr. 2, p. 14 - 19

Eidrigevičius, Stasys // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2004, t. 5, p. 357.

Parengė:

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šilagalio filialo vyr. bibliotekininkas Audrius Mikeliūnas