Iš „Graži tu mano“.
Susijusios žemėlapio žymos:
Danutė Vaskelaitė – poetė ir dailininkė, istorikė – Atgimimo šauklė, tautos dvasios žadintoja. Tauta girdėjo gyvą poetės žodį LPS suvažiavimuose, atidengiant paminklus žuvusiems už Lietuvos laisvę, parvežant tremtinių palaikus, atidarant parodas, kūrybos vakaruose, susirinkimuose Kaune, Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse. D.Vaskelaitė – LPS iniciatyvinės grupės narė, LPS Kauno lektorių grupės narė, sekretorė.
Atgimimo mitingas Kauno Istorijos muziejaus sodelyje.
Jame D.Vaskelaitė skaičiusi savo eilėraštį ,,Laisvė".
D.Vaskelaitės poezija alsuoja gilia Tėvynės meile, poeto pareiga Tėvynei.
Eilėraščiai publikuoti Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje, buvo skaitomi per televiziją.
Danutė Vaskelaitė
LAISVĖ
Mačiau tave
paniekintą, užguitą.
Mačiau sutryptą,
kenčiančią ir liūdną.
Tik nemačiau
Tavęs aš klūpančios,
o Laisve,
o baltoji paukšte, –
nemačiau.
Žydėjo žemė
kraujo rožėmis
mieste ir kaime –
žiaurumų tumulai
per gimtą žemę ritos,
bet švietė kibirkštis
pro luobą baimės –
Viltis –
po nebylios nakties
prašvinta rytas!
Stovėjai tu
ir laukei, šviesiaveide,
paslėpusi sparnus
tamsos pakampy –
Grandinės rankoje
sutraukytos,
o naujosios sužvango…
Ir skausmo, ir skriaudų
per Lietuvą
riedėjo bangos.
Ir dairės minios
po muziejaus sodą –
Kur Laisvė?
Kur sparnuota paukštė
be grandinių?
Ir ta sena,
nutrūkus odė
mylimai Tėvynei
palėpėj paslėpta,
kaip skulptūra,
sudužęs žodis,
laukė…
Plasdėk,
Šventoji Laisve,
Vėliava trispalve,
plasnok padangėj
bundančios Tėvynės!
Skanduojame
visi Tau –
S A L V E ! S A L V E !
Joks priešas
tavo dvasios
nesutrynė!
Kaunas, 1989
Eilėraštis spausdintas ,,Kauno Tiesoje“ 1989m. vasario 15d. Nr.39 prie 1918m. vasario 16d. Akto paskelbimo, skaitytas mitinge Vilniaus universiteto Skargos kieme, antrajame LPS suvažiavime Vilniaus sporto rūmuose.
Danutė Vaskelaitė
KELKIS, LIETUVA TĖVYNE!
Naujos jėgos. Kilk, Tėvyne,
Iš besmengančiojo liūno! –
Ligi šiol tave marina
Kuo kas gali, drasko kūną.
Basos kojos tau suskirdę,
Širdį plėšo gintarinę,
Ar pasaulis skausmą girdi? –
Kelkis, Lietuva Tėvyne!
Šauk prie bokšto Gedimino
Vis garsiau, tarytum ragas, –
Kelkis, tu brangi Tėvyne –
Darbo marios, vargo vagos!
Gauskite, varpai senoliai,
Šitiek metų slėpę širdį, –
Žadinkite tautą, broliai, –
Amžiai jūsų balsą girdi!
Kelkis, mylima Tėvyne,
Tiek praradus, tiek netekus –
Braukiam ašarą atminę,
Šaukiam – į darbų ataką! –
Tavo Laisvę trypė, mynė,
Šviskit, rytmečiai aptemę –
Kelkis, Lietuva Tėvyne,
Buski, didvyrių tu žeme!
Kaunas, 1988 06 23
Eilėraštis skaitytas pirmajame LPS suvažiavime Vilniau sporto rūmuose per televiziją.
Danutė Vaskelaitė
TĖVYNĖ
Jie ten, mes čia –
Rugiais ir chrizantemomis
Sužydus žemė
Skiria ir jungia mus –
Jie ten, mes čia –
Jų Laisvės kalbą
Šlama ąžuolynai –
Girių maldos –
Jie ten, mes čia –
Jų pelenai
Sušildo mūsų kojas –
Ir taip arti –
Ir taip toli –
Jie ir mes –
Tėvynė
– – –
Kaunas, 1985 11 12
Danutė Vaskelaitė
TĖVYNĘ TURIM VIENĄ
Tautos širdis
Tavu balsu prabilo,
Tautos skausmas
Tavu žodžiu išsiveržė,
Žuvusių žodis
Į Tėvynę parėjo
Kalbėti mums
Ir ainiams
–
Tėvynę turim vieną...
Trakai, 1988
Danutė Vaskelaitė
PARVEŽKITE
Į LIETUVĄ
Parvežkite mane...
Apšalęs kūnas. Sielai
Gūdu ledų name –
Parvežkite į Lietuvą –
Po beržu begulėt...
Ir saldų duonos kvapą
Po galvą pasidėt...
Parvežkite į Lietuvą!
Parvežkite karste...
Vienintelė, o Viešpatie,
Minties malda karšta...
Mirties baltuos retežiuos
Klajoji po laukus –
Aplink ledynas ražos
Ir vėjas išlakus
Virš Lenos nenutyla,
O vėtra kaukdama
Palaidos tavo bylą, –
Ledinė aimana – – –
O kaulai plauko, bąla
Lyg ledo gabalai – – –
Balti plaukai prišalę
Prie sienų. Amalai,
Užpuolę sodo medį,
Apgraužę nebelies –
Dangus ir žemė gedi –
Kamienas obelies
Dar liks, kaip buvęs
žemėj,
Dar atžalas išskleis,
O tu – šiurpiausioj menėj
Ir mirusi dairais –
Ne į tą puse neša!
Ne ten… Ne po beržais…
Ir dažo, viską dažo
Pūga baltais dažais – – –
– – – – – – – – – – – – –
Kartoja giesmės aidą –
Per klaidą čia. Per klaidą –
– – – – – – – – – – – – –
Parvežkite… Parvežkit mus
Į Lietuvą… jau nesamus
– – – – – – – – – – – – –
– – – – – – – – –
– – – – – –
Kaunas, 1988
Eilėraštis skaitytas sutinkant parvežtus tremtinių palaikus Kauno muziejaus sodelyje, atidarant parodą ,,Lietuva tremtyje“ LTSR istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje 1989m., I–ojo Sąjūdžio suvažiavimo metu.
Danutė Vaskelaitė
Į LIETUVĄ
Svyra kryžiai šiaurėje nuo šalčio,
Skeldi tvoros prie baltų kapų, –
Guli ledo žemėje žvangioj bekalčiai,
Ir bemiegiuos leduose kraupu – – –
O , ar Lietuva, esi? Ar beužgirsi?
O! Kokia sunki ta tuštuma – – –
Metuose bespalviuos snaigės virsta,
Persmeigtos poliarinės šviesos gama –
Balta balta. Ir tyla juoda. Ir speigas.
Skausmo drapanos ir perskilus širdis.
Ir vis dar šiurpesnis vėjas smeigias,
Ir į mus rauda be paliovos riedės –
Čia, po žemėmis Igarkoj ir Vorkutoj,
Šaukias širdys, Lietuva tavęs –
Tremtiniai ir kaliniai, rekrūtai – – –
Plieno lageriai. Kas iš mirties išves –
Kaulai, kaulai – – – Kupinos jų dėžės
Kyla į lėktuvą, debesų lankas –
Mirę dienos! – Erdvėse tik vėžės –
Skausmo maldai neria Lietuva rankas –
Vilniuje, Kaune, Kėdainiuos, Biržuos
Amžinąjį atilsį užgirs, ir
Neaprėpiamuos akikraščiuos, rankas į viršų
Keldami, į Lietuvą mediniai kryžiai svirs
– – – – – – – – –
Kaunas, 1989 08
Danutė Vaskelaitė
KŪČIŲ NAKTĮ
Mažą žvakelę –
Mažą liepsnelę
Uždek ant lango –
Siaučia tamsa –
Šviesią žvakelę –
Gyvą liepsnelę
Delnu apsaugok –
Širdies šviesa –
Toje liepsnelėj,
Toje žvakelėj –
Tautos vienybė –
Jos gyvastis –
Mažoj liepsnelėj,
Šviesos žvakelėj
Sindi Tėvynė –
Mūsų viltis!
Kaunas, 1988 12 23
Danutė Vaskelaitė
GIESMĖ
Akmenis laukų Tėvynės
Susirinkome lyg kūnus –
Jų žaizdas, skriaudas priminę, –
Išrašyti tartum runos.
Šventas ženklas akmeninis,
Kaip ir aukuras Tėvynės –
Kaip kapų šviesa ramina.
O aplinkui varpas gaudžia
Prisikėlusios Tėvynės,
O aplink praamžių ugnys –
Gelmių šviesos – mūsų akys,
O aplinkui šimtmetinės
Godos trempiamos gimtinės,
Šventos tiesos pirmapradės.
Prakalba senolių dvasios
Nuo Vidinkšto, nuo Pakalnių,
Nuo Alytaus, nuo Saĺáko –
Skausmą Lietuvai išsako –
Tai laukų gimtųjų akmens –
Giedantys Tėvynei sakmę.
Mes iškėlę ją ant rankų,
Mes ją kraujuje paslėpę –
Kai aplinkui dunksi tankai,
Kai ir giesmės – į palėpę…
Glostau delnu šaltą kraują
Ir jaučiu jo tėkmę sraują,
Ir žinau – nemiršta niekas –
Mumyse gyvent išlieka!
Atmintie, kartok – Tėvyne!
Žodi, sužėrėk virš lūpų –
Gynėme Tėvynę, gynėm!
O prie žuvusiųjų klūpom.
Eilėraštis skaitytas atidengiant sugriautą paminklą Nežinomam Kareiviui Kauno muziejaus sodelyje, spausdintas ,,Kauno Tiesoje“ 1990m. Nr.53
Danutė Vaskelaitė
PATYS RAŠYKIM!
Kelkime dvasią –
Sėkim išrautą –
Kelkime drąsą –
Žadinkim tautą!
Savo istoriją,
Tankais sutryptą –
Kaip oratoriją
Patys rašykim!
Priesaiką kelkim –
Dievui – Tėvynei! –
Ainiams priminkim –
Kas amžias gynė!
Vėliavas puošė
Rūtom, lelijom...
Kas jas suplėšė?!
Krauju sulijo...
Kas į palėpę
Nešė ir slėpė...
Kas pasislėpę
Kėlė prieš vėją...
Vytis plazdėjo,
Kanopos kirto –
Kardas teisėjo...
Bet priešas nirto –
Slinko ir slinko –
Ėjo ir ėjo...
Po baltų girią
Plačiai pasklido...
Ir krito vyrai,
Ir kryžiai sviro...
Ir tiesė šydą
Naktis pragydus...
Lenkiame galvas
Prūsams ir skalviams,
Šviesiems aukštaičiams,
Didiems žemaičiams,
Jotvingiams, dzūkams –
Takais jų sukam –
Dieve, atleiski! –
Netiesą teiski...
Rūstauja kardas...
Tėvynės vardas
Plasta ugnelėj,
Kalvoj kalvelėj
– – –
O nesužeiski
Daugiau
L I E T U V O S !
Kaunas, 1989 02 17
Danutė Vaskelaitė
DAINUOJANTI REVOLIUCIJA
Taiki revoliucija.
Kraujas išlietas –
Dešimtmečių naktį,
Sibirmečių dieną...
Gaida revoliucijos
Amžiaus pabėgiuos –
Ir džiūgauja dienos,
Ir naktys išbėga...
Daina revoliucijos –
Vėliavos šlama –
Klausykis, lietuvi,
Išvykęs į bamą –
Dvasia revoliucijos
Prasmę įgauna –
Apklėtusi Vilnių
Ir Klaipėdą, Kauną –
Ir žodžiai sukilę
Į viešumą braunas –
Ir ginklo neturintys
Grumias ir kaunas –
Slapti protokolai –
Taikliausieji golai...
Slapta deportacija –
Valdžios reputacija!
Vieša okupacija –
Vieša demonstracija!
Suvirpa žemė –
Dainuoja Lietuva
– – –
Kaunas, 1988 10 09
Danutė Vaskelaitė
TEISUMO ŠVIESA
O Lietuva, kaip baltų sodai
Gegužy tu esi šventa…
Pati tyliausia Lietava –
O iškiliausioji atrodai
Pačioj viršūnėj pragarmės…
Ne tuščiažiedės tavo godos –
Teisi kaip laisvė, kaip garbė…
O Lietuva, o meilės žeme,
O kraujo žeme, – per naktis
Dešimtmečių rūsčių! Sutemę.
Šviesk, žibury! –
Žydra viltis!
Tavasis aukuras rusena,
Didingos praeities šalie,
Ir kritusiųjų kraują mena –
Žaizdre įkaisk, aprūkus geležie...
O Lietuva! Pilėnų mirtys
Su tavo lūpose vardu...
Suskrido šviesiažodės mintys,
Tautos dvasia – nebe vergų.
Atvertos širdys Tiesai – Dievui,
Ištiestos rankos darbui mūs –
Apsaugok dobilą papievy,
Apsaugok sodą ir namus...
Kaunas, 1989 06 04
Eilėraštis publikuotas ,,Kauno Tiesoje“ 1991m. Nr.18
Danutė Vaskelaitė
BALTIJOS KELIAS
– – – – – – – – –
Baltijos kelias –
Laisvės grandinė –
Vilties liepsnelės –
Skausmo Tėvynė –
Baltijos kelias –
Šviesus graudumas –
Žvakelių kelias –
Per tamsią gūdumą –
Žydrynėn kelias –
Baltijos kelias –
Širdžių grandinė –
Gimtinę gina –
Baltijos kelias –
Žiedlapių kelias –
Bundančių kelias –
Gyvybės kelias –
– – – – – – – – –
Trys sesės liūdi –
Trys sesės kelias –
Vienybės juosta
Rankas jų riša –
Lietuva – Latvija – Estija –
1 9 8 9 V I I I 2 3
– – – – – – – – –
Danutė Vaskelaitė
ŠVENTI LAUŽAI
Dega nelaisvė
prie Seimo rūmų –
Šventųjų laužų
kyla dūmas
į dangų – – –
O pelenai
grimsta
laiko bedugnėn
–
Sienas imperijos
Vėjai išvartė – – –
Danutė Vaskelaitė
DEKALOGAS
Sugrįžkite,
Tremti, išguiti
Žodžiai,
Kaip paukščiai, šalčio išginti – – –
Sugrįžkite, žodžiai,
Į kūdras suversti
Ir šautuvais iššaudyti – – –
Sugrįžkit – buožėm išdaužyti!
Sugrįžkit, žodžiai, raute išrauti –
Tautos širdis kraujuoja,
Šaltis apsiautęs begalinis –
Lyg nei pavasario,
Nei vasaros nebūtų –
Sugrįžkit, žodžiai,
Į tautą,
Į Lietuvą,
Kaip ištremti sugrįžta.
Šviesos Žodyną sudarysiu –
Dekalogą.
Glauskitės,
Žodžiai,
Dangaus palaiminti ir atlydėti,
Arčiau prie židinio!
O mes paskirsim
Kiekvienam
Po jaukų ir sparnuotą vakarą
–
Teišsilieja šventa kalbos upė!
Kaunas, 1988 12 02
Danutė Vaskelaitė
EIK!
Eik, Lietuva, eik...
Išeik, tauta, iš vargo kelio,
Iš blogio girios
Ir nesutarimų raizgalynės...
Išeik iš stagnacinės mirties žabangų...
Nuraišiokime apraišalus nuo jos kojų –
Leiskime Laisvei alsuoti
Ir nesudužti ant uolėtos seklumos –
Eik, prikelta Lietuva,
Eik – – –
Danutė Vaskelaitė
LIETUVIŠKI KELIAI
Keliai keleliai,
Sulinkę,
Išpėduoti –
Tiek nešę
Ašarų,
Tiek
Vargo dulkių...
Vaikai,
Seneliai –
Į tremtį,
Į rekrūtus,
Į sukilimą
Kunigo Mackevičiaus
Paberžėj sušaukti,
Į pokario kovas,
Sužydus
Naktį karklams
– – –
Keliai keleliai,
Mums kojų
Nebegelkit!
O neškit
Šventą
Laisvės
Tiesą,
Kad žiburiuotų
Kiekvienoj
Grytelėj,
Kiekvienam
Lange,
Kiekvieno širdyje!
Mūs žingsniai
Tebūnie
Lengvi kaip Dievo
– – –
Kad atsitiestumėme
Amžiams mes –
Žolelė sutrypta
–
Žegnokit kryžiais!
Laiminkit
Rūpintojėliais!
Gaivinkite
Šaltiniais
Laisvės
–
Gyvus
ir mirusiuosius
– – –
Kaunas, 1989 10 01
Danutė Vaskelaitė
,,VERDENĖS“ HIMNAS
Skambėki, Verdene,
Gyva kaip legendoj,
Skambėjus nuo seno,
Netilki ir šiandien.
Kovoj žūtbutinėj
Stebuklu išlikus,
Gaivinki tėvynę,
Kol priešai dar tyko.
Šaltini gyvybės,
Nuplauk mūsų skriaudą,
Suteiki stiprybės,
Te širdys nerauda.
Išsaugok Dorovę,
Vergiją pamynus,
Jos runas, šventoves
Ir meilę Žemynai.
Palaiminki, Dieve,
Tą mylimą Žemę...
Čia – mūsų Gimtinė,
Čia – mūsų Verdenė.
Danutės Vaskelaitės tapybos darbai
Danutė Vaskelaitė
,,Nelaisvė". 1983 m.
Akv., pop., 48 x 63 cm
Danutė Vaskelaitė
,,Kruvinas kelias"
Kart., al., 60 x 70 cm