Danutės Vaskelaitės atgimimo eilėraščiai

Iš „Graži tu mano“.

Įvertink straipsnį

Įvertinimas: 4,8 / 5 (4 balsai)

Danutė Vaskelaitė – poetė ir dailininkė, istorikė – Atgimimo šauklė, tautos dvasios žadintoja. Tauta girdėjo gyvą poetės žodį LPS suvažiavimuose, atidengiant paminklus žuvusiems už Lietuvos laisvę, parvežant tremtinių palaikus, atidarant parodas, kūrybos vakaruose, susirinkimuose Kaune, Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse. D.Vaskelaitė – LPS iniciatyvinės grupės narė, LPS Kauno lektorių grupės narė, sekretorė.

Atgimimo mitingas Kauno Istorijos muziejaus sodelyje.

Jame D.Vaskelaitė skaičiusi savo eilėraštį ,,Laisvė".

  D.Vaskelaitės poezija alsuoja gilia Tėvynės meile, poeto pareiga Tėvynei.
  Eilėraščiai publikuoti Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje, buvo skaitomi per televiziją.

Danutė Vaskelaitė

LAISVĖ

Mačiau tave

paniekintą, užguitą.

Mačiau sutryptą,

kenčiančią ir liūdną.

Tik nemačiau

Tavęs aš klūpančios,

o Laisve,

o baltoji paukšte, –

nemačiau.

Žydėjo žemė

kraujo rožėmis

mieste ir kaime –

žiaurumų tumulai

per gimtą žemę ritos,

bet švietė kibirkštis

pro luobą baimės –

Viltis –

po nebylios nakties

prašvinta rytas!

Stovėjai tu

ir laukei, šviesiaveide,

paslėpusi sparnus

tamsos pakampy –

Grandinės rankoje

sutraukytos,

o naujosios sužvango…

Ir skausmo, ir skriaudų

per Lietuvą

riedėjo bangos.

Ir dairės minios

po muziejaus sodą –

Kur Laisvė?

Kur sparnuota paukštė

be grandinių?

Ir ta sena,

nutrūkus odė

mylimai Tėvynei

palėpėj paslėpta,

kaip skulptūra,

sudužęs žodis,

laukė…

Plasdėk,

Šventoji Laisve,

Vėliava trispalve,

plasnok padangėj

bundančios Tėvynės!

Skanduojame

visi Tau –

S A L V E ! S A L V E !

Joks priešas

tavo dvasios

nesutrynė!

Kaunas, 1989

Eilėraštis spausdintas ,,Kauno Tiesoje“ 1989m. vasario 15d. Nr.39 prie 1918m. vasario 16d. Akto paskelbimo, skaitytas mitinge Vilniaus universiteto Skargos kieme, antrajame LPS suvažiavime Vilniaus sporto rūmuose.

Danutė Vaskelaitė

KELKIS, LIETUVA TĖVYNE!

Naujos jėgos. Kilk, Tėvyne,

Iš besmengančiojo liūno! –

Ligi šiol tave marina

Kuo kas gali, drasko kūną.

Basos kojos tau suskirdę,

Širdį plėšo gintarinę,

Ar pasaulis skausmą girdi? –

Kelkis, Lietuva Tėvyne!

Šauk prie bokšto Gedimino

Vis garsiau, tarytum ragas, –

Kelkis, tu brangi Tėvyne –

Darbo marios, vargo vagos!

Gauskite, varpai senoliai,

Šitiek metų slėpę širdį, –

Žadinkite tautą, broliai, –

Amžiai jūsų balsą girdi!

Kelkis, mylima Tėvyne,

Tiek praradus, tiek netekus –

Braukiam ašarą atminę,

Šaukiam – į darbų ataką! –

Tavo Laisvę trypė, mynė,

Šviskit, rytmečiai aptemę –

Kelkis, Lietuva Tėvyne,

Buski, didvyrių tu žeme!

Kaunas, 1988 06 23

Eilėraštis skaitytas pirmajame LPS suvažiavime Vilniau sporto rūmuose per televiziją.

Danutė Vaskelaitė

TĖVYNĖ

Jie ten, mes čia –

Rugiais ir chrizantemomis

Sužydus žemė

Skiria ir jungia mus –

Jie ten, mes čia –

Jų Laisvės kalbą

Šlama ąžuolynai –

Girių maldos –

Jie ten, mes čia –

Jų pelenai

Sušildo mūsų kojas –

Ir taip arti –

Ir taip toli –

Jie ir mes –

Tėvynė

– – –

Kaunas, 1985 11 12

Danutė Vaskelaitė

TĖVYNĘ TURIM VIENĄ

Tautos širdis

Tavu balsu prabilo,

Tautos skausmas

Tavu žodžiu išsiveržė,

Žuvusių žodis

Į Tėvynę parėjo

Kalbėti mums

Ir ainiams

–

Tėvynę turim vieną...

Trakai, 1988

Danutė Vaskelaitė

PARVEŽKITE

                      Į  LIETUVĄ

Parvežkite mane...

Apšalęs kūnas. Sielai

Gūdu ledų name –

Parvežkite į Lietuvą –

Po beržu begulėt...

Ir saldų duonos kvapą

Po galvą pasidėt...

Parvežkite į Lietuvą!

Parvežkite karste...

Vienintelė, o Viešpatie,

Minties malda karšta...

Mirties baltuos retežiuos

Klajoji po laukus –

Aplink ledynas ražos

Ir vėjas išlakus

Virš Lenos nenutyla,

O vėtra kaukdama

Palaidos tavo bylą, –

Ledinė aimana – – –

O kaulai plauko, bąla

Lyg ledo gabalai – – –

Balti plaukai prišalę

Prie sienų. Amalai,

Užpuolę sodo medį,

Apgraužę nebelies –

Dangus ir žemė gedi –

Kamienas obelies

Dar liks, kaip buvęs

                     žemėj,

Dar atžalas išskleis,

O tu – šiurpiausioj menėj

Ir mirusi dairais –

Ne į tą puse neša!

Ne ten… Ne po beržais…

Ir dažo, viską dažo

Pūga baltais dažais – – –

– – – – – – – – – – – – –

Kartoja giesmės aidą –

Per klaidą čia. Per klaidą –

– – – – – – – – – – – – –

Parvežkite… Parvežkit mus

Į Lietuvą… jau nesamus

– – – – – – – – – – – – –

– – – – – – – – –

– – – – – –

Kaunas, 1988

Eilėraštis skaitytas sutinkant parvežtus tremtinių palaikus Kauno muziejaus sodelyje, atidarant parodą ,,Lietuva tremtyje“ LTSR istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje 1989m., I–ojo Sąjūdžio suvažiavimo metu.

Danutė Vaskelaitė

Į LIETUVĄ

Svyra kryžiai šiaurėje nuo šalčio,

Skeldi tvoros prie baltų kapų, –

Guli ledo žemėje žvangioj bekalčiai,

Ir bemiegiuos leduose kraupu – – –

O , ar Lietuva, esi? Ar beužgirsi?

O! Kokia sunki ta tuštuma – – –

Metuose bespalviuos snaigės virsta,

Persmeigtos poliarinės šviesos gama –

Balta balta. Ir tyla juoda. Ir speigas.

Skausmo drapanos ir perskilus širdis.

Ir vis dar šiurpesnis vėjas smeigias,

Ir į mus rauda be paliovos riedės –

Čia, po žemėmis Igarkoj ir Vorkutoj,

Šaukias širdys, Lietuva tavęs –

Tremtiniai ir kaliniai, rekrūtai – – –

Plieno lageriai. Kas iš mirties išves –

Kaulai, kaulai – – – Kupinos jų dėžės

Kyla į lėktuvą, debesų lankas –

Mirę dienos! – Erdvėse tik vėžės –

Skausmo maldai neria Lietuva rankas –

Vilniuje, Kaune, Kėdainiuos, Biržuos

Amžinąjį atilsį užgirs, ir

Neaprėpiamuos akikraščiuos, rankas į viršų

Keldami, į Lietuvą mediniai kryžiai svirs

– – – – – – – – –

Kaunas, 1989 08

Danutė Vaskelaitė

KŪČIŲ NAKTĮ

Mažą žvakelę –

Mažą liepsnelę

Uždek ant lango –

Siaučia tamsa –

Šviesią žvakelę –

Gyvą liepsnelę

Delnu apsaugok –

Širdies šviesa –

Toje liepsnelėj,

Toje žvakelėj –

Tautos vienybė –

Jos gyvastis –

Mažoj liepsnelėj,

Šviesos žvakelėj

Sindi Tėvynė –

Mūsų viltis!

Kaunas, 1988 12 23

Danutė Vaskelaitė

GIESMĖ

Akmenis laukų Tėvynės

Susirinkome lyg kūnus –

Jų žaizdas, skriaudas priminę, –

Išrašyti tartum runos.

Šventas ženklas akmeninis,

Kaip ir aukuras Tėvynės –

Kaip kapų šviesa ramina.

O aplinkui varpas gaudžia

Prisikėlusios Tėvynės,

O aplink praamžių ugnys –

Gelmių šviesos – mūsų akys,

O aplinkui šimtmetinės

Godos trempiamos gimtinės,

Šventos tiesos pirmapradės.

Prakalba senolių dvasios

Nuo Vidinkšto, nuo Pakalnių,

Nuo Alytaus, nuo Saĺáko –

Skausmą Lietuvai išsako –

Tai laukų gimtųjų akmens –

Giedantys Tėvynei sakmę.

Mes iškėlę ją ant rankų,

Mes ją kraujuje paslėpę –

Kai aplinkui dunksi tankai,

Kai ir giesmės – į palėpę…

Glostau delnu šaltą kraują

Ir jaučiu jo tėkmę sraują,

Ir žinau – nemiršta niekas –

Mumyse gyvent išlieka!

Atmintie, kartok – Tėvyne!

Žodi, sužėrėk virš lūpų –

Gynėme Tėvynę, gynėm!

O prie žuvusiųjų klūpom.

Eilėraštis skaitytas atidengiant sugriautą paminklą Nežinomam Kareiviui Kauno muziejaus sodelyje, spausdintas ,,Kauno Tiesoje“ 1990m. Nr.53

Danutė Vaskelaitė

PATYS RAŠYKIM!

Kelkime dvasią –

Sėkim išrautą –

Kelkime drąsą –

Žadinkim tautą!

Savo istoriją,

Tankais sutryptą –

Kaip oratoriją

Patys rašykim!

Priesaiką kelkim –

Dievui – Tėvynei! –

Ainiams priminkim –

Kas amžias gynė!

Vėliavas puošė

Rūtom, lelijom...

Kas jas suplėšė?!

Krauju sulijo...

Kas į palėpę

Nešė ir slėpė...

Kas pasislėpę

Kėlė prieš vėją...

Vytis plazdėjo,

Kanopos kirto –

Kardas teisėjo...

Bet priešas nirto –

Slinko ir slinko –

Ėjo ir ėjo...

Po baltų girią

Plačiai pasklido...

Ir krito vyrai,

Ir kryžiai sviro...

Ir tiesė šydą

Naktis pragydus...

Lenkiame galvas

Prūsams ir skalviams,

Šviesiems aukštaičiams,

Didiems žemaičiams,

Jotvingiams, dzūkams –

Takais jų sukam –

Dieve, atleiski! –

Netiesą teiski...

Rūstauja kardas...

Tėvynės vardas

Plasta ugnelėj,

Kalvoj kalvelėj

– – –

O nesužeiski

Daugiau

L I E T U V O S !

Kaunas, 1989 02 17

Danutė Vaskelaitė

DAINUOJANTI REVOLIUCIJA

Taiki revoliucija.

Kraujas išlietas –

Dešimtmečių naktį,

Sibirmečių dieną...

Gaida revoliucijos

Amžiaus pabėgiuos –

Ir džiūgauja dienos,

Ir naktys išbėga...

Daina revoliucijos –

Vėliavos šlama –

Klausykis, lietuvi,

Išvykęs į bamą –

Dvasia revoliucijos

Prasmę įgauna –

Apklėtusi Vilnių

Ir Klaipėdą, Kauną –

Ir žodžiai sukilę

Į viešumą braunas –

Ir ginklo neturintys

Grumias ir kaunas –

Slapti protokolai –

Taikliausieji golai...

Slapta deportacija –

Valdžios reputacija!

Vieša okupacija –

Vieša demonstracija!

Suvirpa žemė –

Dainuoja Lietuva

– – –

Kaunas, 1988 10 09

Danutė Vaskelaitė

TEISUMO ŠVIESA

O Lietuva, kaip baltų sodai

Gegužy tu esi šventa…

Pati tyliausia Lietava –

O iškiliausioji atrodai

Pačioj viršūnėj pragarmės…

Ne tuščiažiedės tavo godos –

Teisi kaip laisvė, kaip garbė…

O Lietuva, o meilės žeme,

O kraujo žeme, – per naktis

Dešimtmečių rūsčių! Sutemę.

Šviesk, žibury! –

Žydra viltis!

Tavasis aukuras rusena,

Didingos praeities šalie,

Ir kritusiųjų kraują mena –

Žaizdre įkaisk, aprūkus geležie...

O Lietuva! Pilėnų mirtys

Su tavo lūpose vardu...

Suskrido šviesiažodės mintys,

Tautos dvasia – nebe vergų.

Atvertos širdys Tiesai – Dievui,

Ištiestos rankos darbui mūs –

Apsaugok dobilą papievy,

Apsaugok sodą ir namus...

Kaunas, 1989 06 04

Eilėraštis publikuotas ,,Kauno Tiesoje“ 1991m. Nr.18

Danutė Vaskelaitė

BALTIJOS KELIAS

– – – – – – – – –

Baltijos kelias –

Laisvės grandinė –

Vilties liepsnelės –

Skausmo Tėvynė –

Baltijos kelias –

Šviesus graudumas –

Žvakelių kelias –

Per tamsią gūdumą –

Žydrynėn kelias –

Baltijos kelias –

Širdžių grandinė –

Gimtinę gina –

Baltijos kelias –

Žiedlapių kelias –

Bundančių kelias –

Gyvybės kelias –

– – – – – – – – –

Trys sesės liūdi –

Trys sesės kelias –

Vienybės juosta

Rankas jų riša –

Lietuva – Latvija – Estija –

1 9 8 9 V I I I 2 3

– – – – – – – – –

Danutė Vaskelaitė

ŠVENTI LAUŽAI

Dega nelaisvė

prie Seimo rūmų –

Šventųjų laužų

kyla dūmas

            į dangų – – –

O pelenai

grimsta

          laiko bedugnėn

–

Sienas imperijos

Vėjai išvartė – – –

Danutė Vaskelaitė

DEKALOGAS

Sugrįžkite,

Tremti, išguiti

Žodžiai,

Kaip paukščiai, šalčio išginti – – –

Sugrįžkite, žodžiai,

Į kūdras suversti

Ir šautuvais iššaudyti – – –

Sugrįžkit – buožėm išdaužyti!

Sugrįžkit, žodžiai, raute išrauti –

Tautos širdis kraujuoja,

Šaltis apsiautęs begalinis –

Lyg nei pavasario,

Nei vasaros nebūtų –

Sugrįžkit, žodžiai,

Į tautą,

Į Lietuvą,

Kaip ištremti sugrįžta.

Šviesos Žodyną sudarysiu –

Dekalogą.

Glauskitės,

Žodžiai,

Dangaus palaiminti ir atlydėti,

Arčiau prie židinio!

O mes paskirsim

Kiekvienam

Po jaukų ir sparnuotą vakarą

–

Teišsilieja šventa kalbos upė!

Kaunas, 1988 12 02

Danutė Vaskelaitė

EIK!

Eik, Lietuva, eik...

Išeik, tauta, iš vargo kelio,

Iš blogio girios

Ir nesutarimų raizgalynės...

Išeik iš stagnacinės mirties žabangų...

Nuraišiokime apraišalus nuo jos kojų –

Leiskime Laisvei alsuoti

Ir nesudužti ant uolėtos seklumos –

Eik, prikelta Lietuva,

                           Eik – – –

Danutė Vaskelaitė

LIETUVIŠKI KELIAI

Keliai keleliai,

Sulinkę,

Išpėduoti –

Tiek nešę

Ašarų,

Tiek

Vargo dulkių...

Vaikai,

Seneliai –

Į tremtį,

Į rekrūtus,

Į sukilimą

Kunigo Mackevičiaus

Paberžėj sušaukti,

Į pokario kovas,

Sužydus

Naktį karklams

– – –

Keliai keleliai,

Mums kojų

Nebegelkit!

O neškit

Šventą

Laisvės

Tiesą,

Kad žiburiuotų

Kiekvienoj

Grytelėj,

Kiekvienam

Lange,

Kiekvieno širdyje!

Mūs žingsniai

Tebūnie

Lengvi kaip Dievo

– – –

Kad atsitiestumėme

Amžiams mes –

Žolelė sutrypta

–

Žegnokit kryžiais!

Laiminkit

Rūpintojėliais!

Gaivinkite

Šaltiniais

Laisvės

–

Gyvus

ir mirusiuosius

– – –

Kaunas, 1989 10 01

Danutė Vaskelaitė

,,VERDENĖS“ HIMNAS

Skambėki, Verdene,

Gyva kaip legendoj,

Skambėjus nuo seno,

Netilki ir šiandien.

Kovoj žūtbutinėj

Stebuklu išlikus,

Gaivinki tėvynę,

Kol priešai dar tyko.

Šaltini gyvybės,

Nuplauk mūsų skriaudą,

Suteiki stiprybės,

Te širdys nerauda.

Išsaugok Dorovę,

Vergiją pamynus,

Jos runas, šventoves

Ir meilę Žemynai.

Palaiminki, Dieve,

Tą mylimą Žemę...

Čia – mūsų Gimtinė,

Čia – mūsų Verdenė.

Danutės Vaskelaitės tapybos darbai

Danutė Vaskelaitė

,,Nelaisvė". 1983 m.

Akv., pop., 48 x 63 cm

Danutė Vaskelaitė

,,Kruvinas kelias"

Kart., al., 60 x 70 cm