Deputatu tapti reikia ir apsukrumo

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Jonas Šimonėlis

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (127 balsai)


Iš LPS seimo Tarybos narių bene vienintelis Arūnas Žebriūnas patyrė skaudų pralaimėjimą - jo priešininkas akademikas V.Statulevičius surinko 648 balsų. Pašaliečiui galima pagalvoti, jog A.Žebriūnas rinkiminėje kompanijoje dėstė ne Sąjūdžiui priimtinas tiesas. Nieko panašaus neįvyko, paprasčiausiai, akademikas pasirodė daugiau patyręs medžiotojas, šiuo atveju-balsų.

Rinkimai į 253 apygardą Anykščių, Zarasų ir Utenos raj. Sąjūdžio grupėms prasidėjo 1988 m. gruodžio mėn. 16d. Tada šių rajonų tarybų atstovai vieningai nutarė kelti ir palaikyti LPS Seimo tarybos narį A.Žebriūną. Prasidėjus kandidatų kėlimams, šių trijų rajonų komunistų partijos komitetai primygtinai rekomenduoja organizacijoms ir ūkiams kelti akademiką, Lietuvos KP CK narį V.Statulevičių. Šie du pretendentai kėlimo metu turi tokią didžiulę persvarą, jog daugiau niekas nedrįsta mesti iššūkį, ir jie lieka šioje rinkiminėje apygardoje nepralenkiami lyderiai.

Agitacinis periodas prasideda beveik džentelmeniškai. Abu kandidatai važinėja po kolektyvus ir dėsto rinkėjams, kuo bus naudingi, turėdami deputato mandatą. A.Žebriūnas savo kalbose įvertina politinė situaciją diskutuoja, kokie galimi variantai ir ėjimai, toliau kovojant už Lietuvos nepriklausomybę, ir nieko konkretaus nežada.

V.Statulevičius pasuka kitu keliu – daug žada : nuo gryno Aukštaitijos oro, batelių moterims iki sudėtingiausių kompiuterių, o čia, anot jo patikėtinių, reikia pasikliauti tik akademiniu protu ir pažintimis.

Kolektyvai, pasiklausę vieno ir kito kandidato kalbų, aiškiai simpatijas atiduoda A.Žebriūnui. Neatlaiko kritikos A.Statulevičiaus kaip politiko paskutiniai žingsniai, o ypač jo pozicija per Aukščiausiosios Tarybos lapkričio sesiją ir LKP CK XVII plenumą.

Matant tai, neišlaiko Utenos KP komiteto nervai-kviečiami apylinkių agitatoriai ir grasoma: balsuosit už Sąjūdžio kandidatus-gyvenimas bus sunkus ir liūdnas. Tas taikoma teritorinėje apygardoje besibalotiruojančiam ir A.Čekuoliui, nors jo konkurentai kur kas menkesni. Šiokią tokią grėsmę rodę „Jedinstvos“ idėjinis vadas V.Ivanovas (keista, bet dėl V.Ivanovo šių trijų rajonų partijos komitetai tokio nerimo neparodė). Beje, išaiškėja prieštaravimas: nors V.Statulevičius aiškiai visur prisistato esąs Sąjūdžio atstovas, tačiau rajonų partijos komitetai jį laiko savu ir energingai remia.

Pasijaučia susitikimų organizavimo skirtumai, ypatingai kaimuose. CK nariui žmonės surenkami greit ir organizuotai. Su A.Žebriūnu auditorijos kai kur visai negausios. Ūkių valdžia Sąjūdžio kandidato aiškiai vengia-ar tai iš sarmatos, ar iš baimės,-nesuprasi.

Rinkiminė įtampa padidėja, kai kovo 2d. susirinkusi LPS Seimo Taryba ir rinkimų įgaliotiniai nutaria remti ir palaikyti Seimo Tarybos narį A.Žebriūną.

Žaibiškai sureaguoja Vilniaus miesto taryba, pareikšdama, jog rinkimuose palaiko akademiko V.Statulevičiaus kandidatūrą. Čia nieko smerktino, jog palaiko savo tarybos narį, tačiau kaip suprasti, kai Vilniaus miesto Taryba, netgi neatsiklausdama šių trijų rajonų tarybų, grubiai kišasi į svetimus reikalus. Argumentai taip pat abejotini: akademikas daug nuveikęs Lietuvos labui, reikalingas akademinis protas. Taip kalbant, reikia paimti Sąjūdžio remiamų kandidatų sąrašą ir pamąstyti: kodėl palaikomi akademikai E.Vilkus, Bučaras, o kodėl atsisakoma Statulevičiaus, Poželos...

LPS Seimo Taryba, matyt, pajutusi lygius pretendentų šansus, o gal nenorėdama konfrontuoti su vilniečiais, užima neutralią padėtį. Besikreipiantiems Sąjūdžio „aktyvistams“ iš šių rajonų, pasako: jog ir tas ir tas- abu geri vyrai, nieko baisaus, kuris bus išrinktas. „Aktyvistams“ tai svarus argumentas: „Žmonės, Taryba, man tą vakar pareiškė Seimo Tarybos sekretorius Čepaitis“. Aišku,, chore matyti tituluotą žmogų puiku. Gerai jeigu nedainuos, kaip darė lapkričio mėn. Aukščiausios Tarybos sesijoje arba KP CK XVII plenume. O jeigu vėl ne į natą?..

Prasideda A.Žebriūno puolimas ne kaip politiko, bet kaip asmenybės. Pirmas trenkia visų gerbiamas rašytojas K.Saja. „Labai džiaugiuosi, kad Arūnas tapo Sąjūdžio aktyvistu, tačiau abejoju, kad jis, kaip kino režisierius, galėtų atstovauti Lietuvos reikalams, kai Maskvoje teks pasiginčyti dėl Ignalinos atominės elektrinės, Kaišiadorių... Tai netik mano, bet ir visos Lietuvos pertvarkymo sąjūdžio Vilniaus tarybos nuomonė... „Tiktai, A.Žebriūnas neketino gavęs deputato mandatą važiuoti į Maskvą kurti filmų, o jeigu gerbiamas akademikas Maskvoje gaiš laiką, besipešdamas ekologiniais Lietuvos klausimais, tai matysime Lietuvėlės nepriklausomybę kaip savo ausytes.

Šitaip pakrypus reikalams, rajono tarybose atsiranda uolių V.Statulevičiaus gerbėjų. Vietinės reikšmės poetas P.Panavas "Utenyje“ sumaišo menininkus su žemėmis. Lygindamas juos su akademinio proto žmonėmis, padaro išvadą, jog menininkai tėra kopūstai. Pasirašo svarumo dėlei poetu, tuo pat ir save įtraukdamas į kopūstinę armiją. Kartu dėl svarumo jis pabrėžia, jog esąs Utenos tarybos narys. Pasekmės liūdnokos, žmonės pradeda šnekėti, jos Sąjūdis skyla...

Likus savaite iki rinkimų, rinkiminėje apygardoje pradedamas demonstruoti A.Žebriūno dokumentinis filmas „Juodoji procesija“. Primygtinai reikalaujama rodyti kolūkiuose ir organizacijose. Pasipila recenzijos ir „tikinčiųjų“ prakeikimai. Smarkiausi „tikintieji“ pasirodo buvę vakarykščiai ateistai-tie, kurie dar per praeitas Velykas, užsislėpę už šventoriaus tvoros, užrašinėjo, kas eina į bažnyčią, ką kalba kunigas per pamokslą...

Rajonuose praeina gandas: A.Žebriūnas ne tik tikinčiųjų priešas, bet ir pasileidęs-gyvena susidėjęs su „kažkokia pana Kaukaite“, yra vienas iš geresnių arielkos gėrėjų.

Rinkėjai aiškiai pasimeta. Gal tikrai už tokį nerimtą žmogų neverta balsuoti. Garantijai rinkimų išvakarėse rajonų laikraščiuose pasirodo tituluotų monių kreipimasis balsuoti už akademiką V.Statulevičių.

Pasirašo pradedant mums gerai žinomu K.Meškausku, baigiant vietiniais funkcionieriais.

Uteniškiai užbaigia triuškinančiai: vietiniame laikraštyje įdeda žinutę su kunigo parašu, neverta balsuoti už A.Žebriūną, įžeidusį tikinčiųjų jausmus. Kunigas per pamokslą pareiškia, kad tai ne jo mintys ir nuomonė, tai redakcijos kūrinėlis. Tačiau ką nors padaryti jau vėlu...

Kyla klausimas, ar apie šią negarbingą kovos virtuvę žinojo akademikas? Daug ką pasako vien tik tai, jog pasirodžius klastotei, V.Statulevičius skambina kunigui ir „nuoširdžiai“ dėkoja. Daug ką sakantys faktai: CK narys dėkoja kunigui, jog šis piktinasi ateistiniu filmu. Taip dar vieni rinkimai ir partijos kad ir koks įrašas: „Visų šalių tikintieji, vienykitės“

Iš viso galima daryti išvadą, jog ir kituose rinkimuose partijos funkcionieriai naudos panašius metodus-sumaišyti su purvais kandidato asmenybę. Negaliu sutikti su V.Juršėno aiškinimu, partija buvo nepasiruošusi. Aukštaitijos valstietis pasakytų aiškiai „ nu ir tunkiai reti, jeigu per 50 metų nepasiruošė rinkimams!“

Ne nepasiruošusi, bet neturi ką pasakyti ir neturės ką pasakyti, jeigu toliau žingsniuos į nežinią su šūkiu: „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ . visų šalių proletarai jau seniai susivienijo dėl vienos paprastos priežasties, „neduok Dieve, kad tik neateitų ubagėlis iš rytų jų vaduoti iš kapitalistinės vergovės.

Aukštaitis, 1989, balandis