Didysis Dzūkijos akmuo

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (48 balsai)

Dzūkai garsūs savo pasakomis ir legendomis apie gimto krašto praeitį. Tose pasakose atgyja kalnai, ežerai, akmenys… Akmenys auga iš po žemių, krenta iš dangaus, baltuoja laukuose, pamiškėse, rymo prie kelio ir kapuose, puošia sodybas, gyvena savo gyvenimą su mumis ir po mūsų...

Akmuo pasaulio kultūroje užima ypatingą vietą. Akmuo buvo ir darbo įrankis, ir ginklas, ir aukojimo vieta. Ant akmenų buvo rėžiamos paslaptingos runos, literatūriniai tekstai, gręžiamos duobutės, raižomi piešiniai. Senuosiuose tikėjimuose akmenys prabyla ne tik savo forma ir ant jų esančiais ženklais, bet ir spalvomis, pasakojančiomis apie akmens sąlytį su dievais bei šventaisiais.

Daug akmenų išnyko, dingo, liko tik legendos, vardai, o apie kai kuriuos dar nieko nežinome. Tačiau saugotinų akmenų Alytaus krašte yra žymiai daugiau, nei įtraukta į įvairius sąrašus.

Vienu įspūdingiausiu Alytaus krašte laikomas Didysis Dzūkijos akmuo. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje bei devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo tokį pavadinimą gavęs dėl savo dydžio.

Padavimai ir legendos gaubia šitą akmenį. “Tarpu girių siūbuojančių ėjo platus vieškelis nuo rytų, nuo pietų ir nuo vakarų šalies. Ten, kur visi keliai susbėgdavo susitikdavo, stovėjo augštas laibas akmuo… Jis ir dabar ten tebestūkso, pusiau smėliu užpustytas… Ir žmonės kalba, kad nepaprastas tai akmuo, bet merga užkeikta…” – rašo Dzūkijos krašto dainius Vincas Krėvė padavime “Užkeikta merga”. Kartą Dainavos šalies kunigaikštis Šarūnas išjojęs į Lenkiją. Karių tarpe buvęs ir bajoras Šviedrys, kuris mūšyje patekęs lenkams į nelaisvę. Bėgdamas iš lenkų, kartu paėmęs ir pamilęs lenkų kunigaikščio dukterį Vandą. Nelaimė, pakeliui pasibaidęs žirgas, Šviedrys nukritęs ant akmens ir užsimušęs. Ilgai Vanda verkusi savo mylimojo. Liejusi ašaras, kol akmeniu virtusi, o jos ašarėlės – sūriu vandenėliu. Šis akmuo ir šiandien tebestovi didelis ir didingas, o netoliese trykšta sūriosios mineralinio vandens versmės.



Didysis Dzūkijos akmuo – Nemunaičio apylinkėje, Vangelonių kaime. Akmens matmenys – 7X3X2,8 m. Apimtis 18 metrų. Akmuo dar vadinamas Dzūkijos Puntuku, didelė jo dalis žemėje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinėjęs, nes, anot vietinių gyventojų, į jį nekartą yra trenkęs, todėl jis skilęs. Už 150 metrų nuo jo yra Akmenų kalnas. Pasakojama, kad du milžinai nešę šį akmenį ir pargriuvę. Kai paleidę iš rankų tokią sunkenybę, ji giliai į žemę įsmigusi. Didysis Dzūkijos akmuo 1964 m. paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 metais priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Akmenį sudaranti uoliena – rusvai ir juosvai pilkas biotinis plagiogneisas su granatu.


Naudota literatūra

1. Černiauskas A., Černiauskas M. Paslaptingieji Dzūkijos akmenys // Dainava.- 2006, Nr. 1, p. 40

2. Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai.- Vilnius, 1995, p. 24

3. Krėvė, Vincas. Dainavos šalies senų žmonių padavimai.- Schweinfurt, 1948, p. 41