Dikčiuvienė Veronika – literatė, tautodailininkė, kraštotyrininkė

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (35 balsai)
Veronika Dikčiuvienė skaito savo kūrybą Anykščiuose prie rašytojo A. Vienuolio paminklo, (2002 m. liepos 27 d.).

Nuotr. iš asmeninio V. Dikčiuvienės albumo


Širdis pilna
netirpstančio medaus...
Pripildė ją
žmonių gerumas.
Užkliudė žodžiai
sielos gelmę,
ir laikas bėga
žydinčiais takais.
Dėkojimo maldom
suskyniau puokštę,
padėsiu paslapčia
prie atvirų širdžių
palaimingo slenksčio.


DIKČIUVIENĖ Veronika „Gerumas“. In Apmąstymų duona. Anykščiai, 2010, p. 23

Apie Veroniką Dikčiuvienę


Veronika Dikčiuvienė gimė 1930 m. rugpjūčio 13 d. Storių k. ( Anykščių r.). Nuo 1967 m. ji gyvena Anykščiuose.
V. Dikčiuvienė rašo eiles, tapo paveikslus, iliustruoja knygas. Ji išleido ir pati iliustravo poezijos rinkinius "Po dangum Anykščių" (2000 m.), "Apmąstymų duona" (2010 m.). Veronikos eilėraščiai spausdinti literatų klubo ”Marčiupys” kūrybos rinkiniuose „Marčiupys” (1996 m.), (2005 m.), Anykštijos autorių meilės lyrikos sutelktinėje „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname” (2007 m.), Neįgaliųjų kūrybos almanache „Žodis – žvakė nakty” (2001 m.), Lietuvos liaudies kultūros centro leidinyje „Eiliavimai” (1996 m.). Nemažai eilėraščių spausdinta Anykščių krašto periodiniuose leidiniuose „Anykšta” ir „Šilelis”, Utenos apskrities laikraštyje „Utenis”, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus leidinyje „Anykščiai”.
V. Dikčiuvienė parengė ir išleido dokumentinės prozos kraštotyros knygas: gimtojo kaimo ir savo giminės istorijas „Ten, kur stūkso Storių kalnai" (2002 m.) ir „Skiemoniečių Švejų giminės istorija" (2005 m.).
V. Dikčiuvienė tapo paveikslus naudodama aliejaus, akvarelės ir grafikos techniką. Ji surengė kelias personalines tapybos darbų parodas, tarp jų – jubiliejinę tapybos parodą Anykščių bibliotekoje (2000 m.).
Nuo 1991 m. tautodailininkė dalyvauja parodose kartu su kitais autoriais Anykščiuose ir kituose šalies miestuose. V. Dikčiuvienės tapybos darbų yra privačiuose rinkiniuose ir kolekcijose.
Ji iliustravo Anykščių krašto literatų: Domicelės Juodžiūnaitės, Alekso Navicko, Emilijos Vitkūnaitės-Vaitkevičienės, šviesios atminties literato Zenono Beniulio bei kitų autorių knygas.
V. Dikčiuvienė yra Atgimimo laikų ”Bočių” draugijos Anykščių skyriaus tarybos narė, Anykščių rajono literatų klubo „Marčiupys" „Bočių” sekcijos įkūrėja. Literatės eilėraštis ”Anykščiai” tapo vos ne Anykščių miesto himnu ir yra giedamas įvairiausių švenčių progomis.


Daugiau apie V. Dikčiuvienę

http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=89


Apie parodą literatės V. Dikčiuvienės 80-mečio jubiliejui

http://www.anyksciuvb.lt/go.php/lit/Literates_ir_tautodailininkes_Veronikos_/242


Taip aukštai man dangus,
taip giliai žemės lobiai...
Aš – bevardė banga,
naktimis apsigobus.

Ant krantų žiburiuos
staugs metalas ir vynas.
Ar mokėsi kentėt,
meilės vardą pamynęs?

Aš – bevardė banga.
Man gerai be krantų.
Mano rytas išauš
ant žuvėdros sparnų.


DIKČIUVIENĖ Veronika „Aš – bevardė banga“. In Po dangum Anykščių. Anykščiai, 2000, p. 44.


Literatės knyga „Apmąstymų duona“

http://www.anyksciuvb.lt/go.php/lit/Veronika_Dikciuviene.Apmastymu_duona/219