Dubingių tiltas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 643 balsai)

Tai pirmasis medinis 76,4 m. ilgio ir 6 m. pločio tiltas per ežerą Lietuvoje. 1933 m. Lietuvos prezidentas A. Smetona atvykęs į Dubingius negalėjo per ežerą persikelti į miestelį. Ta priežastis ir dubingiečių prašymas lėmė, kad būtų leista pastatyti tiltą. 1934 m. birželio 3 d. dalyvaujant Lietuvos prezidentui tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Iki tilto pastatymo per Asvejos ežerą buvo įrengtas keltas ir keltininko namelis, pastatyti grafo Tiškevičiaus rūpesčiu.


Tilto statyba

Tilto atidarymas

Montažas, pasakytas 1934 m. birželio 3 d., tilto atidarymo garbei.


Kiek laimės ir džiaugsmo

Mums teikia šiandiena.

Mes laukėm, ilgėjomės šios dienos,

Kada teks išvysti Tave.

Kiek laimės ir džiaugsmo

Šiandieną, Tu- čia.


Valdove, nerūstauki, kad ne visi

Mūsų tėvukai buvo senoliams ištikimi.

Šiandieną jie mūsų lūpomis

Prašosi atleidžiami.


Tautos vade, šiandieną Radvilų pilis

Džiaugsmo ašaromis nušvis,

Nes praėjusios garbingos praeities vietovę

Atgimusios tautos vadas lankys.


Tautos vade, priimki šią puokštę gėlių,

Jos nuo motinos atskirtos greit nuvys.

Bet, mokytojau, kiekviename džiaugsme ir liūdesy

Jos mums vergovę vilniečių primins.


Eiles kūrė tuometinis Dubingių mokyklos vedėjas – mokytojas K. Rukšėnas

(Padeklamavo Rožė Paškevičiūtė, užrašė Liongina Giedrytė)


Tilto atidaryme dalyvavo Lietuvos prezidentas A. Smetona.


Tilto atidarymo dalyviai.


Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos kalba tilto atidarymo proga


„ Gerbiamas kunige klebone, atstovai Dubingių visuomenės! Jau antrą kartą čia apsilankau. Praeitą vasarą pamačiau, koks vargas yra žmonėms, turintiems reikalą su šią apylinke ir bažnyčia. Pamatęs didelį reikalą ir pasitaręs su ponu susisiekimo ministeriu, ryžaus pastatyti šį tiltą. Tai gal nedidelis daiktas, bet šiame kampelyje turi didelės reikšmės. Dabar nereikės nei tiek laiko gaišti, nei vargo turėti, kaip pirma. Taigi, aš džiaugiuosi, kad man, metus šitą mintį pastatyti tiltą, tenka šiandien dalyvauti jo pašventinime ir tenka kartu su dubingėnais pasidžiaugti ta iškilme, ypatingai tokia gražią diena, kaip šiandien. Tegul visus sveikus neša tas tiltas ir būna simbolis, kad Lietuvos vyriausybė ir valstybė nepamiršta savo pakraščių „


Lietuvos prezidentas A. Smetona perkerpa tilto atidarymo juostą.


Aukojamos šv. mišios Dubingių bažnyčioje.

Prisiminimai

Mes laisvėje gimę ir laisvėje augę.... O buvo laikas mano krašte labai sudėtingas. Mokykla ir bažnyčia džiaugėsi laisve ir mus auklėjo toje dvasioje. Aplink visko buvo, ir lenkuojančių ir raudonuojančių. Ėjo 1934 metai. Lietuviams pakilimo laikas. Pastatytas per Asveją tiltas. Toks gražus, toks patogus. Prieš tai kėlėmės per ežerą valtelėmis ir keltu. Tilto atidarymo iškilmės buvo didžiausias įvykis. Atvažiavo pats prezidentas. Kaip jį sutiksime? Ką jam pasakysime? Kaip atsidėkosime už šią dovaną? Atidarymas sudomino ne tik vaikus. Iškilmių dieną tiek suplaukė žmonių, kad mūsų kalneliai, pakelės ir keliai patvino žmonėmis. Džiaugsmas buvo visuotinas. Reikėjo sutikti, pasveikinti, pavaišinti ir dar pilies kalne pasilinksminti.

Pirmieji, toli už miestelio pasitiko raiteliai ir atlydėjo iki pirmųjų vartų. Vartai buvo išpuošti gėlių vainikais ir vėliavomis. Staliukas su duona ir druska. Mes, keturios mergaitės, buvom paruoštos pasveikinti tautos vadą A. Smetoną. Kiekvienai buvo pritaikytas tekstas, kurį paruošė mokyklos vedėjas, mokytojas K. Rukšėnas. Mažiausia iš mūsų, jo dukrelė Živilė, įteikė puokštę gėlių ir padeklamavo eilėraštį. Prezidentas susijaudino ir pabučiavo mažai mergaitei galvelę. Šalia stovėjo žydų mokytojas. Jis sveikino po mūsų. Iš susijaudinimo pamiršo žodžius. Tuomet prezidentas jam padėkojo ,paspausdamas ranką. Prezidentas išklausęs visų sveikinimus, perkirpo juostą ir su palyda pajudėjo bažnyčios link. Sėdėjo prie pat altoriaus. Mišias laikė kunigas Ribikauskas. Po mišių mokykloje buvo suruošta puota prezidento garbei. Maistą ruošė kunigo Ribikausko šeimininkė Teklė ir Paulina Akinienė. Buvo patiekta farširuota žuvis ir keptas mažas paršelis. Taip pat buvo iškepti pyragai šakų formos. Svaiginančių gėrimų nebuvo. Ant stalo stovėjo vyšnių krupnikas , kmynų ir duonos gira. Po tokių vaišių prezidentas paprašė rauginto pieno ir bulvių. Išgėręs pieną ir suvalgęs bulves padėkojo visiems ir išėjo pasivaikščioti po Dubingių apylinkes. Dirbusiems prie tilto mažažemiams valstiečiams prezidentas skyrė po 3 ha. servituto.


Prisiminimus papasakojo: Rožė Paškevičiūtė, gyvenanti Molėtų r. Dubingių seniūnijoje Ciūniškių kaime, gimusi 1921m. rugpjūčio mėn., Leokadija Akinytė gimusi 1926m. ir Apolonija Giedrytė, gimusi 1917m. Užrašė buvusi Dubingių pagrindinės mokyklos mokytoja Liongina Giedrytė.


Dubingėno Vlado Giedrio, Prano sūnaus, piešinys.

Naudoti šaltiniai

Resp. Prezidentas Dubingiuose// Karys. 1934, Nr. 24, p. 464

[http://www.infomoletai.lt/index.php/pageid/457 ]