Dumsių seniūnija

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (1 671 balsai)
Viena gražiausių seniūnijų Jonavos rajone - Dumsių seniūnija, išsidėsčiusi Jonavos rajono pietryčiuose apie 5 km nuo Jonavos , abipus magistralės Kaunas –Zarasai, 102 km plote. Apylinkė gali teisėtai didžiuotis savo kraštovaizdžiu. Seniūnijoje,kuri užima apie 9143 ha, beveik 5448 ha auga vešlūs miškai , o 112,6 ha – vandenys ir kitos paskirties plotai. Pro seniūnijos teritoriją teka Neris, o į ją įteka Varpė. Dumsių apylinkėmis prateka Dumsės upelis. Miškuose,kurie rūpestingai prižiūrimi Dumsių girininkijos, įrenginėjamos poilsio aikštelės, sodinami jaunuolynai.
[[ Specifinis ir unikalus šių miškų bruožas – tai medžiais neapaugę smėlynų plotai, kurie susidarė dėl karinės veiklos.
[[ Miškai gausūs įvairios augmenijos, gyvunijos. Čia rasta reta Lietuvoje smėlinė auslinda,teritorijoje peri tetervinai, gervės, kukučiai Dumsių apylinkėje yra Gaižiūnų geležinkelio stotis ir 36 kaimai. Jie atsirado tik XVIII amžiuje, nors krašte žmonių gyventa dar senų senovėje, VIII-IX, III-II tūkstantmetyje pr.Kristų. Yra išlikę Varpių akmens amžiaus stovyklos pėdsakų. Lietuvos archeologai aprašė savo darbuose apie Bartonių kaime buvusią akmens amžiaus stovyklą, nors jos pėdsakų neišlikę. Yra žinomas Tartoko piliakalnis.Šios archeologinės vietos saugomos valstybės. Kai kurie kaimai garsėja savo egzotiškais pavadinimais.

Į Dumsių centrą- Šveicariją- suplaukia žmonės iš Londono, Paryžiaus. Šiuos perkeltinius vietovardžius sugalvojo dvarininkai, kai sugrįžę iš tolimų kelionių palygindavo nuostabius šių vietovių kampelius su svetimomis šalimis.Štai Paryžiuje yra tik dvi šeimos, tačiau jos šmaikštaudamos gali pasigirti net „Eifelio“ bokštu, nuo kurio atsiveria nuostabių miškų vaizdai bei Neries kilpa. Tai 36 metrų aukščio bokštelis miško gaisrams stebėti. Paryžiečiai sukelia juoko, kai kokiam gydytojui ,valdininkui ar šiaip reikalingam žmogui pasako savo adresą: “Šveicarijos paštas, Paryžiaus kaimas“, o tie liepia nejuokaujant sakyti tikrąjį. Bet ir pase randa užrašą:“Paryžius“.


Londonas nuo Jonavos nutolęs apie dešimt kilometrų važiuojant link Kauno. Šis kaimelis yra miško kirtavietėje, netoli Neries, kurią londoniečiai vadina Temze. Ir nors Londonas teturi keturias sodybas, garbingų svečių sulaukė net iš tikrosios Didžiosios Britanijos. 2002 m. spalio 30-ąją šalia magistralės Kaunas –Zarasai buvo atidengtas tautodailininko Aleksandro Fomkino padarytas kelrodis, žymintis abiejų Londonų kryptis.Ženklas rodo, kad lietuviškasis Londonas įsikūręs tik už 4 km., o tikrasis- net už 1920 km. Į šį renginį buvo atvykęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Džeremis Hilas. Jis lietuviškojo Londono pavadinimą išgirdo duodamas interviu televizijos laidoje „Kelionės“ ir susidomėjo šia vietove. Londonas nuo Jonavos nutolęs apie dešimt kilometrų važiuojant link Kauno. Šis kaimelis yra miško kirtavietėje, netoli Neries, kurią londoniečiai vadina Temze. Ir nors Londonas teturi keturias sodybas, garbingų svečių sulaukė net iš tikrosios Didžiosios Britanijos. 2002 m. spalio 30-ąją šalia magistralės Kaunas –Zarasai buvo atidengtas tautodailininko Aleksandro Fomkino padarytas kelrodis, žymintis abiejų Londonų kryptis.Ženklas rodo, kad lietuviškasis Londonas įsikūręs tik už 4 km., o tikrasis- net už 1920 km. Į šį renginį buvo atvykęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Džeremis Hilas. Jis lietuviškojo Londono pavadinimą išgirdo duodamas interviu televizijos laidoje „Kelionės“ ir susidomėjo šia vietove.
[[ Šveicarijos gyvenvietė išsiskiria nuostabiu gamtos grožiu,praeityje garsėjo savo dvarais. XIX a. čia tebuvo tik viena sodyba. Šveicarijos pavadinimas buvo sugalvotas sodybos savininko , caro laikų valdininko, nes ši vieta jam priminė kadaise matytą gražuolę Europos Šveicariją. Šis kaimas asocijuojasi su aukštais Alpių kalnais, apaugusiais vešliomis eglėmis , su slėniuose mėlynuojančiais ežerais. Ir nors tikro ežero šis kaimas neturi, prie pailgo, beržais, pušelėmis ir netgi didingais ąžuolais apaugusio tvenkinio ilsisi vietiniai „šveicarai“, aplinkinių vietovių gyventojai,sodininkai ir miestiečiai iš Kauno, Jonavos. Prie tvenkinio gražioje vietoje pastatyta ir Survilų kaimo turizmo sodyba, ištisus metus viliojanti poilsiautojus pajusti tikrą kaimo dvasią, paragauti ožkos pieno ir pasimėgauti kitais gamtos teikiamais malonum[1]ais. Gyvenvietės bendruomenė čia rengia poezijos, „Barborlaukio godų“,įvairias kitas šventes. Jau tradicija tapo švęsti ant vieno tvenkinio kranto rymančiame senąjame Barborlaukio dvare, į kurį atveda liepomis apaugusi alėja. Ir nors dvaras apleistas,užkaltomis langinėmis, jame jaučiama bajorų dvasia.
[[ Yra žinoma, kad iki 1931m. Barborypolio ( Barborlaukio) dvarą valdė Alina Januškienė (Januškevičienė). 1931 m. lapkričio 5 d. dvarą nusipirko vaistininkas, gerai žinomas visuomenės veikėjas Nasvytis Steponas, Motiejaus, kuris tapo vienas įtakingiausių žmonių Jonavoje. Jo įpėdiniu būti įgaliojo Nasvytį Algimantą, Kazimiero. Dvaras perimtas 1991 m. Nasvyčiai turėjo 77,50 ha žemės. Dalį žemės anais laikais valdė Julius Gramža, jam priklausė ir vandens malūnas, o dalis žemės priklausė Kaziui Valadkai. Barborlaukio dvaras tarpukario laikais buvo vienas iš mūsų krašto lankomiausių kultūrinių centrų. Čia dažnai apsilankydavo buvęs LR prezidentas Antanas Smetona. Nasvyčio dukra Birutė buvo ištekėjusi už prezidento sūnaus Juliaus. Birutė Nasvytytė- garsi pianistė, į savo koncertus pritraukdavusi daug žiūrovų iš aukštuomenės sluoksnių. Barborlaukio dvare vasaras jaunystėje praleisdavo ir bajorė, aktorė Undinė Nasvytytė, mėgdavusi Dumsių krašto laukais šoliuoti ant žirgo. Barborlaukio dvare švęsti atvykdavo ministrai J.Tūbelis,K.Musteikis, J.Tonkūnas, pulkininko Šliogerio šeima ir kiti garsūs prieškario laikų visuomenės veikėjai.

Dar buvęs garsus Šveicarijos dvaras, kuriame nuo 1935 m. gyveno Lietuvos kariuomenė karininkas, mėgėjų teatro aktorius ir dramaturgas Kazys Alyta. Jis buvo Jonavos burmistru. Tačiau 1942 m. K.Alyta buvo nužudytas. Sovietmečiu dvare įsikūrė kolūkio kontora, kuri 1979 m. visiškai sudegė ir iki mūsų dienų išlikę tik dvaro pėdsakai.

Dumsių seniūnija turi savo herbą ir himną. Herbą 1998 m. sukūrė dailininko Prano Butkevičiaus sūnus VGTU docentas, bajoras Jonas Butkevičius. Herbe pavaizduota keli akcentai: ąžuolo šaka su gile (amžinai gyvenantis), kryžius ( išėjusiems atminti), pasaga (laimė), septynios Dumsių tvenkinio bangos (kaimas garsėja tvenkiniu), taip pat- bajoriška karūna ( Dumsiai yra bajorų kraštas).

Šveicarijos himnui tekstą parašė Jonavos rajono poetė Irena Nagulevičienė, o muziką sukūrė – Šveicarijos gyventoja , Jonavos meno mokyklos mokytoja Laima Stakeliūnienė.


Dumsių seniūnijoje 2008 metais savo gyvenamą vietą deklaravo 2231 gyventojas. Tai perspektyvi ir auganti seniūnija: didesnė gyventojų dalį sudaro jaunimas ir žmonės iki 45 metų. Čia veikia vaikų lopšelis/ darželis, Šveicarijos pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, paštas, kelios parduotuvės, ambulatorija.2002 matais atidarytas Tautodailės amatų centras, kuriame yra bitininko, staliaus, audėjo dirbtuvėlės, pristatoma archaiška medžioklė ir žvejyba, organizuojamos parodos. Gyvena seniūnijoje malonūs, geri ir įdomūs žmonės: bajorai, tautodailininkai, žolininkės, ūkininkai, verslininkai, mokytojai, medikai, įvairūs saviveiklininkai .


Šaltiniai: 1. http://lt.wikipedija

2. Naujienos,-1997,kovo 25 d.

3. Moteris,-1997, Nr.7.

4. Naujienos,- 2001, gegužės 29 d.

5. Naujienos,- 2002, lapkričio 5 d.

Nuotraukos: Daivos Jurevičienės, Marytės Terebeizienės