Dzūkija: tautiniai drabužiai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,2 / 5 (765 balsai)
Lietuvių tautiniai drabužiai, kaip ir pasakos, dainos, šokiai, turi senas tradicijas... Tai mūsų istorijos paveldo neatskiriama dalis. Lietuvių liaudies meną, tautos tradicijas, papročius amžiais puoselėjo ir saugojo sodžiaus moterys. Daugelį liaudies sukurtų vertybių sunaikino juodi negandų metai ir negailestinga laiko tėkmė, tačiau didelė jų dalis, tapusi neatskiriama lietuviškos pasaulėjautos išraiška ir nepraradusi savo autentiškumo, išliko žmonių buityje. Šiandien tik per šventes išvystame žmogų, vilkintį tautiniais drabužiais. „Praeitin pasitraukusio šventadienio liaudies kostiumo grožį paveldėjo jo įpėdinis – tautinis kostiumas, tapęs svarbiu tautos simboliu, mūsų protėvių nagingumo įrodymu, jų meninio skonio atspindžiu“, – sako knygos „Lietuvių tautinis kostiumas“ autorė T. Jurkuvienė.

Nuo seno moterys mėgo puoštis. Ne veltui buvo sakoma: „žmogus pagal drabužį sutinkamas...“ Lietuvoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai, kurie skiriasi vienas nuo kito ne tik tarmėmis, bet ir kitais įvairias etninės kultūros aspektais – tarp jų ir tautiniais drabužiais. Tai Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija ir Klaipėdos kraštas. Nevienodi buvo ir to paties regiono atskirų vietovių drabužiai. Įvairių Dzūkijos vietų drabužiai turėjo pastebimų skirtumų. Regiono šiaurėje, su Aukštaitija besiribojančiame dešiniajame Nemuno krante, moterų kostiumas buvo panašus į aukštaičių drabužius. Pačiuose pietuose, dabartiniame Varėnos rajone, jau vilkėta kitaip. Kai kurie Užnemunės dzūkių, o iš dalies ir dzūkių, gyvenančių palei Nemuno dešinįjį krantą, drabužių audiniai ir jų puošybos būdai buvo artimesni suvalkietiškiems. Senovėje šie drabužiai buvo dėvimi kasdien, išeigai, per vestuves ar kitas šventes. Vienaip buvo rengiamasi per vestuves, kitaip einant į bažnyčią ar svečius. Tautiniai drabužiai niekada nebuvo lyg uniforma: tai buvo išeiginis drabužis, kaskart keičiant įvairias jo dalis ir ieškant naujų jų derinimo būdų. Dzūkijos moterų drabužius sudarė marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, juosta, taip pat galvos apdangalas (galionas, karūna, kykas ar skarelė) ir apavas.

Moterų tautiniai drabužiai daug įvairesni už vyriškus. Juose daugiau raštų, spalvos įvairesnės, drabužis savo dalimis turtingesnis. Dzūkių tautiniai drabužiai pasižymi nepaprastu spalvų, dryžių ir langelių margumu. Stambieji audeklų langai pasmulkinti spalvotais metmenų ar ataudų siūleliais. Per plačiuosius dryžius eina vis smulkesni, o raštai išmėtyti po visą audeklo plotą mažomis žvaigždutėmis.

Dzūkės galvas gaubė baltos, tik kai kur gijelėmis palanguotos skepetaitės. Užpakalinis skepetaitės kampas tarp keliolikos langelių pakaišytas žvaigždutėmis. Mergaičių ir ištekėjusių moterų būdavo skirtinga galvos danga.

Dzūkų vyriški drabužiai spalvoti, bet kuklūs. Ant galvos – šiaudinė skrybėlė arba siūtinė kepurė. Marškiniai drobiniai, jų rankogaliai, krūtinė ir perpetės papuoštos raudonais raštais. Ant marškinių apsivilkdavo trumpus tinyčius. Jie siuvami stačia apykakle ir apvedžioti puošniomis juostelėmis. Kelnės – drobinės, įvairių atspalvių, smulkiai languotos. Kelnių apačios užaustos tamsiau ir sukištos į margas kojines. Iš spalvotų virvelių nunertas apavas, o po padu prisiūta oda.

Straipsnyje naudota literatūra

1. Jurkuvienė, Teresė. Lietuvių tautinis kostiumas = Lithuanian national costume / Teresė Jurkuvienė ; [vertė į anglų kalbą Ieva Stasiūnaitė] ; Lietuvos liaudies kultūros centras. - 2-oji patais. laida. - Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2008 [Dzūkija.- P. 134-167]

2. Lietuvių enciklopedija. T. 15.- Boston, LEL, 1968, p. 495-500

Iliustracijoms naudota literatūra

1. Dzūkių moterų tautiniai drabužiai // Sodžiaus menas. [Kn.] 7-8 : Lietuvių moterų tautiniai drabužiai. - 1939. - 207 p., [30] iliustr. lap. : iliustr. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1931-1939.- P. 24, 41, 88-107.

2. Jurkuvienė, Teresė. Lietuvių tautinis kostiumas = Lithuanian national costume / Teresė Jurkuvienė ; [vertė į anglų kalbą Ieva Stasiūnaitė] ; Lietuvos liaudies kultūros centras. - 2-oji patais. laida. - Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2008 [Dzūkija.- P. 134-167].

3. Lietuvių liaudies drabužiai: [1]

Įdomu

Jei kas domisi Dzūkijos krašto papročiais ir tradicijomis - Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka yra sukūrusi ir pastoviai pildo lokalią duomenų bazę "Alytaus krašto etnokultūra". Sukurtoje duomenų bazėje sukaupta visatekstė informacija apie Dzūkijos kraštotyrininkus, tarmes, etnografiją, amatus, tautosaką, tradicijas, tautinius drabužius, kulinarinį paveldą, vietoves ir kt. Biblioteka skleidžia ir populiarina kraštotyrinę informaciją, panaudodama neribotas interneto galimybes, saugomus publikuotus ir nepublikuotus šaltinius, prieinamus visiems, kurie neabejingi savo krašto istorijai ir kultūrai. Duomenų bazę galima rasti Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje Alytaus krašto etnokultūra, o visatekstė informacija - tik pačioje bibliotekoje.