Gedimino pr. 1 – Lietuvos Nepriklausomybės lopšys

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Vilnius, Gedimino pr. 1. Šį priešais Artikatedrą esantį pastatą, ant kurio daugiau kaip du dešimtmečius plevėsuoja trispalvė, Atgimimo laikotarpiu žinojo kone kiekvienas. 1988 m. rugsėjį čia įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio būstinė, kuri tapo pagrindiniu Lietuvos išsivadavimo iš sovietų okupacijos centru. Dieną naktį prie Sąjūdžio būstinės būriavosi ir budėjo žmonės, gaudė kiekvieną naujieną, nešė gėles, idėjas, išsaugotas relikvijas ir aukas.


Šviesa būstinės languose, ypač trečiajame aukšte, kur dirbo Sąjūdžio vadovai ir sekretoriatas, tais įtemptais 1988-1990 metais iki Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo retai kada užgęsdavo. Telefonai skambėjo nuolat – į būstinę skambino Sąjūdžio aktyvas iš įvairių miestų ir rajonų, tūkstančiai paprastų žmonių, Lietuvos ir užsienio korespondentai, išeivijos atstovai. Sąjūdžio langus nuolat puošė plakatai, fotonuotraukos, šmaikščios antisovietinės karikatūros, prieigose virė diskusijos, buvo renkami parašai, platinama informacinė literatūra – Sąjūdis iš Gedimino pr. 1 sklido po visą Lietuvą.


Sąjūdžio būstinė buvo ne tik Nepriklausomybės idėjų ir strategijos lopšys, joje pirmąkart Lietuvoje pasirodė ir niekur iki tol nematyta ryšio aparatūra – faksas, kompiuteriai, kita moderni technika. Ją Sąjūdžiui dovanojo užsienio lietuviai. Minėtame pastate dirbo ir sąjūdiečių rinkiminis štabas – triuškinančia pergale laimėti 1990 m. rinkimai į dar okupuotos Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuri įteisino laisvos valstybės pavadinimą, jos simbolius ir paskelbė aktą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.


Šiandien istorinius įvykius Gedimino prospekto pradžioje mena ant pastato esanti paminklinė lenta ir Lietuvos Sąjūdžio muziejus, kuris visų formalių kūrimosi procedūrų dar neužbaigė. Pats pastatas yra įtrauktas į Valstybinį kultūros paveldo registrą kaip Sąjūdžio būstinė, tačiau jis priklauso keliems šeimininkams. Visuomenine organizacija-asociacija tapęs Sąjūdis kol kas glaudžiasi keliuose kabinetuose, kur trečiame pastato aukšte išsaugotos autentiškos patalpos, kuriose prieš 22-ejus metus dirbo Sąjūdis.


Lietuvos Sąjūdžio visuomeninis muziejus buvo įsteigtas 1998 m. kovo 17-ąją. Tuomet Lietuvos Sąjūdžio tarybos sprendimu buvo nutarta parengti ekspoziciją Sąjūdžio 10-mečiui. Ateityje numatoma muziejų išplėsti ir reoganizuoti į valstybės globojamą muziejų. Vis dėlto dar neaišku, kada bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl patalpų iš privačių asmenų išpirkimo - išpirkti visą sostinės centre esantį pastatą valstybės reikmėms sunkmečiu stinga lėšų.

Sąjūdžio datos:

1988 m. birželio 3 d. išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė.

1988 m. rugsėjį LPS įsikėlė į Teatro draugijos patalpas Vilniuje, Gedimino pr. 1.

1988 m. spalio 22 d. Vilniuje įvyko LPS Steigiamasis suvažiavimas.

1988 m. lapkričio 20 d. Sąjūdis paskelbė moralinę Lietuvos Nepriklausomybę.

1989 m. vasario 16 d. Sąjūdis paskelbė deklaraciją dėl Lietuvos savarankiškumo.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausiosioji Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.