Geležinkelio tiltas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (271 balsai)

XX a. pradžioje Alytų buvo galima vadinti trijų tiltų miestu. Tai buvo sudėtingos ir tuo metu modernios konstrukcijos statiniai, kuriais didžiavosi visi alytiškiai, o ypač patys inžinieriai, projektuotojai, statytojai. Vargu ar rasi miestą mylintį alytiškį, kuris nežinotų apie senąjį geležinkelio pylimą, perskyrusį vargšę Dailidę į dvi dalis. Įspūdingą pylimą matom ir šiandien. Lankom jį grožimės nuo jo svaiginančio aukščio šveicariška panemunės panorama, o paties tilto net neįsivaizduojame. Alytiškiai, gimę prieš Pirmąjį pasaulinį karą prisimena ir kiek įmanydami nupasakoja. Tačiau ar žodžiais apsakysi to tilto vaizdą.

Tadas Navickas savo knygoje „Alytus ir jo apylinkės" rašo apie dideles statybas mieste ir apylinkėse 1890-1900 m. Tuo metu rusai nutiesė du geležinkelio ruožus: 1897 m. Alytus-Simnas-Šeštokai-Trakiškiai-Suvalkai ir 1899 m. Alytus-Poteronys-Daugai-Varėna II. Pažymima, kad pastarąjį ruožą nutiesti buvo daug sunkiau, nes reikėjo statyti didžiulį geležinkelio tiltą per Nemuną. Geležinkelio tiltas ties Alytumi buvo pastatytas 1899 m. Dar prieš jį baigiant statyti, 1896 m. pastatyta vienaaukštė mūrinė „plytų stiliaus" geležinkelio stotis.

Tiltas buvęs geležinis, pastatytas visame Nemune srauniausioje ir siauriausioje vietoje. Aukštis siekė 33 metrus, o ilgis 241 metrą. T. Navickas rašo, kad tiltas beveik 240 metrų ilgumo ir buvo dažomas žaliai. Projektą kūrė žymus to meto tiltų projektuotojas inžinierius Mikalojus Beleliubskis, kuris savo profesinės karjeros metu buvo pastatęs 70 tiltų. Tiltą statė inžinierius N.Charlamovas. Tai drąsios ir gražios konstrukcijos tiltas, įtrauktas į pasaulinį tiltų katalogą.

1915 metais prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui traukdamasi caro kariuomenė tiltą susprogdino.


Geležinkelio tiltas per Nemuną, pastatytas 1899 metais, buvo drąsios ir gražios konstrukcijos tiltas, įtrauktas į pasaulinį tiltų katalogą


Užėmę Alytų vokiečiai tuoj pat ėmėsi geležinkelio tilto atstatymo darbų. Tiksliau, pradėjo statyti naują medinį geležinkleio tiltą. Tilto atstatymo darbai užtruko. Subyrėjusi tilto ferma pasiliko Nemune. A. Miškinis rašo: „Šalia susprogdintojo per du mėnesius atstatytas naujas medinis 35 metrų aukščio ir 294 metrų ilgio tiltas." Kitas autorius mini, kad tilto atstatymo darbai buvo baigti tik 1916 metų rudenį. Tiltas priminė tris vieną ant kito sustatytus „kortų namus". Apie geležinkelio tilto atstatymo darbus Zigmas Ambrulevičius rašo: „Atstatymui sunaudota daug rinktinės miško medžiagos. Penktadalis jos - ąžuolas. Tilto atramų poliai ir statramsčiai daromi iš rąstų 8-10 metrų ilgio. Tilto aukštis 35 metrai. Vokiečiai gyrėsi, jog tai aukščiausias Europoje geležinkelio medinis tiltas." Medinis geležinkelio tiltas įamžintas tuo metu vokiečių išleistuose atvirukuose.


Vokiečių atstatytas medinis geležinkelio tiltas


Vokiečiai gerokai pavargo, kol iš Avino rėvos ištraukė metalines konstrukcijas ir surentė medinį tiltą, kuris, traukiniams važiuojant, siūbavo kaip gluosnis.

Geležinkelio tilto gyvavimo istorija baigėsi 1927 metais, nes jis nebuvo tvirtas. Neleido gabenti didesnių krovinių, kadangi pavojingai judėjo. Didelis tilto aukštis, daugybė sujungimų ir džiūstantis medis mažino tilto vertę. Nuo 1925 metų neleido garvežių, jau tik pavienius vagonus perstumdavo per tiltą. 1927 m. Geležinkelių valdybos sprendimu saugumo sumetimais tiltas turėjo būti išardytas. Varžytines tiltui išardyti ir miško medžiagai laimėjo akcinė bendrovė „Dzūkija", turėjusi savo lentpjūvę ir malūną prie Alytaus geležinkelio stoties. Šį medinuką teko 1928 metais nugriauti, nes jis jau buvo pavojingas.

Šiandieną Nemuno krantuose matomos gerai išlikusios vokiečių statyto tilto gelžbetoninės atramos. Turbūt, ne vienam čia atėjusiam suspurda širdis... Čia jautiesi dar kartą prisilietęs prie nuostabios Alytaus istorijos. Dabar Nemuno bangos plauna tik užsilikusius senojo tilto griaučius ir primena, kad kažkada čia puikavosi didingas statinys.




Keletas fragmentų iš tilto statybos






Naudota literatūra

1. Navickas, Thaddeus. Alytus ir jo apylinkės : monografija / Tadas Navickas. - Chicago : Lietuvių istorijos draugija, 1988. - 288 p.

2. Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX amžiaus pabaigoje / sudarė Regina Žepkaitė. - Vilnius: Eugrimas, 2004 (Kaunas : Spindulys). – 187 p.

3. Kunčinas, Jurgis. Nelaimingieji Alytaus tiltai // Alytaus naujienos.- 1999, rugpjūčio 14, p. 9

4. Launikonis, Romualdas. Tiltas, kurio šiandieninė karta nematė // Alytaus naujienos.- 1999, liepos 31, p. 6